Susigrąžinti pirkėjų pasitikėjimą gali būti nelengva

Į redakciją kreipėsi viena mieste esančia dėvėtų dra­bužių parduotuve nusivylusi pirkėja. Moteris joje apsi­pirkti nusprendė po to, kai pamatė skelbimą, kuriame buvo nurodytos itin žemos kainos. Tačiau pasiėmusi megztinį, tik prie kasos sužinojo, jog mokėti teks brangiau.

Į „Šilalės artojo“ laikraštį verslininkai nuolat kreipiasi dėl reklamos užsakymų, skelbia įvairiausias akcijas ir kt. Deja, kartais, nesuprasi, sąmoningai ar ne, tačiau savo klientus jie nuvilia. Todėl natūralu, kad apgauti žmonės taip pat kreipiasi į laikraštį.

Štai šilališkė (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), paskambinusi į redakciją, pik­tinosi vienos dėvėtų drabužių parduotuvės reklama.

„Šilalės artojo“ laikraštyje perskaičiau, jog dėvėtų rūbų parduotuvė skelbia akciją: esą pirmadienį-antradienį už drabužį reikės mokėti 2 eurus, trečiadienį-ketvirtadienį - eurą, o penktadienį-šeštadienį prekės kainuos po 50 centų. Susigundžiau ir ket­virtadienį užsukau į šią parduotuvę. Deja, prie kasos už pasirinktą megztinį teko sumokėti 2 eurus. Kai paklausiau pardavėjos, kodėl taip yra, ji pasakė, jog kaip nori, taip daro. Ir čekio toje parduotuvėje negavau. Ar šitaip galima?“ – stebėjosi mo­teris.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tauragės apskrities skyriaus vedėjas Rimantas Knyzelis, kurio paprašėme pakomentuoti situaciją, patikino, kad skelbti netikslių kainų negalima.

„Aprašoma situacija gali­mai turi klaidinančios rekla­mos požymių. O LR Rek­la­mos įstatymo 5 straipsnio 1 da­lis nustato, jog skleisti tokią reklamą yra draudžiama. Pažymėtina, kad klaidinančios reklamos prie­žiūrą bei kont­rolę vykdo ir sankcijas už tai taiko Kon­ku­rencijos taryba. Todėl pastebėjus faktą apie galimai klaidinančią reklamą, reikėtų raš­tu kreiptis į šią instituciją, pateikiant aplinkybes patvirtinančius įrodymus (skelbiamos reklamos kopijas, pirkimo kvito kopiją ir kt.).

Tuo atveju, jei vartotojas turi turtinį reikalavimą par­davėjui, vadovaujantis Var­to­tojų teisių apsaugos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatomis, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į pardavėją ir jį nurodyti. Prie prašymo svarbu pridėti pirkimo dokumento kopiją. Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją vartotojui nebus pateiktas atsakymas arba jis vartotojo netenkins, galima apie tai pranešti VVTAT“, – aiškino R. Knyzelis.

Tačiau, pasak jo, daug paprastesnis kelias išspręsti tokias situacijas būtų elementari pagarba: juk vieną kartą apgautas, pirkėjas į tą parduotuvę gali ir nebegrįžti.

Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė „Ši­lalės artojo“ skaitytojus infor­mavo, kad bet kuris veiklą vyk­dantis asmuo, gavęs atlygį už suteiktas paslaugas ar prekes, teisės aktų nustatyta tvarka turi išduoti apskaitos dokumentus. Tad pardavėja, paėmusi pinigus iš pirkėjo, visada privalo duoti kasos aparato kvitą, net jei jo neprašoma.

Pasak L. Mačernienės, Mo­kes­čių inspekcija prekeivių są­­žiningumą tikrina įvairiais metodais. Todėl geriausia elgtis pagal reikalavimus. Be to, ji pabrėžė, kad tik tada, kai visi sąžiningai mokėsime mokesčius, pasieksime, jog mūsų tėvai gautų didesnes pensijas, vaikams nereikėtų mokėti už vadovėlius mokyklose ir pan. O apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882.

Morta MIKUTYTĖ