Obelyniškiai plušėjo kūrybinėse dirbtuvėse

Susirinkusieji į Rugsėjo 1-osios šventę Obelyno pag­rindinėje mokykloje pirmiausia pastebėjo, kad visa teritorija yra gerokai atsinaujinusi. Mat, likus vos kelioms dienoms iki naujų mokslo metų, čia vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose patys vaikai gražino inventorių, kūrė ir statė naujus objektus.

Naujasis Obelynas tapo paskutine kultūrinio-edukacinio projekto „Keliaujančios archi­tektūros dirbtuvės: KVADRATU“ stotele. Šią vasarą Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto architektų ir me­nininkų komanda plušėjo dar keturiuose šalies miesteliuose. Griškabūdyje papuošta autobusų sustojimo stotelė bei įrengta žaidimų aikštelė, An­tanave atsirado terasos-suoliuko bei karstynės-hama­ko konst­rukcija, Kaltanėnuose (Šven­čionių r.) architektų ir miestelio gyventojų komanda sukūrė erdvinę kompoziciją - šaškių lentą, sūpynes-instaliaciją, Zibalų kaime išgražinta viešoji erdvė. 

Į Naująjį Obelyną kūrybinės dirbtuvės atkeliavo istorijos mokytojo Mindaugo Armono dėka. Kvietimą dalyvauti projekte mokykla gavo dar 2013-aisiais, tačiau tąkart sėk­mė aplenkė. Bet pedagogas šiemet ir vėl pabandė laimę. Atkaklumas davė rezultatą - tarp 21 kandidato jo paraiška pakliuvo tarp penkių geriausiųjų. Anot M. Armono, svarbiausias akcentas jo planuo­se - sujungti mokyklą bei miestelio bendruomenę.

„Norisi, kad vaikas, mokyto­jas, verslininkas, ūkininkas, bedarbis, pensininkas da­ly­vautų bendrame gyvenime, siūlytų idėjas, drauge dainuo­tų, šoktų ir sakytų: „Mano bendruomenė šauniausia“.

Mokykla yra centrinis miestelio objektas, čia ne tik vyksta ugdymo procesas, bet daugelis bendruomenės narių jo­je praleidžia laisvalaikį. Tam ša­lia mokyklos yra krepšinio ir futbolo aikštelės, bend­ruomenės sodas su sūpynėmis bei smėlio dėže vaikams“, - mintimis dali­josi projekto koordinatorius.

Iš pradžių gal­vota šalia mokyklos pastatyti lauko sceną. Tačiau rugpjūčio 25-29 d. trukusių kūrybinių dirbtuvių metu mokyklos teritorijoje vietoje jos, iš naujo išklausius mokinių pasiūlymus bei norus, atsirado medinė pakyla-terasa ir kabantis guolis su tinklu. Be to, sukonst­ruotos sūpynės, vora­tinklio gultas, įrengta nauja lauko tinklinio aikštelė, įvairiomis spalvomis išmargintos pačios netikė­čiau­sios mokyklos teritorijos vietos, nudažyti lauko baldai, laiptai, arkine konstrukcija pasipuošė įėjimas į mokyk­lą. Visus darbus, padedami patyrusių bei kūrybingų vadovų, atliko patys mokiniai. Tuo itin džiaugėsi mokyklos di­rektorius Arūnas Be­tingis, akcentavęs, jog, patys prisidėję prie šių darbų, vaikai, tikėtina, labiau saugos ir mylės mokyklos turtą, o ir prieš tėvelius pasigirti šauniu rezultatu yra smagu.

„Vaikų nereikia versti dirb­ti - svarbu sugalvoti jiems įdomių užduočių“, - obelyniškių darbštumą bei žingeidumą įvertino „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ vadovas Pavel Balbatunov.

Vaikai su architektų ir menininkų komanda darbuodavosi nuo 10 valandos ryto iki pavakarės. O po to mokykloje vykdavo kūrybiniai vakarai, pyragų šventės, į kurias buvo kviečiama visa Naujojo Obelyno bendruomenės. Pasak A. Betingio, jau pirmąją projekto dieną į filmų vakarą susirinko pilna salė žmonių.

„Tokie projektai nedideliuo­se miesteliuose yra labai reikalingi: čia gyvenantieji vertina savo aplinką, siekia išsau­goti senelių ar tėvų palikimą. Ir mokiniai čia yra kitokie. Taip, jie, kaip ir miestiečiai, „gaudo pokemonus“, varto „fa­­cebooką“, bet taip pat jie nepatingės vasarą anksti atsikelti bei paimti į rankas teptuką tam, jog kažkuris jų kaimo kampelis taptų spalvingesnis“, - sakė šio projekto ambasadoriumi tapęs mo­kytojas M. Armonas.

Birutė PALIAKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.