Tarnyba kariuomenėje – atsakomybė ir garbė

Modestas Stonys daugumai šilališkių yra gerai pažįstamas. Ne tik todėl, kad Šilalėje augęs vyras buvo labai geras mokinys, aktyvus jaunimo organizacijų narys, bet ir dėl dabartinės savo veiklos – Modestas atlie­ka intendanto pareigas Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308 pėstininkų kuopoje.

M. Stonys šypsosi, jog dažnam civiliui jo pareigos yra nežinomos ir, atrodo, niekaip su kariuomene nesiejamos.

„Intendantas (prancūzų kilmės žodis) reiškia kariuomenės parei­gūną, kuris rūpinasi logistika, t. y. karių mai­ti­nimu, ekipuote, apgyven­dinimu, finansavimu, me­dicininių reikmenų tiekimu ir t.t. Tačiau bend­rąja prasme aš vis tiek esu karys, ir, tarkime, karo atveju mano funkcijos keistųsi, nes kariams daug pasirinkimo nebū­na“, – sako vyresniojo seržanto laipsnį turintis Modestas. 

Ir pripažįsta, jog į kariuomenę pateko, gali­ma sakyti, atsitiktinai. 2010-aisiais baigęs Si­mono Gaudėšiaus gimnaziją, šilališkis apie tarnybą kariuomenėje faktiškai nieko nežinojo.

„Tiesiog penki klasės draugai nusprendėme šiaip užeiti į KASP būstinę. Čia dirbęs dabartinis kuopos vadas kapitonas Gintaras Noreika tada mums papasakojo, kokia yra kario profesija, tarnyba kariuomenėje. Tuomet sužinojome, kad, dalyvaujant KASP veikloje vos vieną savaitgalį per mėnesį, galima atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (tai yra atitikmuo 

9 mė­nesių tarnybai batalione). O labiausiai nustebino žinia, jog būsime ne tik nemokamai aprūpinti karine apranga bei amunicija, bet dar ir gausime algą“, – savo pažintį su kario tarnyba prisimena M. Stonys.

Tarnybos pradžią lydi dar vienas įdomus faktas: visi penki tąsyk tik pasidairyti į KASP būstinę užsukę vaikinai kariuomenėje tarnauja iki šiol (du – Pajūryje, po vieną – Tauragėje ir Kaune). Tiesa, maždaug penkerius metus M. Stonys bu­vo tik karys savanoris. Per tą laiką įgijo geodezininko profesiją, dirbo, bet netrukus suprato, kad toks darbas – ne jam. Kaip tik tuo laiku kariuomenė pati jį pasišaukė – Modestas sulaukė pasiūlymo tapti profesionaliu kariu. Tai buvo tie metai, kai Lietuvoje prasidėjo prievolės tarnauti kariuomenėje atgimimas.

„Buvau pasiųstas į Karo prievolės tarnybos skyrių Tauragėje, kur ėjau verbuotojo pareigas, t. y. darbas buvo susijęs su jaunuolių agitavimu tarnauti. Nors dirbau trumpai – kiek daugiau nei pusmetį, įgūdžių įgijau pakankamai. Pavyzdžiui, į susitikimus atėję „iš reikalo“, jaunuoliai net negirdi, ką jiems pasakoji, kokias alternatyvas siūlai. Tad tikrai žinau, jog geriausia agitacija yra tada, kai ja pasidalija draugas, pažįstamas, patikimas žmogus. Štai todėl ir maždaug prieš šešerius metus grįžęs tarnauti į Šilalę, ir eidamas intendanto pareigas, agituoti nesiliauju. Galiu pasakyti, kad tai veikia, žmonių pas mus ateina daug“, – teigia karys.

Modestas juokauja, jog gali būti kariuomenės „reklaminis veidas“, nes pats praėjo visą kelią nuo savanoriškos iki profesionalios tarnybos. Tad ir patarimų negaili ne teoriškai, bet iš praktikos. Tačiau jis pripažįsta ir tai, kad dabartinius jaunuolius sudominti aktyvia veik­la yra labai sunku.

Bet jis vis tiek tiems, kurie nori derinti tarnybą su darbu ar mokslu, pataria nedvejojant tapti KASP dalimi – jis pats, studijuodamas žemėtvarkos mokslus, o vėliau dirbdamas, gavo ir stipendiją, ir algą, kurią dar papildė ir pajamos už tarnybą. 

„Jaunam žmogui tai labai svarbu, nes retas nori būti priklausomas nuo tėvų. O ši alternatyva suteikia galimybę būti savarankiškam. Tačiau, mano nuomone, kur kas svarbiau kiekvienam vyrui yra gebėti apginti savo šeimą. Deja, reikia pripažinti, jog dabartinė jaunuolių karta mažai sportuoja, dažnai yra silpnos sveikatos. Pamenu vieną pėsčiųjų žygį, kai jaunesnis už mane vaikinas sunkiai įveikė trasą. Bet ir to nereikėtų baimintis – dalyvavimas KASP veikloje suteikia galimybę tai ištaisyti: šiuo metu tarnaujančiųjų gretose yra tokių, kurie niekada nesportavo,  buvo fiziškai nepajėgūs, o dabar yra ne tik pilni jėgos, bet ir teigia atsikratę negalavimų. Tad galima sakyti, kad kario tarnyba yra naudinga visapusiškai“, – neabejoja KASP vyr. seržantas.

Beje, jei kažkam aktualu, tai kariai ir leidimus laikyti namuose ginklą gauna lengviau.

M. Stonys pastebi, kad susidomėjimas tarnyba išauga tada, kai paskelbiami nauji šauktinių sąrašai – vaikinai pradeda ieškoti alternatyvų. 

„Bet, žinoma, didesnį pasitikėjimą kelia tie, kurie iš tiesų domisi kario profesija, tarnyba KASP, o ne galvoja, kaip išvengti 9 mėnesių tarnybos. Žinoma, turime daug karių, kurie ir atlikę privalomąją tarnybą, liko pas mus: vieni dirba civiliniuose darbuose, tik atvyksta į pratybas, kiti perėjo į profesionaliąją tarnybą. Tačiau nemaža dalis vaikinų vis dar mano, kad privalomoji tarnyba jiems bus užskaityta nedalyvaujant pratybose. Taip nebūna – tarnybos kariuomenėje simuliuoti neįmanoma, o KASP tik suteikia alternatyvų jos būdą, kai 9 mėnesių kasdienė tarnyba išdėstoma per 3-4 metų laikotarpį. Bet dalyvauti mokymuose, pratybose karys privalo. Jei jis to nedaro, kartais kyla ir nesusipratimų – kai kuriems atrodo, kad jei jau yra KASP sąrašuose ir tikisi „iškentėti“ 3-4 metus, taip neva tarnaus. Bet galiausiai vėl atsiduria šauktinių sąrašuose“, – sako Modestas.

Jis pastebi, kad anaiptol ne kiekvienas jaunas žmogus tinka tarnybai – kiekvienas pretendentas turi atlikti medicininį patikrinimą. Beje, anot pašnekovo, kai kurios moterys ir merginos yra už vyrus stipresnės ir fiziškai, ir psichologiškai. KASP gretose jos taip pat tarnauja ir yra laukiamos. Dažniausiai jos apmokomos būti ryšininkėmis, medikėmis. 

Susipažinti su tarnyba KASP karys rekomenduoja įvairių renginių, kuriuose dalyvauja kariai, metu. Nors dažniausiai tai būna tik informacinė palapinė, bet žinių joje suteikiama pakankamai. 

„Mūsų kuopoje tarnauja apie aštuoniasdešimt karių, jie nuolat keičiasi. Paprastai žmogus būna aktyviausias pirmus 2-3 metus, po to aktyvumas krenta, nes dėmesio reikalauja darbas, šeima. Reikia pripažinti, kad jeigu nutinka taip, jog tarnybai skiriama vis mažiau laiko, tenka su tokiu kariu atsisveikinti, į jo vietą priimamas naujas. Tad kaita vyksta labiau dėl aktyvumo stokos, nes, tarkime, dėl amžiaus dar neteko atleisti nė vieno kario“, – aiškina KASP intendantas.

Koks karys laikomas aktyviu? M. Stonys sako, jog tokiam statusui reikia labai nedaug – vos vieno savaitgalio per mėnesį lankyti bent savo kuopos pratybas. Ir čia kalbama ne vien tik apie karines, taktines pratybas: kariams siūloma gilinti savo žinias, išbandyti naujus įgūdžius, dalyvauti taikliojo šaudymo mokymuose arba pasirinkti karo mediciną. Pats M. Stonys taip pat tai praėjo ir šiuo metu jau moko kitus – yra taktinės medicinos instruktorius. 

„Prieš porą metų mokymus baigiau Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur maždaug mėnesį teko gilintis į medicinos terminus, du mėnesius – į civilinę, o po to – į taktinę mediciną. Galiu pasakyti, kad įgytos žinios yra labai panašios į tai, ko Lietuvoje yra mokomi paramedikai. Ir nors sertifikuotų pažymėjimų įteikti neturiu teisės, instruktoriumi dirbu nuolat“, – prieš išvykdamas į medikų mokymus prasitarė M. Stonys.

Jis jau yra yra dalyvavęs ir karo misijoje Malyje (2019 m.). Nors pusmetį buvo karinės bazės apsaugos skyriaus vadu, tačiau, pasak jo, su didesniais iššūkiais neteko susidurti – atmintin įsirėžė tik vienas savižudžio išpuolis, kai šis nusprendė susisprogdinti prie karinės bazės vartų.

Modestas neneigia, kad tokia tarnyba yra rizikinga, nors pinigų mokama daugiau. Bet, nepaisant visko, Malyje karys patyrė ir malonių išgyvenimų.

„Minint Kanados dieną, buvo surengtos varžybos, kuriose reikėjo tempti sraigtasparnį „Chinook“. Komandą sudarė penki žmonės. Pirmieji kariai jo nepajudino iš vietos, todėl organizatoriai pakeitė taisykles ir padvigubino komandos narių skaičių. Mūsiškė turėjo varžytis paskutinė ir, kol laukėme, nusprendėme pamėginti įveikti užduotį penkiese. Ir sraigtasparnis pajudėjo“, – prisimena laimėjimą atnešusią užduotį M. Stonys.

Vėliau, jau grįžus į Lietuvą, komanda buvo apdovanota dar kartą – už Lietuvos kariuomenės vardo garsinimą. 

Paklaustas, o kaip šeima vertina jo pasirinkimą, Modestas apgailestauja, kad šito nespėjo pamatyti prieš keletą metų miręs jo tėtis, ilgametis ir gerbiamas policijos pareigūnas. Nors karys sako, kad tėvas tikėjosi, jog bent vienas iš trijų vaikų paseks jo pėdomis, tačiau neabejoja, kad tokiam jo pasirinkimui jis taip pat pritartų. Tuo labiau, jog Modesto darbas yra bene arčiausiai tėvo svajonės, mat nei brolis, nei sesuo su statutine tarnyba neturi jokių sąsajų. 

„O mama labiausiai nerimavo, kai teko išvykti į Malį. Iki tol ji nelabai jaudinosi, pradžioje net teiravosi, ar mes naudojame tikrus ginklus“, – šypsosi karys.

Į klausimą, ar dar kartą rinktųsi tą pačią profesiją, jis atsako tik teigiamai ir patikina, kad karys net nelabai yra darbas, tai – labiau gyvenimo būdas.

„Tarnyba yra įdomi, kelia vis kitokius uždavinius, kurie verčia mąstyti, tobulėti. O žmogui juk to labiausiai ir reikia: negalime sau leisti sėdėti vietoje, turime nuolat mokytis, lavintis. Todėl jeigu tektų rinktis, net neabejočiau dėl to paties kelio. Man būti kariu dar reiškia ir atitinkamą gyvenimo ritmą: tarnyba neprasideda nuo 8 val. ir nepasibaigia 17 val., mes esame pasiruošę bet kuriuo paros metu atlikti užduotis, todėl pasišventimas čia yra labai svarbus faktorius“, – įsitikinęs M. Stonys. 

Tad kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, kuris svajoja tarnauti Lietuvos kariuomenėje? Anot Modesto, geriausiai tai nusako pačios kariuomenės iškeltos vertybės: karys turi būti ištikimas Tėvynei, šeimai, kariuomenei, turėti kovos dvasią – ryžto visada nugalėti ir nepasiduoti. Svarbūs ir dar du bruožai: iniciatyvumas, kai būtina gebėti pačiam priimti teisingus sprendimus, ir profesionalumas, kuomet reikia stengtis atlikti užduotis kuo geriau, nuolat tobulėti bei kelti savo kompetenciją.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir asmeninio archyvo nuotr.