Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10)

Jonas CINOVAS-SAIDAS (1921–1951)

Gimė 1921 m. Puikiuose, Gau­­rės vlsč. Iki 1947-ųjų buvo Ei­mučio būrio ryšininkas, tais pačiais metais įstojo į partizanų būrį. 1949-aisiais perkeltas į J. Gružinsko-Galiūno būrį. J. Cinovą 1951 m. kovo 21 d. paėmė gyvą. Par­tiza­nai Girstaičių kaime, J. Lu­­ko­še­vičiaus ir J. Jo­ku­baus­ko sodyboje, atsišaudė prieš stribus. Su­žeistas į galvą ir bėgdamas nuo jų, Jonas griuvo, ir nuo smūgio į sušalusią žemę skilo kaukolė. Kai paimtą parvežė į Upyną, dantų gydytoja E. Ališauskienė aprišo galvą, suleido vaistų. Moteris pa­sakojo, kad iš nosies sužeistajam ėjo krau­jo putos.

J. Cinovą įkėlė į sunkvežimį, apkamšė dra­bužiais, ant pečių uždėjo ant­klodę. Saugumiečių vadas Sa­baršinovas klausi­nė­jo: „Kas tavo draugai?“ Jo­nas parodė į stribus ir pasakė, kad tai jie. M. Meirytė-Šed­ba­rie­­nė irgi norėjo to išklausti, siūlė valgyti, bet partizanas atsakė, jog esąs sotus, o kur draugai – nežinąs. Įsodintas į ma­šiną, dar turėjo jėgų benzino šlangu trenkti stribams. Tačiau vežamas į Tauragę, pa­keliui mirė. Už­kas­tas Tau­ragėje. (Pa­sa­ko­jo Sta­­nislava Ca­caity­tė-Bal­­se­vi­čie­nė, 72 m., iš Upy­­nos, užr. 1997 m.)

Simas GAVĖNIA-DRĄ­SU­TIS (1910-1948)

Gimė 1910 m. Sakalinėje, Tau­ragės vlsč. Buvęs Lie­tu­vos kariuomenės puskarininkis. 1946 m. – Tauragės po­grindžio organizacijos „Ra­ze­ta“ vadas. Šios organizacijos pastangomis 1946 m. birželio mėn. iš KGB kalėjimo išlaisvinti 23 kaliniai, kurie sėk­mingai pasitraukė į mišką. 1946 m. – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vadas. 1947-aisiais paskirtas Lydžio rinktinės šta­bo vadu. Žuvo 1948 m. rug­sėjo 15 d. Purviškių miške kartu su rinktinės štabu (14 partizanų). (Pasakojo Leo­nas Lau­rinskas-Liūtas, užr. 2000 m.)

Zofija BALČIŪNIENĖ-VENC­KUTĖ-ŽIBUTĖ (1926–1990)

Gimė Simėnų k., mažažemio ūkininko (2 ha) šeimoje. Dirbo Kvėdarnos vaistinėje. K. Balčiūno žmona – Šalnos rinktinės partizanė nuo 1945 m. Mirė 1990-ųjų vasario 9 d. Kvė­­darnoje, palaidota Kar­ve­liš­kių kapinėse prie Vil­niaus. (Pa­sakojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos)

Bronius ALŪZAS-BEDALIS, EIMUTIS (1935–1953)

Gimė 1935 m. Želviuose, Užvenčio vlsč. Nuo 1951 m. – Že­­maičių apygardos va­do V. Mont­vydo adjutantas. Žu­vo 1953 m. rugpjūčio 23 d. Po­žerėje, pe­rė­joje tarp Parš­eže­rio ir Lūkš­to ežerų. („Laisvės kovų aukos Pietų Že­mai­ti­jo­je“, 1996 m.)

Alfonsas ATKOČIUS (AT­KO­­ČAITIS)-LAPAS (1923–1951)

Gimė 1923 m. Romės Lau­ko k. Žuvo 1951 m. Pagirupyje, Lomių apyl. („Laisvės kovų au­kos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Jonas BAKYS-JONAS (1922– 1947)

Gimė 1922 m. Varlaukyje. Ba­takių 2-ojo būrio parti­za­nas. 1946 m. suimtas, bet iš Šu­bar­tinės pabėgo. Žu­vo 1947 m. gruodžio 3 d. Ka­ra­po­ly­je, Tau­ragės vlsč. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)