Amžinas galvosūkis dėl gandralizdžių

Kovo 21-osios numeryje rašėme apie skaitytojų laiškus bei skambučius redakcijai dėl išardytų gandralizdžių. ESO atstovai sako labai pasigendantys teisinio reglamentavimo, kaip jų tarnybai reikėtų elgtis, kad žmonės nepyktų dėl ne vietoje iškeltų lizdų.

Prieš porą savaičių rašėme, jog redakcijai laišką atsiuntusi Leviškių kaimo gyventoja domėjosi, ar vietoj išardyto gandralizdžio elektrikai įkels naują. Moters tvirtinimu, netoli jos namų buvo nugriautas stulpas, kuriame perėjo gand­rai. Todėl ji prašė padėti susisiekti su elektros tiekėjais ir teigė prašysianti jų, kad elektrikai pastatytų stulpą atgal, ir gandrai po žiemos galėtų grįžti į savo perimvietę.

ESO atstovas spaudai Mar­ty­nas Burba paaiškino, jog moters pageidavimas bus įvyk­dytas.

„Esame pasirengę Leviškių kaime pastatyti atramą su platforma. Tačiau tokiu atveju prašysime gyventojos pasirašyti įsipareigojimą dėl tolesnės šios atramos priežiūros. Artimiausiu metu su ja susisieks ESO specialistas ir paaiškins detaliau“, - sakė ESO komunikacijos specialistas.

Šįkart į redakciją kreipėsi Albinas Skalauskas, teigdamas, kad elektrikai išmetė gandrų lizdą iš stulpo, kur paukščiai perėdavo daugybę metų. Vyras net atsinešė parodyti seną savo gimtinės nuotrauką, kurioje puikiai matosi šalia namo stovintis stulpas su gandralizdžiu. Dabar lizdas guli išdraskytas ant žemės. Žmogus sakė suprantantis, jog lizdas trukdė saugiam elektros tiekimui, tačiau teiravosi, ar nebuvo jokios galimybės jį išsaugoti ar pakelti aukščiau.

ESO atstovo M. Burbos teigimu, ornitologų draugijos duomenimis, apie 60 proc. visų gandralizdžių Lietuvoje yra ant elekt­ros skirstymo tinklo atramų.

„Dėl to mes susiduriame su iššūkiu, užtikrinant gyventojams patikimą bei saugų elekt­ros energijos tiekimą, nes dėl ant linijų įrengtų gandralizdžių padidėja gedimų tikimybė, kyla pavojus ne tik patiems paukščiams, bet ir žmonėms“, – tikino M. Bur­ba.

Jo manymu, kiekvienas ant atramos esantis gandralizdis bet kuriuo metu gali tapti potencialiu elektros oro linijos gedimo šaltiniu. Šių paukščių lizdai yra sunkūs, susidaro didelės svorio perkrovos. Ypač esant smarkiam vėjui ar lyjant, kai gandralizdis įmirksta ir jo svoris padvigubėja. Tuomet milžiniškas lizdas tampa nestabilus.

„Per metus užfiksuojame apie 2000 gedimų būtent dėl ant elektros linijų atramų įrengtų gandralizdžių. Dėl to nuostolių patiria tiek bendrovė, tiek elektros energijos vartotojai. Pastaruoju metu bendrovė sulaukia klientų nepasitenkinimo, reiškiamų pretenzijų ne tik dėl elektros energijos kokybės, bet ir dėl patiriamų nuostolių, tiekimo saugumo. Gandralizdžius nuo elekt­ros atramų nukeliame, kai dėl jų atsiranda elektros tiekimo sutrikimų, jeigu atrama yra avarinės būklės, kai oro linija yra demontuojama ir keičiama į požeminę. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gandralizdžius nukeliame, sulaukę pačių gyventojų prašymų, kuriuose skundžiamasi ne tik elektros tiekimo nesklandumais, bet ir aplinkos teršimu. Siekiame užtikrinti maksimalią paukščių apsaugą, todėl kiekvienu atveju atsakingai įvertiname situaciją, savo veiksmus deriname su Aplinkos apsaugos agentūra“, – aiškino ESO poziciją M. Burba.

Tačiau jis pripažino ir tai, jog elektrikams trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, apibrėžiant atsakomybę, kaip elgtis, pavyzdžiui, kai darbuotojai randa jau iširusius ar grėsmę saugiam elekt­ros oro linijų eksploatavimui keliančius gandralizdžius.

ESO atstovo teigimu, šiuo metu bendrovė ant elektros atramų specialių platformų, skirtų paukščiams, nebestato. Esant poreikiui, įrengtas, bet nenaudojamas platformas specialistai perkelia ten, kur prašo vietos gyventojai.

Šiuo metu visoje Lietuvoje ant elektros atramų gand­rams yra įrengta apie 3 tūkst. specialių platformų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.