Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22)

Bronius KAZLAUSKAS-AL­FONSAS, GIRĖNAS (?–1952)

Žuvo 1952 m. Sutkų miške, Tauragės vlsč., kartu su K. Beržiniu. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Jonas KOVECKIS-ŽAIBAS (1921–?)

Gimė 1921 m. Pagrybio k., Kaltinėnų vlsč., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Nuo 1947-ųjų – J. Bagdono ryši­nin­kas. 1948 m., išvengęs tremties, įstojo į Aušrelės partizanų bū­rį. Su­im­tas 1949-ųjų vasarį prie Kryž­kalnio. Nuteistas 25 m. la­gerio. (Pasakojo Leo­nas Lau­rinskas-Liūtas, 75 m., iš Tau­ra­gės, užr. 2000 m.)

Jurgis KOVECKIS-MARSAS (1929–1950)

Gimė 1929 m. Pagrybio k., Kaltinėnų vlsč. Nuo 1948-ųjų – Aušrelės būrio partizanas, 1949 m. – Kęstučio būrio vado pavaduotojas. Buvo sužeistas, gydėsi pas Vytautą Ivanauską Prienų k. Žuvo 1950 m. balandžio 27 d. Bar­boros Rimkienės sodyboje Vy­togalos kaime. 

Tą dieną partizanai susišaudė su rusais Dungeriukų k., prie Jono Getaučio sodybos. Visas būrys pasitraukė į Vy­to­galą. J. Koveckis, labai perkaitęs, išgė­rė šalto vandens ir jį paraly­žiavo. Iš Rėžalių miško į savo jaują jį parvežė An­tanas Rim­kus. Ryšininkė An­tanina Sun­gai­laitė atnešė vaistų. Nuo Gaidėnų kaimo sodybas krėtę rusų kareiviai atėjo prie Rimkų jaujos. J. Koveckis, išgirdęs kalbant rusiškai, nusišovė. Kareiviai, pasigirdus šūviui, paleido kulkosvaidžio seriją į jaują.

Žuvusį partizaną išvežė į Upyną. Jam atpažinti sau­gu­miečiai atsivedė Stasę Ca­cai­tytę, nes J. Koveckis buvo ap­sisiautęs partizano Zigmo Ca­caičio apsiaustu, o kišenėje buvo jo pasas. Stasė nepripa­ži­no, kad tai jos brolis, nors ją mu­šė, o stribas Dadūra dar ir spar­dė. J. Koveckis užkastas Upy­noje. (Pasakojo Stanislava Cacaitytė-Balsevičienė, 72 m., iš Upynos, užr. 1997 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

(Bus daugiau)