Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10, 14)

Motiejus JONČA-TRI­MI­TAS, ĄŽUOLAS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Soda­lė­je. Auš­relės būrio partizanas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške kartu su 12 laisvės kovotojų. Į partizanus išėjo, nenorėdamas tarnauti sovietų armijoje, paragintas bendražygio M. Kas­pu­čio. Išei­damas su­kvie­tė draugus į savo išleistuves. Už­kas­tas Tauragėje. (Pasa­kojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš Sodalės, užr. 2001 m.; Elž­bie­ta Jončaitė-Tri­jo­nienė, 76 m., iš Sodalės, užr. 2000m.)

Juozas BUD­GI­NAS (1914–?)

Gimė 1914 m. An­tininkų k. Par­ti­zanas nuo 1945 m., Skaud­vilės vlsč. veikusio būrio va­­das. KGB agentų pagalba su­imtas 1946 m. vasario 9 d. (Pa­sa­kojo Ka­­zi­mie­ras Šet­­kus, g. 1927 m., iš Vy­to­ga­los)

Zigmas ČE­PAS-SAKALAS (1929–1951)

Gimė 1929 m. Tuščių k., Tau­ragės vlsč. 1947–1949 m. – Vy­tauto būrio partizanų ryšininkas. 1949 m. liepą įstojo į Kęstučio partizanų būrio Petro Matučio-Lakūno skyrių. Suimtas 1950 m. balandžio 13 d. Obelyno miške. Nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1951 m. gegužės 17 d. Kaune. (Pasakojo Leonas Lau­rinskas-Liūtas iš Tauragės, 75 m., užr. 2000 m.; Vytautas Gailius, 80 m., iš Vai­timėnų, užr. 2012 m.)

Jonas EITUTIS-JAUNUTIS (1929–1953)

Gimė 1929 m. Bruškių k., Ši­lalės vlsč. Nuo 1950 m. – Auš­­relės būrio partizanas. 1952 m. rugsėjo 28 d. suimtas. Sau­gu­mas norėjo jį panaudoti operatyviniams tikslams. 1950 m. kovo 30 d. J. Eitučio kvietimu į susitikimą Bruškių k. partizanai Simas Budreckas ir J. Va­ranius atėjo su dviem saugumiečiais. S. Budrecką paėmė gyvą, o J. Varanius žuvo. 1953 m. gegužės 15 d. Bruškių k. vienos operacijos metu J. Eitutis, nenorėdamas dirbti saugu­mui, bandė bėgti nuo MGB smo­gikų ir buvo nušautas. (Pasakojo Ka­zimieras Misius, g. 1942 m., iš Kvėdarnos, užr. 1998 m.)

Pranas GALINSKAS

Gimė Klabų k. Vokiečių okupacijos metais buvo LLA narys. Nuo 1945-ųjų – P. Me­ly­šaičio-Meleno būrio partizanas. 1947 m. sausio 7 d. KGB nurody­mu nužudytas agento smogiko. (Pa­sakojo K. Šet­kus)

Antanas GALMINAS – GAR­NYS, ŠIAURYS (1944–1947)

Gimė 1911 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys, apšaudė besitraukiančią so­vietų armiją, sprogdi­no til­tus. Po karo kovojo K. Bag­do­no-Ūdros partizanų grupėje, vėliau – S. Kro­melio-Perkūno, 1947 m. – P. Dilbos-Dobilo bū­riuose. Žuvo 1947 m. lapkričio 2 d. Kreiviuose. (Pa­sa­kojo Vladas Atutis, 68 m., iš Var­sėdžių, užr. 1998 m.; Zosė Žibkutė-Ivanauskienė, 67 m., iš Varsėdžių, užr. 1995 m.)

Priekyje guli F. Gaubtys-Vytautas. I eilėje, iš kairės: Z. Paulikas-Klajūnas (trečias), II eilėje pirmas iš kairės: A. Šaltys-Šalčiūnas, antras – V. Vitkus-Žvirblis

Fridrikas GAUBTYS-MIN­DAUGAS, VYTAUTAS (1913–?)

Gimė 1913 m. Stepo­niš­kiuo­se, Piktupėnų vlsč., pasi­turinčio ūkininko šeimoje. Par­­tizanas nuo 1947 m. Nuo 1948-ųjų – Šalnos tėvūnijos va­das. 1950 m. balandžio 2 d., padedant agentui Granitui, Šal­nos štabas buvo suimtas. Par­ti­za­nai pradėjo įtarinėti F. Gaub­­tį bend­­radarbiaujant su KGB. 1950 m. gegužės 7 d. Stir­bai­­čių k., Tau­­ra­gės r., pro­vo­katoriaus F. Gaub­čio išduoti, žuvo J. Bušinskas, Z. Šat­­kus, V. Lu­ko­šius, Alta­ra­vi­čius. Jo pagalba suimti parti­zanai S. Žičkus, Z. Pau­li­kas, J. Pet­­raitis, P. Trijonis, Ona Leš­činskaitė-Akacija. P. Tri­jo­nis ir Z. Paulikas vėliau bu­vo su­šaudyti. 

Agentas F. Gaub­tys liko gyvas ir, pasikeitęs pavardę, gyveno Jonavoje (K. Šetkaus žiniomis – Joniškio r.) Vėliau persikėlė į Kaliningrado sritį. Įvairūs įvykiai ir faktai tvirtina, kad F. Gaubtys-Vy­tau­tas, paskutinis Aušrelės būrio vadas, keletą metų aktyviai talkino KGB, naikinant partizanus iki visiškos likvida­cijos. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus)

Jonas GALMINAS-PUTI­NAS (1911–1948)

Gimė 1924 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys. Partizanavo K. Bagdono-Ūdros grupėje, S. Kromelio-Per­kūno skyriuje. Žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Kazbarynų miške, prie Lomių, ten ir užkastas. Vėliau perlaidotas Kal­tinėnų kapinėse. (Pasa­ko­jo L. Laurinskas-Liū­tas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Kazys GERULIS-TIGRAS (1908–1946)

Gimė 1908 m. Kirkliuose, Skaudvilės vlsč., vidutinio ūki­­ninko šeimoje. Gyveno Kas­tauniškėje. 1944 m. įstojo į S. Bagdono partizanų grupę. Žuvo 1946 m. birželio 25 d. pasaloje Stulgiuose. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)