Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30)

Kazys LEVICKAS-DAGYS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Eržvilko vlsč., Raseinių apskr. Nuo 1947-ųjų – Antano Joniko-Rolando būrio partizanas, būrio vado pavaduotojas. 1951 m. perkeltas į Aušrelės būrį. Žuvo 1951 m. liepos 30 d. Obelyno miškuose. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.)

Adalbertas LOHRAS-JUR­GIS (1921–?)

Gimė 1921 m. Badeno žemėje, Vokietijoje. Vokiečių armijos pėstininkų pulko oberjefreitorius. Nuo 1946-ųjų – 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas, kuriam vadovavo S. Gavėnia-Drąsutis. Sužeistas slapstėsi ir gydėsi Gaidėnų k., pas Kazį Ringailą. Čia 1949 m. vasario 4 d. buvo sužeistas ir suimtas. (Pasakojo L. Lau­rins­kas, užr. 2000 m.)

Petras LANKAUSKAS-UK­NOLIS (1924–1949)

Gimė 1924 m. Pliupių k. Nuo 1948-ųjų – K. Bagdono ry­ši­ninkas, slapyvardžiu Uk­no­lis. Nuo 1949 m. liepos priklausė Maironio būriui slapy­vardžiu Petras. Žuvo 1949 m. gruodžio 24 d. Batakių vlsč., Pa­agluonio k., per susišaudy­mą su čekistais ir stribais. Už­kastas Skaudvilėje. (Pa­sa­ko­jo Viktorija Elena Lankauskaitė ir Antanina Balt­­rušienė, 88 m., iš Pliupių k., užr. 2001 m.)

Juozas LANKAUSKAS-DRĄ­SUTIS (1926–?)

Gimė 1926 m. Pliupių k.

Pas Antaniną Baltrušienę Pliu­pių k. užėjo partizanas J. Lan­kauskas (sužeistas į galvą) ir Juozas Grabauskas. 1948 m. pas Juozą Ivanauską Pabambių k. juos buvo apsupę stribai su kareiviais, tačiau partizanams pavyko pa­bėgti. Ki­tą kartą Košių k., Broniaus Jur­gai­čio sodyboje, per susidūrimą su kareiviais ir stribais Juozą vėl sužeidė. Tada jį paėmė gyvą. Po teismo jis atsidūrė Sibire. Ten susipažino su ruse, kuri jį anksčiau ištraukė iš tremties, ir ją vedė. Gyveno Kaliningrado srityje. Juozui mirus, jo žmona rusė parvežė jį į Girdiškę ir atidavė laidoti giminėms. (Pasakojo V. E. Lankauskaitė ir A. Balt­ru­šienė, užr. 2001 m.)

Leonas LAURINSKAS-LIŪ­TAS (1925–2013)

Gimė 1925 m. Mankaičių k., Upynos apyl. 1933-iaisiais pra­dėjo lankyti Vytogalos pra­di­nę mokyklą. Ketvirtą sky­rių baigė Ringaliuose. 1941 m., išbėgus rusams, rinko ir slėpė ginklus. Gal­vo­jo, kad jų prireiks, ginant Lie­tuvą nuo priešų. 1944 m. jiems vėl užėjus, ėmė slapsty­tis nuo šaukimo į raudonąją ar­miją. Ru­de­nį su­si­būrė pirmasis partizanų bū­rys, jam vadovavo buvęs po­licinin­kas vy­to­gališkis An­ta­nas Su­­gin­­tas. Bū­rį sudarė trys vo­kie­­čių karei­viai, Antanas ir Jo­­nas Gal­mi­nai iš Kliūkių, Alek­sandras ir Me­čislovas Irt­mo­nai iš Jucaičių bei Jonas Ma­ci­jauskas iš Rin­galių. Priesaiką da­vė miške 1945 m. vasario 16 d. Nuo 1945-ųjų L. Lau­­rinskas – A. Suginto grupės par­ti­zanas. Vėliau kovojo Vy­te­nio-Neptūno, Aušrelės būriuo­se. 1948-ųjų balandžio 21 d. bu­vo sunkiai sužeistas Kaz­ba­­ry­nų miške. Pagijęs liko raišas. Slapstėsi Bijotų apylinkėse.

1953 m. lapkričio 25 d. areštuotas.  Nuteistas 25 m. lagerio. 1956-ųjų liepą bausmė pa­keista į 15 m. lagerio be teisės grįžti į Lietuvą. Bet 1971 m. jis grįžo. 1975-aisiais vėl suimamas, po teismo metus kalėjo. Į laisvę išėjo 1976 m. Gyveno Tau­ragėje. 1994-ųjų kovo 10 d. priimtas į Tauragės MPB „Ge­­le­žinis vilkas“ vado padėjėju kultūriniam-auklėjamajam darbui. Mirė 2013 m. Pa­lai­­dotas Tauragėje. (Užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)