- Mačiau, kaip penktadienį, šiek tiek po 14 val., mums visiems gerai žinoma Vera lekia iš darbo pas savo manikiūrininkę pylavoti nagų. Ir taip - jau ne pirmas darbo dienos penktadienis. Bet yra buvę ir antradienį, o gal trečiadienį. Įdomu, ką apie tokią praktiką pasakytų Alius Šakinis? Ar nereikėtų grožio salone ar kirpykloje praleisto laiko atskaičiuoti jai iš algos ir atiduoti kokiam dirbančiam žmogui? - paskambinęs į aukštuomenės kroniką, pranešė kažkoks akylas pilietis.

Gaila, akylas pilietis nepasakė, apie kokią visiems žinomą Verą jis kalba. Aš, tarkime, žinau dvi Veras. Viena Vera dirba pas miestelio kepėją ir gražiai puošia tortus, kita puošia rajono savivaldybę. Jeigu kalbame apie tą, kuri puošia tortus ir pažeidžia tvarką, ją reikia vyti lauk. Per tokias Veras Lietuva niekaip neatsistoja ant kojų.

Jeigu parūpo Vera, kuri puošia savivaldybę, tai pagal nusistovėjusią tvarką, grožio salone praleistą laiką ir išlaidas galima būtų įskaityti į reprezentacines išlaidas, o Verai derėtų kompensuoti išlaidas lakui, dildei ir manikiūrininkei. Argi tvorų dažytojas už savus turi pirkti teptuką, laką ir špaklį? Kuo Vera prastesnė?

Bet prasčiokams nederėtų kaišioti nosies ten, kur neišmano. Verčiau pažiūrėkime, kokia įtempta   aukštuomenei atstovaujančios Veros darbo savaitė. Štai pavyzdžiui, vasario 1 – 5 d., darbotvarkė: vieną dieną, 10 val., - susitikimas su Kultūros ministerijos klerku, kitą, 14 val., - su kunigais, o trečią dieną, penktadienį, nuo 13 val. ji savo dalyvavimu jau puošė policininkų susirinkimą...

Kuris iš mūsų nedažytais nagais tiek atlaikytų?