Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36)

Stasys KĖŽA-ŽAIBAS  (1929–1951)

Gimė 1929 m. Keterių k., Skaudvilės vlsč. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške, Tauragės vlsč. (Pasakojo Jus­tina Stonytė-Kėžienė, 85 m., iš Keterių k., Skaudvilės sen.) 

Kazys KULKYS-PERKŪNAS  (1927–1951)

Nuo 1948 m. – partizanas, Aušrelės būrio I-ojo skyriaus vadas. Vėliau – Kęstučio būrio vado pavaduotojas. Žu­vo 1951 m. sausio 16 d. prie Sta­sio Kėžos sodybos Ke­te­riuo­se, Skaudvilės apyl.

Tikra Kulkių pavardė – Ta­mu­liai. Jie buvo atsikėlę nuo Raseinių, kur partizanauda­mas žuvo Kazio brolis. Į So­­da­­­lę šeima atsikraustė 1949 m. Tėvas buvo Vai­­di­lų tarybinio ūkio ūkvedys. Kazys, baigęs kursus, dir­bo traktorininku. (Pa­sakojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš So­dalės, užr. 2001 m.)

Ona KULKYTĖ-AUDRA, LAI­MUTĖ (1929–?)

Gimė 1929 m. Adakave. 1949-aisiais buvo Upynos vals­čiaus kasininkė. Par­ti­za­nams perdavė 75 tūkstančius rub­lių ir pati išėjo į Aušrelės bū­rį. Nuo 1951 m. buvo Jūros štabe. Vėliau vado leidimu su fiktyviais dokumentais apsigyveno Šiauliuose, palaikė ryšius su partizanais. Dar vėliau gyveno Kaune, dirbo konduktore. (Pasakojo O. Šlepavičiutė-Gečienė, užr. 2001 m.)

Vytautas LUKOŠEVIČIUS-LIZDEIKA (1927–1946)

Gimė 1927 m. Upynoje. Mokėsi Šilalės gimnazijoje, 7-oje klasėje. Nuo 1945 m. – Kęstučio apygardos 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas. Žuvus kuopos vadui Šalnai, Lizdeika perkeltas į 3-iosios kuopos 2-ąjį (P. Karbauskio-Margio) būrį.

Žuvo 1946 m. rugpjūčio pabaigoje Spraudaičiuose, susikovus su sovietų kareiviais. M. Dargužas-Aras žuvusiam savo klasės draugui atminti sukūrė eilėraštį „Išdygo kapas tarp eglučių“, kurį vėliau, pritaikę melodiją, partizanai dainuodavo. Palaidotas Laumenų miško pakraštyje, Spraudaičių k. Jo sesuo Elvyra, gyvenanti JAV, brolio žuvimo vietoje ir Šilalės partizanų kapinėse pastatė kryžius. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m., ir Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos, užr. 1995 m.)

Jonas MACIJAUSKAS-ĄŽUOLAS (1927–1947)

Gimė 1923 m. Ringalių k. Partizanavo A. Suginto būryje. Kartą į Ringalius pas Aleksą Macijauską atėję stribai darė kratą, ieškojo sūnaus Jono. Temstant jo sesuo Liuda, išėjusi į butą, sutiko brolį. Pasakė jam, kad greitai bėgtų, nes yra apsupti, troboje – stribai. Jonas pabėgo, palikęs automatą darželyje. Rytą stribai jį rado, mušė tėvą ir klausinėjo, iš kur ginklas. Jis sakė, jog kas nors iš keršto atnešė ir padėjo, nes iš vakaro jo čia nebuvo. 

J. Macijauskas-Ąžuolas žuvo Karapolyje 1947 m., partizanavęs trejus metus. Buvo pamestas Upynoje ant grindinio. Izidorius Žymantas, vadinamas Žymantėliu, prasegė žuvusiajam kelnes, norėdamas įsitikinti, ar tai tik­rai Jonas, nes jie buvo kaimynai, ir Žymantėlis žinojo, kad po operacijos Jonas ant pilvo turėjo randą. Dėl pagalbos, nustatant Jono tapatybę, partizanai sušaudė Žymantėlio šeimą. Užkastas J. Macijauskas Skaudvilėje, prie kapinių tvoros. (Pasakojo Zita Janina Macijauskaitė-Gružinskienė, g. 1933 m., ir Magdalena Macijauskaitė-Petraitienė, 76 m., abi iš Upynos, užr. 1998 m.)

Adolfas MACIJAUSKAS (1919–?)

Gimė 1919 m. Ringalių k. Slapstėsi miške – turėjo pasidaręs bunkerį. Susirgęs ir norėdamas pasigydyti, parėjo į namus. Tuoj pasirodė stribai. Tada jis įšoko į rūsį, kuris buvo virtuvėje. Sesuo Liuda ant dangčio patiesė užtiesalą, sudėjo duonos kepalus ir užvožė duonmaišį. Stribai darė kratą. Nuspyrė duonmaišį, bet duonos nelietė. Kai nuėjo kratyti kitą trobos galą, Jonas iššoko iš rūsio ir nubėgo į daržinę. Šiene turėjo išsirausęs duobę. Grįžę stribai nukėlė duonos kepalus, įlipo į rūsį, bet, nieko neradę, nu­ėjo į daržinę, badė šieną durtuvais, pešė iš pakraščių. Jau buvo visai netoli Jono kojos, tačiau nebesitikėdami rasti, kratą baigė. Stribai jo nesugavo.

Paskelbus amnestiją, Adolfas pasidavė. 1948 m. sausį su tėvais, seserimis Liuda ir Janina, broliu Juozu buvo ištremtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1957 m. (Pasakojo Z. J. Macijauskaitė-Gružinskienė ir M. Macijauskaitė-Pet­raitienė, užr. 1998 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS

(1975–2013 m.)

(Bus daugiau)