Išvyka į Estiją

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 7 ir 8 klasių mokiniai, paskatinti savo mokytojų ir pasidomėję Estijos žy­miomis vietomis, leidosi į edukacinę eksursiją, norėdami viską pamatyti savo akimis.

Po ilgos kelionės per Latviją pasiekę Es­tiją, pirmiausia aplankėme trečią pagal dy­dį Muhu salą. Joje įspūdingiausia – vie­na seniausių šalyje Šv. Katerinos bažnyčia, į kurios sienas įmūrydavo nekaltas mer­gaites kaip šventyklos apsaugą. Pa­sa­ko­ja­ma, jog atsirasdavo žmo­nių, kurie, norė­da­mi išpirkti nuodėmes, patys pasiprašy­davo įmūrijami. Muhu saloje aplankėme ir žvejų kaimelį Koguvą, kurį puošia seni mediniai, šiaudais dengti žvejų nameliai, kie­mus juosia akmeninės tvoros. Kai­me­lio gyventojai tradiciškai užsiima žvejyba, jų visas gyvenimas susijęs su jūra. Nebenaudojamas valtis žvejai užkeldavo ant akmeninių tvorų kaip pagarbą už atliktą darbą arba sudegindavo Joninių lauže.

Nukeliavome į didžiausią Estijoje Sare­mos salą. Jos simbolis – vėjo malūnai. Pen­kis tokius pamatėme Angla kaimelyje. 

Sare­mos saloje taip pat aplankėme sostinę Kuresarę, apžiūrėjome miesto centrinę aikštę, senuosius Teismo rūmus, Rotušę bei XIV a. pastatytą vyskupų pilį-tvirtovę. Ji yra viena geriausiai išsilaikiusių gotikos stiliaus tvirtovių Baltijos šalyse, tarnavusi gynybi­niais tikslais. Vyskupų pilis stovi saloje, apsuptoje vandens griovio, jos sienų storis siekia net 5 metrus, todėl buvo gerai apsaugota nuo priešų.

Pangos skardis, kuris yra apie 21 metro aukščio ir laikomas aukščiausiu natūraliu skardžiu Saremos saloje, nepaliko abejingų. Vietiniai žmonės pasakoja istorijas apie čia klaidžiojančius vaiduoklius, tad manome, kad bent kartą gyvenime reikia jį pamatyti, nes išties kraštovaizdis yra nuostabus ir vertas dėmesio.

Vakarop atkeliavome į Estijos sostinę Ta­liną, kitą dieną apžvalginės eksursijos me­tu autobusu aplankėme Piritos buriavimo centrą, Šv. Brigitos vienuolyno griuvė­sius, tarptautinį jūrų uostą. Ekskursiją pėsčiomis tęsėme nuo Tompea kalvos, ant kurios 1050 m. buvo pastatytos pirmosios tvirtovės, užsukome į apžvalgos aikšteles, nuo kurių atsiverė nuostabus vaizdas į senamiestį, Talino įlanką bei miesto apylinkes. Iš aukštutinės miesto dalies, kurioje gyveno turtingieji, siaura gatvele, vadinama Trumpąja koja, nusileidome į Rotušės aikštę. Joje įsikūrusi nuo 1422 m. veikianti vaistinė, už keliolikos metrų gardžiais kvapais viliojo Bandelių skersgat­vis, Žemutiniame mieste, netoli gotikinio stiliaus Rotušės, stovi amatininkų namai, Juodagalvių gildijų pastatai... Talino senamiestis  su išlikusia gynybine siena, bokštais, bokšteliais, bažnyčiomis, senais pastatais lyg viduramžių enciklopedija yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kelionė buvo smagi ir kupina įspūdžių. Apsilankę pačioje šiauriausioje Pabaltijo šalyje suradome nemažai skirtumų: estai turi daugybę salų, net septynis kartus ilgesnę jūros pakrantę, kitokius papročius ir kalbą (giminiška su suomių kalba). Estai yra labiau pažengę ir informacinių technologijų bei paslaugų srityje. Tačiau mus vienija ta pati Baltijos jūra, sovietinės okupacijos patirtis, Baltijos kelias, kuris simbolizuoja vienybę kovoje už savo valstybių Nepriklausomybę. 

Morta ZOBIELAITĖ, Indrė KANČELSKYTĖ, Lėja JUŠKAITĖ, Meda PETKUTĖ,

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 8 b klasės mokinės

AUTORIŲ nuotr.