Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia 2018 m. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85, 87, 96)

Adelė ŠVITRINIENĖ (1928 –?)

Gimė 1928 m. Pagirupio k., Batakių vlsč. Aušrelės būrio partizanė. Suimta 1951 m. liepos 31 d. Obelyno miške kartu su vyru Vladu. (Pasakojo Leo­nas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m.; Ka­zi­mieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vy­togalos, užr. 1995 m.)

Elena TRIJONYTĖ-MON­T­VI­­LIENĖ-ŽVAIGŽDUTĖ (1920)

Gimė 1920 m. Driežų k., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Tauragės gimnaziją, mokytojavo Šilalės ir Šilutės valsčiuose. Nuo 1946 m. kartu su broliais Jonu ir Pranciškumi partizanavo 3-io­sios kuopos 1-ajame S. Ga­vė­nios-Drąsučio būryje. Vado pa­tarta, 1947-aisiais iš būrio pasitraukė. Su fiktyviais do­kumentais gyveno Kaune, Vie­vyje. Areštuota 1952 m. bir­že­lį, nuteista 25 m. lagerio. (Pa­sakojo L. Laurinskas-Liū­tas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Stanislava TRIJONYTĖ-SA­DŪNIENĖ-SAULUTĖ (1924)

Gimė 1924 m. Driežų k., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1944 m. baigė Šilalės gimnaziją, mokytojavo Šilalės ir Ši­lutės rajonuose. Nuo 1946 m. kartu su broliais partizanavo 3-iosios kuopos 1-ajame S. Gavėnios-Drąsučio, vėliau – Ge­dimino būryje. 1947 m. iš būrio pasitraukė. Su fiktyviais dokumentais gyveno Kaune, Ma­žei­kiuose. Areštuota 1952 m. birželį, nuteista 25 m. lagerio. (Pasakojo L. Laurinskas-Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Antanas TRIJONIS-AIDAS (1918–1947)

Gimė 1918 m. Kiaukuose, mažažemių ūkininkų šeimoje. Vokiečių okupacijos metais trumpai tarnavo policijoje. Iš jos pasitraukė savo noru. 1946-aisiais partizanavo 3-io­sios kuopos 1-ajame būry­je, kuriam vadovavo S. Ga­vė­nia-Drąsutis. Buvo Ne­ries būrio skyriaus vado pava­duo­to­jas, vėliau kovojo S. Kro­me­lio-Perkūno būryje. Žuvo 1947 m. balandžio 28 d. prie Ro­mės Lauko k. (Pasakojo L. Lau­rins­kas-Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šet­kus, užr. 1995 m.)

Jonas TRIJONIS-MARSAS (1925–1946)

Gimė 1925 m. Driežų k., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1946-ųjų pavasarį įstojo į 3-iosios kuopos 1-ąjį S. Ga­vėnios-Drąsučio būrį. Žu­vo 1946 m. gruodžio 25 d. Krei­viuose, Jancevičių sodybo­je. Kū­nas buvo išniekintas Ši­la­lėje, paskui užkastas Šila­lės pušyne, dabartinėse partizanų kapinėse. (Pasakojo L. Lau­rinskas-Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Pranciškus TRIJONIS-JAU­NUTIS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Driežų k., pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1945 m., būdamas gimnazistas, įsitraukė į partizanų sąjūdį ryšininku, slapyvardžiu Negras. 1946-ųjų balandžio 19 d. Tauragės saugumo areštuotas, o birželio 13 d. su 23 kaliniais iš Tauragės kalėjimo pabėgo. Kovojo Žaibo, vėliau – Gintaro partizanų būriuose Eržvilko valsčiuje. Tais pačiais metais perėjo į 3-iosios kuopos S. Gavėnios-Drąsučio, vėliau – Vytauto būrį. Buvo paskirtas žvalgybos viršininku. Nuo 1949 m. – Šalnos rinktinės štabo viršininkas, gavo jaunesniojo seržanto laipsnį, apdovanotas Trečiojo laipsnio Vyčio Kryžiumi „Kovoje už laisvę“. 1950 m. balandžio 9 d. apnuodytas ir suimtas. 1951 m. sausio 16 d. nuteistas mirties bausme, ji įvykdyta 1951 m. gegužės 17 d. 2000 m. lapkričio 17 d. po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. (Pasakojo L. Lau­­rinskas-Liūtas, užr. 2000 m.;  K. Šet­kus, užr. 1995 m.)

Bronius URBONAS (1928–1950)

Gimė 1928 m. Pazimkalnio k. 1947–1948 m. dirbo Upy­nos valsčiaus draudimo inspek­to­riumi. 1948-ųjų gegu­žę iš Upy­nos vykdomojo komi­te­to partizanams išnešė rašomąją mašinėlę. Norėdamas išvengti arešto, slapstėsi. 1948 m. 

įstojo į J. Gružinsko-Ga­liūno būrį. 1950-ųjų kovo 1 d. žuvo Kliūkių k., stribams mėgi­nant jį sulaikyti. Už­kas­tas Upynoje. (Pasakojo Ona Stan­kovičienė, 80 m.; Sta­nis­­la­va Balsevičienė, 73 m., iš Upy­­nos)

Petras VAINAUSKAS (1909–1967)

Gimė 1909 m. Ruibiškės k. Slapstėsi nuo sovietinės kariuomenės. Jo slėptuvė bu­vo išdubęs ąžuolas, į kurio vidų nusileisdavo virve. Buvo Aušrelės būrio ryšininkas. Artimai bendravo su L. Laurinsku ir A. Sugintu. Jo žinioje buvo partizanų gink­lų sandėlis. Po kelerių metų legalizavosi. Gyveno su motina, nevedęs. Motinos namuose gyveno vokietė su duk­re­le. P. Vainauskas mirė 1967 m., palaidotas Upynos kapinėse. (Pasakojo K. Šetkus iš Vy­to­ga­los)

Aleksas VALANTAS-ŽYD­RŪ­NAS (1926–1948)

Gimė 1926 m. Kaltinėnuose. Būrio vadas. Žuvo 1948 m. rug­sėjo 15 d. Gaurės-Pur­viš­­kių miške kautynių metu. („Lais­­vės kovų aukos Pietų Že­mai­tijoje“, 1996 m.)

Jokūbas VARANIUS-DRA­GŪ­NAS (1925–1953)

Gimė 1925 m. Genioto k. Jo sodyboje MGB surado bunkerį. Tėvą suėmė. Jokūbas pabė­gęs slapstėsi. 1950-aisiais įsto­jo į Lukšto būrio 1-ąjį sky­rių. 1951 m. gruodžio 4 d. partizanų mūšyje su kareiviais ir stribais buvo sužeistas, gydėsi Capkiškių k. pas Ruigius. Dirbo Šalnos štabe. Žuvo 1953 m. kovo 30 d. Bruškių k. (Pasakojo Vladas Atutis, 68 m., iš Varsėdžių, užr. 1998 m.)

Steponas VENCKAITIS-BI­JŪNAS (1924–1949)

Gimė 1924 m. Mokytojavo Tauragėje. Eimučio būrio par­tizanas, LLA narys. Rink­tinės propagandos skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. birželio 8 d. Kaziškės miške kartu su rinktinės vadu A. Mė­liuliu ir A. Norkumi. („Lais­vės kovų aukos Pietų Že­mai­tijoje“, 1996 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)