Seno žmogaus niekas negirdi?

Į redakciją kreipėsi šilališkis Juozas Viliušis. Garbaus amžiaus ligotas vyras guodėsi, jog niekas nenori jam padėti, nors darbas, atrodo, būtų visiškai nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių investicijų, o rezultatas - nau­dingas dvigubai.

„Dar pernai kreipiausi į Šilalės komunalinio ūkio ats­tovą ir prašiau, kad pasirūpintų, jog būtų palygintos plytelės tako, einančio pro šią įmonę ir palei „Statybų duonos“ tvorą. Man buvo atsakyta, kad tai yra miesto teritorija. Tada prašiau seniūno. Lyg ir pažadėjo, bet ir šiemet niekas nė piršto nejudina.

Esu neįgalus, daugiausia naudojuosi vežimėliu. Šiuo pėsčiųjų taku man patogiau nukakti iki savo žemės - sutrumpėja kelias. Bet šitomis išsikraipiusiomis plytelėmis riedėti neįgaliojo vežimėliu - tikras vargas! Be to, pernelyg sužėlę ir menkaverčiai krūmai, kurie taip pat trukdo pravažiuoti.

Negi reikia didelių pinigų šitam takui sutvarkyti? Ar nebūtų galima pasiųsti, sakykime, žmonių, atidirbančių už pašalpas, kurie palygintų išsiklaipiusias ša­li­gatvio plyteles, apkarpy­tų krūmus. Ir būtų dviguba nauda: patogu eiti ar važiuoti bei sutvarkytas jau daugybę metų apleistas miesto kam­pas. Kodėl į paprasto žmo­gaus bėdą niekas neįsiklauso?“ - nusivylęs valdžios požiūriu senukas.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.