Iki reformos pabaigos liko vienas žingsnis
Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavęs Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas politikus informavo apie numatomą žemės reformos pabaigą - ja turėtų tapti valstybės šimtmečio sukaktis, kurią švęsime ateinančių metų vasario 16 d. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijoje, kur žemė netapo kilnojamu objektu, nuosavybės grąžinimo procesas baigėsi dar 2000-aisiais.
Nebevažinės su išvadomis
Iki to laiko Žemėtvarkos skyriai yra įpareigoti baigti projektuoti žemės sklypus pagal išvadas grąžinti kitose vietovėse turėtą nuosavybę. Pernai Šilalės žemėtvarkos skyrius priėmė 111 sprendimų grąžinti nuosavybę, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą rajone esančiose kadastrinėse vietovėse. Tokio sprendimo, pasak R. Bukausko, mūsų rajone laukia dar apie 200 asmenų. Dauguma jų iki šiol tikėjosi gauti sklypus didžiuosiuose miestuose. Situaciją pakeitė valstybės sprendimas kompensuoti už miesto žemę mišku.
„Šilalės rajone žemės reforma iš esmės baigta - nuosavybė atkurta 99 proc. pretendentų, tiek pat įteisinta ir trihektarių - asmeninio ūkio sklypų. Liko vienas kitas gyventojas, dėl individualių priežasčių negalintis baigti tvarkyti dokumentų“, - savivaldybės tarybos nariams sakė R. Bukauskas.
Didžioji dalis užsilikusiųjų, pasak R. Bukausko, yra trihektarininkai. Asmeninio ūkio žemės sklypai rajone buvo suteikti 6 tūkstančiams asmenų. Trečdalis jų sklypus padengė turima nuosavybe, tiek pat išsipirko valstybės vienkartinėmis išmokomis. Likę maždaug 2 tūkst. kaimo gyventojų arba perka asmeninės žemės sklypus, arba sudaro valstybinės žemės nuomos sutartis.
Anot R. Bukausko, išvadų „vaikščiojimas“ iš vieno Žemėtvarkos skyriaus į kitą baigtas sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu.
„Jei kelios dešimtys tikrųjų savininkų įgaliojimus turinčių gyventojų nevažinėtų po savivaldybes ir nešniukštinėtų, kur dar galima rasti geresnių sklypų, žemės reforma gal jau ir būtų baigta. Bet čia yra toks verslas“, - mano Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjas.
Pasirodo, yra tik vienas žmogus, laukiantis sklypo Šilalės mieste. Bet, pasak R. Bukausko, šiuo metu savivaldybė negali įvykdyti įsipareigojimo jam, nes šis asmuo yra įkalinimo įstaigoje.
Didžiausias dėmesys - valstybinei žemei
Pagrindinis Žemėtvarkos skyriaus rūpestis dabar yra valstybinės žemės tvarkymas. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Šilalės savivaldybėje žemės fondą sudarė 118 tūkst. 798 hektarai žemės, iš jos 72 tūkst. 580 ha buvo žemės ūkio naudmenos, 36 tūkst. 400 ha - miškas. Metų pradžioje rajone buvo 39 tūkst. 356 privatūs sklypai, jų bendras plotas sudarė 90 tūkst. 360 ha. Valstybinio žemės fondo duomenimis, Šilalės rajone yra 751 ha apleistos - apaugusios krūmais, užpelkėjusios - žemės.
Pernai aktyviai vyko privačių namų valdų įteisinimo procesas, žmonės pirko valstybinę žemę po pastatais, sudarinėjo valstybinės žemės nuomos sutartis žemės ūkio paskirties bei kitos paskirties žemės sklypams.
R. Bukauskas politikams aiškino, kad žemėtvarkininkai daug darbo turi suteikdami gyventojams sklypus laikinam naudojimui - savivaldybė žemdirbiška, beveik prie kiekvieno ūkininko laukų yra mažų valstybinės žemės sklypelių. Pernai iš viso išduota 720 leidimų naudoti 1305 sklypus.
Aktyviai vyksta ir kadastriniai žemės sklypų matavimai. Šilalės žemėtvarkos skyrius 2016 m. gavo 2720 kadastrinių matavimų bylų, patikrino daugiau nei dešimtadalį jų.
Nacionalinė žemės tarnyba taip pat yra įpareigota vykdyti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, didžiausią dėmesį skiriant apleistai ir nedirbamai žemei. R. Bukausko teigimu, praėjusiais metais buvo surengti 167 valstybinės žemės sklypų naudojimo patikrinimai.
Žemės pardavimas gali griežtėti
Savivaldybės tarybos nariai norėjo sužinoti, ar Seimas neplanuoja palengvinti nuosavos žemės pardavimo procedūrų, tačiau gerų žinių Šilalės žemėtvarkos skyriaus vadovas neturėjo.
R. Bukausko teigimu, po susitikimo su naujuoju žemės ūkio ministru Broniumi Markausku susidarė įspūdis, jog nuosavos žemės pardavimas gali būti dar labiau sugriežtintas. Pernai Šilalės žemėtvarkos skyrius gavo 1118 pranešimų apie ketinimą parduoti žemės sklypą, parengė 305 pažymas dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemę.
Anot vedėjo, rajone nėra ūkininkų, kurie turėtų daugiau kaip 500 ha nuosavos žemės, ir negauta nė vieno prašymo iš užsieniečių, norinčių jos pirkti.
Nuo 2011 m. rugpjūčio rajono Žemėtvarkos skyrius nebepriima prašymų pirkti laisvą valstybinę žemę. 2014 m. baigti patenkinti visi anksčiau gauti prašymai.
„Dabar leidžiama įsigyti tik asmeninio ūkio paskirties žemę, išimtys daromos tarp nuosavų sklypų įsiterpusiems mažesniems nei 1 ha sklypeliams, jei prie jų nėra privažiavimo“, - sakė Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vadovas.
Laisvų valstybinės žemės plotų sąrašas yra skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos puslapyje internete.
Reformą stabdo miestai
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, žemės reformos pabaigą stabdo didžiosios savivaldybės – kaimo vietovėse žemės nuosavybė jau seniai atkurta 99 proc. pretendentų, tuo tarpu miestuose jos dar laukia 6,3 tūkst. asmenų. Mažiausiai nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos Vilniuje – tik 48,36 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose, Trakų mieste – 64,96 proc., Palangoje – 82,5 proc., Kauno mieste – 93 proc.
Iki šiol nebuvo nustatyta termino, per kurį savivaldybių institucijos atliktų joms priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose. Todėl Seimas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlytiems Žemės reformos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama spartinti bei viešinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą. Iki 2018 m. sausio 1 d. savivaldybės privalės identifikuoti miestų teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, sąrašą. Jis bus viešai skelbiamas savivaldybių interneto svetainėse. Iki 2019 m. sausio 1 d. bus privaloma patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose šie žemės sklypai bus suprojektuoti.
Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas teigia, jog Žemės ūkio ministerija yra užsibrėžusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą baigti kaip įmanoma greičiau. Pasak viceministro, Seimui jau yra pateiktos įstatymo pataisos dėl žemės grąžinimo kaimo vietovėse. Teigiama, kad išvadas dėl žemės nuosavybės grąžinimo įsigiję gyventojai nenori rinktis sklypų, neva laukia geresnių arba nori gauti sklypus kadastro vietovėse, kuriose jau nebeliko laisvos žemės.
Viceministro tvirtinimu, siūloma jiems parinkti sklypus priverstinai arba priverstinai sumokėti už tas vietas, kuriose jau nebėra žemės. Dėl tos pačios priežasties sustabdytas ir išvadų „keliavimas“.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.