Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba
Gražia ir simboliška įžanga į Varniuose vykusią praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos metams, tapo paminklinio ženklo profesoriui dr. Č. Kudabai atidengimas Strazdaliuose, Norberto Vėliaus gatvėje.
Daugelio pritarimu, pasinaudojant Romualdo Norkaus 1995 m. sudarytu leidiniu „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė“, perteikiant ir atvaizduojant profesoriaus veiklos esmę, panaudota metafora „Pėstysis riteris“. Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskobė ant drūto ąžuolo rąsto. Kodėl žemaičiai pagerbė prof. Č. Kudabą, rytų aukštaitį? Todėl, kad profesorius mokslo tikslais skersai išilgai išvažinėjo ir išvaikščiojo centrinės Žemaitijos aukštumą bei kitas vietas. Mokslinis interesas pagimdė abipusę meilę ir pagarbą čia gyvenančiam žmogui, jo kraštui, gamtai, kultūrai ir istorijai. Taip nuo XX a. aštunto dešimtmečio pradžios praminti takai virto leidiniu „Septyni keliai iš Varnių“ (1993 m.). Dar Lietuvos sąjūdžio aušroje Laukuvos miestelio ir apylinkių gyventojai, rinkę parašus dėl Spaudo kalno išsaugojimo, yra dėkingi būtent prof. Č. Kudabai, tuometiniam Lietuvos kultūros fondo pirmininkui. Vieną iš 1987 m. liepos 20 d. laiške tuometiniams vadovams ir žmonėms išsakytų minčių, tinkančią visai Lietuvai, nutarta iškalti ir atminimo ženkle: „Reikia bendromis jėgomis saugoti viską, kas turi gamtinę, istorinę ir kultūrinę vertę“...
Geografui Č. Kudabai (1934 07 24–1993 02 19), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui, šiemet būtų sukakę 85 metai. Be to, 2019-ieji reikšmingi ir dar viena sukaktimi: praėjo 30 metų nuo 1989-ųjų, kai tų metų rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje buvo pasirašytas komunikatas „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Ten, Švedijoje, aštuoni skirtingų likimų ir pažiūrų žmonės, tarp jų – ir Č. Kudaba, pasirašė už siekį atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Džiugu ir tai, jog prof. Č. Kudaba, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, yra pagerbtas bendražygio Norberto Vėliaus gimtajame kaime, nuo 2010 m. kuriamame „N. Vėliaus ir Lauryno Ivinskio pažintiniame etnokultūriniame istoriniame šimtmečio kelyje“.
Prie atminimo ženklo garbiai asmenybei prisidėjo daug žmonių: vieni padovanojo rąstą, kiti atvežė ir padėjo pastatyti, treti parėmė aukomis. Už darbą padėkos nusipelnėLaukuvos seniūnas Virgilijus Ačas ir seniūnijos darbuotojai, kiti talkininkai. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Varnių konferencijos pranešėjai bei dalyviai, Vilniaus ir Kauno žemaičių kultūros draugijų pirmininkai Alvydas Strička ir Jonas Vitkauskas, Laukuvos, Požerės, Bilionių bendruomenių pirmininkai bei nariai, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokytojai ir gimnazistai, Šilalės kraštiečių draugija ir jos nariai, kuriems teko rūpestis ir atsakomybė organizuoti kelionę į konferenciją. Konferencijos organizatorių bei jų atstovų doc. dr Juozo Pabrėžos, Lino Šedvilo, doc. dr. Filomenos Kavoliutės, Rolando Bružo, dr. Albinos Auksoriutės vardu įteiktos padėkos bei atminimo dovanos tiems, kurie nuoširdžiai prisidėjo prie šio prasmingo renginio.
Virginijus JOCYS
Žemaitijos regioninės etninės globos tarybos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys
Alvydo STRIČKOS nuotr.