Mokslinė archeologinė stovykla „Vėliukai archeologų šalyje“

Iš 28 Šilalės rajone valstybės saugomų archeologijos paminklų-piliakalnių Medvėgalis yra pats garsiausias, labiausiai apipintas legendomis ir padavimais, dažniausiai minimas kronikose. Tai gamtos, archeologijos, istorijos bei kultūros paminklas, bendras gamtos ir žmogaus kūrinys. Anot žymaus kraštotyrininko profesoriaus Česlovo Kudabos, „Medvėgalis čia - lyg koks karalius, apžvelgiąs savo žemę”. Arba dar vadinamas Žemaitijos kalnų tėvu, vienu iš žemaičių dievkalnių, Žemaitijos kalvų širdimi, žemaičių milžinu, snaudžiančia žemaičių galybe.

„Žemaičių kalnas Medvėgalis yra didžiausias piliakalnis, kokį iki šiol esu kur nors matęs. Ši tvirtuma savo didumu ir taisyklingumu lankytojui daro didelį įspūdį. Negali užgniaužti nujautimo, kad esi atsidūręs plote, kur kadaise yra dangų rėmę kurios nors garsios giminės pilies kuorai. Medvėgalis yra buvęs ne tik tvirtuma, bet ir platesnio gyvenimo židinys... O dabar apie jį mažai kas ir težino..." (profesorius Liudvikas Kšivickis).

Tą užmaršties šydą pabandė praskleisti Klaipėdos universiteto studentai, vadovaujami archeologo Gintauto Zabielos, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė, istorijos mokytoja Asta Girgždienė, geografijos mokytoja Virgilija Venckuvienė bei mokiniai, dalyvaudami mokslinėje–archeologinėje dviejų savaičių stovykloje „Vėliukai archeologų šalyje“. Pagrindinis tikslas buvo pasiruošti kitų metų piliakalnio tyrinėjimui ir surasti kūlgrindą - akmenimis grįstą slaptą kelią (kūlis žemaitiškai reiškia akmenį). Kūlgrindos paskirtis – padėti patekti arba išeiti iš pilies ar gyvenvietės.

Pirmosiomis dienomis buvo atkasta nemaža akmeninio tako atkarpa. Ekspedicijos vadovas neleido „darbuotis iš peties“: reikėjo atsargiai nukasti juodžemį, nupjauti ir nukarpyti medžių šaknis, akmenis apvalyti mentele bei šluotele ir, svarbiausia, nieko neišjudinti. Visų dalyvių džiaugsmui kūlgrinda lyg ir atrasta, bet tik išsamesni tyrimai parodys, ar tai iš tiesų yra kūlgrinda. Jei spėjimai pasitvirtins, bus bandoma išsiaiškinti, kaip kūlgrinda veikė, ar po ja buvo gruntas, smėlis, ar ji visuomet buvo po vandeniu. Taip pat ant Medvėgalio kalno buvo atlikti keli kasinėjimai į gylį. Naudojant specialią magnetinių bangų aparatūrą, bandyta nustatyti ant kalno kadaise stovėjusių pastatų pamatus. Čia buvo rasta šukių, medžio anglių.

Archeologas G.Zabiela ne kartą yra sakęs, jog aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis yra potencialus kandidatas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Po Kuršių nerijos šis Šilalės rajone stūksantis piliakalnis būtų antrasis toks UNESCO objektas Vakarų Lietuvoje. Jei pavyktų, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokiniai ir mokytojai didžiuodamiesi galėtų pasakyti, kad ir jie iš dalies prie to prisidėjo.

Paskutinę stovyklos dieną kilome į Medvėgalį kartu su Vladu Vitkausku – žmogumi legenda, įkopusiu į pačias aukščiausias pasaulio viršukalnes.  

Raimonda KAUNECKIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė

Virgilijos VENCKUVIENĖS nuotr.