Apleistus pastatus ketinama apmokestinti maksimaliu tarifu

Visai neseniai „Šilalės artojuje“ rašėme apie mūsų kraš­tą darkančius apleistus statinius („Pavojingi griu­vė­­siai rajonui daro gėdą“). Iš viso rajone yra virš pus­šim­čio kolūkius menančių buvusių fermų pastolių, san­dė­lių, kuro bazių, administracinių patalpų, ne tik ter­šian­čių aplinką, gadinančių vaizdą, bet ir keliančių pa­vojų žmonėms.

Vakar savival­dybėje įvyko jungtinis Kai­mo reikalų ir Ap­lin­ko­sau­gos bei komuna­linio ūkio reikalų komiteto posėdis, skirtas būtent šiai prob­lemai. Me­ro patarėjas Kęstutis Ačas tikino su dar­bo grupe apvažiavęs visas rajono se­­niūnijas ir susipažinęs su pa­dėtimi. Pasak K. Ačo, nustatytiems tokių pas­tatų šeimininkams bus įteikti įspėjimai juos susitvarkyti arba nugriauti. Deja, didžioji dauguma apgriuvusių statinių nėra įregistruoti VĮ „Registrų cent­ras“. Mero patarėjo teigimu, priežasčių tam yra įvairių: per maža likutinė vertė, daug savininkų (kai kuriuos pastatus yra privatizavę dešimtys fizinių asmenų), kurių dalis jau mirę, o jų paveldėtojai šio turto neperima, ir pan.

Kaip teigė savivaldybės ad­ministracijos direktorius Rai­mundas Vaitiekus, dalies apleistų statinių savininkai turi išsiėmę leidimus juos remontuoti. Tad kol leidimai galios, savininkų bausti negalima, nors realiai jie pastatų netvarko ištisus metus.

Mero Jono Gudausko įsitiki­nimu, tokių statinių likimu tu­ri rūpintis seniūnai – žino­miems savininkams rašyti įspėjimus, o apie nežinomus ieškoti informacijos ar­chyvuose.

Žadeikių seniūnas Faustas Meiženis teigė jau ėmęsis šios problemos sprendimo: kreipėsi į archyvą, apie dalį savininkų žinių gavo ir jau rengiasi su jais tartis. Tačiau seniūnijai kelių pastatų savininkų paieška kainavo apie 200 eurų, todėl seniūnas ma­no, jog šitą sąskaitą apmokėti privalėtų ne seniūnija, o rajono savivaldybė. Meras atsakė, kad apie tai, kokios naudos iš archyvinių duomenų gaus rajono biudžetas, bus galima kalbėti metų gale.

Visgi nuspręsta teikti rajono savivaldybės tarybai siūlymą apmokestinti maksima­liu 3 proc. dydžio nuo vi­dutinės rinkos kainos tari­fu penkių statinių savininkus. Pakratyti kišenę reikės buvusių Did­kie­­mio kolūkio mechaninių dirbtu­vių valdytojams (gyvena Tau­ragės rajone), buvusio Pa­jūralio tarybinio ūkio laisvalaikio salės antro aukšto savininkui Vir­ginijui Dvyliui, Laukuvos kultūros namų dalies patalpų valdytojui Stasiui Kraftui, buvusio Jomantų administ­racinio pastato savininkams (vienas jų – tarybos narys Algirdas Taroza) bei Trak­sė­dyje esančios katilinės ir kamino bendrasavininkiams.

Jei Šilalės savivaldybės taryba pritars tokiam siūlymui, biudžetas turėtų papilnėti keliais šimtais eurų. Kita vertus, sunku nuspėti, ar piniginės sankcijos privers apleistų pastatų savininkus juos sutvarkyti arba nugriauti. Tuo labiau, kad kai kurie iš jų į šią problemą žiūri gana atsainiai ir netgi pašaipiai. Štai tarybos nariui Tadui Bartkui pasiteiravus kolegos A. Tarozos, ką jis ketina daryti su savo turtu, šis pareiškė atsakysiąs jam asmeniškai. Ir ironiškai pridūrė, jog „galbūt rengs senelių namus, kurių paklausa neabejoja“...

Komiteto posėdyje svarstytas ir dar vienas apleistų statinių likvidavimo va­­riantas: jeigu rasti jų savininkų nepavyktų, griuvenų likimu galėtų pasirūpinti savivaldybė, kuri perimtų juos savo žinion ir imtųsi griauti. Galbūt tuomet atsilieptų tikrieji savininkai.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.