IN MEMORIAM ALBINAS KENTRA: „Turime saugoti savo žemę“
A. Kentra su savo šeimos paveikslu nutapytu ir padovanotu P. Gerliko. Apie 2018 m. V. Jocio nuotr.
Eidamas 95-uosius mirė Laisvės kovų Šilalės krašte ir Pietų Žemaitijoje rezistentas, partizanas, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos vado Rūtenio-Lukšto partizanų būrio vado Jono Kentros-Rūtenio jauniausias brolis, Vilniaus universiteto istorijos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio vaizdo metraštininkas, pedagogas, visuomenininkas, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Šilalės garbės pilietis Albinas Kentra.
A. Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. 1945 m., prasidėjus antrajai Sovietų sąjungos okupacijai, visi šeimos nariai davė priesaiką, tapdami Rūtenio būrio partizanais. 16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo partizanų ryšininkas su civiliais gyventojais, rinko šaudmenis, ginklus, amuniciją, teikė žinias partizanams.
1946-ųjų vasarą A. Kentra buvo suimtas ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką jis buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau – griežto režimo pataisos darbų kolonijoje Rasų gatvėje, o 1949-aisiais išvežtas į Spasko lagerį Kazachstane.
Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius – dvi seserys kalintos lageriuose, trys broliai partizanai žuvo už Lietuvos nepriklausomybę.
Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-aisiais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam jaunuoliui pavyko gauti vidurinės mokyklos brandos atestatą, o vėliau studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą, laisvai kalbėjo vokiškai. Baigęs studijas A. Kentra dirbo pedagoginį darbą Vilniaus universitete, įkūrė audio centrą.
Ištrauka iš knygos „Albinas Kentra-Aušra“: „Turime saugoti savo žemę“
A. Kentros atsidavimas ir didžiulė meilė Tėvynei, kova už jos laisvę daugybę kartų rizikuojant savo gyvybe, neliko nepastebėta. Ši legendinė asmenybė apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992-11-18), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998-11-17), jam suteiktas kario savanorio statusas (2000 m.), jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002-01-16), I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2010 m.), Šv. Kristoforo statulėle už gyvenimą, skirtą Vilniui (2016 m.), už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu skirta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija (2008 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius už nuopelnus Lietuvai 2019 m. kovo 11 d. įteikė statulėlę „Laisvės žinia“, 2020 m. sausio 13 d. įteikta Laisvės premija.
2013 m. liepos 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu A. Kentrai suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas. Minint Albino 90-metį (2019-03-29), Žemaičių kultūros draugija už Žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką įteikė „Žemaičio aukso ženklelį“, Draugijos prezidiumas papildomai jam įteikė retą mažo tiražo (99 vnt.) „Žemaičių šlovės žvaigždę“, pažymėtą Nr. 90. Laptevo jūros tremtinių brolija 2019 m. įteikė A. Kentrai už tiesos liudijimą, tremčių ir laisvės kovų istorijos skleidimą Lietuvoje ir pasaulyje Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalį. 2020 m. kovo 11 d. Žemaičių kultūros draugija Trakų pilyje Albinui įteikė Žemaitijos valdovų medalių kolekciją. Šventojo Kristoforo titulo ir statulėle apdovanojimo ceremonijoje A. Kentra sakė: „Rašydamas metraštį pastebėjau, kad mūsų svajonės, siekiai ir darbai buvo yra ir lieka prasmingi tik sąskambyje su Tautos giesme.“ Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. sausio 13 d. savo kalboje A. Kentra pabrėžė, kad šią premiją skiria savo broliams, seserims, tėvams, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.
„Dėl Laisvės aukojosi daug kilnių žmonių, ypač kaimo žmonių, kurie visomis išgalėmis rėmė ir saugojo Laisvės kovotojus. Jiems buvo svarbu, kad ji neatitektų atėjūnams, kad ji amžiams išliktų Lietuvai. Dėl to daugeliui teko išgyventi tardymų, kalėjimų, tremties kančias. Laisvės kovotojai, kaip jų tėvai ir protėviai, gynė ne tik Lietuvos laisvę, bet ir kiekvieną žemės pėdą. Dėl šios žemės, į kurią šiandien mes beriam pavasario grūdą, jiems jauniems numirt reikėjo. Todėl turime ypač saugoti savo žemę, – sakė A. Kentra. – Lietuva vienui viena be jokios karinės pagalbos iš svetur kovojo dėl savo Laisvės su galingiausia totalitarine pasaulio valstybe Sovietų sąjunga, vėliau pavadinta Blogio imperija. Daug laiko praeis, kol pasaulis tą supras“.
Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Pečeliūnas 2019 m. kovo 11 d., minint 29-ąsias laisvos Lietuvos metines, LR Seimo Kovo 11-osios salėje kalbėjo:
„A. Kentrą atsimename kaip Sąjūdžio metraštininką. Bet jo gyvenimo kelias, šiemet jau sukakus 90 metų, yra daug ilgesnis ir sudėtingesnis. <..> 1946 m. suimtas, nuteistas Sovietų sąjungos karo tribunolo, kalėjo Šilalės, Vilniaus kalėjimuose, Spasko lageryje. 1954 m. grįžo į Lietuvą iškreipta pavarde Klentva. Dėl tos klaidos per vienerius metus Kaune galėjo baigti keturias gimnazijos klases, nes tarnybos nesuvedė, kad čia kitas asmuo – buvo niekuo neužkliuvęs. 1955–1960 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, 1962 m., būdamas eilinis mokytojas, įstojo į Leningrado (dabar Sankt Peterburgo ir per amžius taip vadinto) universiteto aukštuosius pedagogikos kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojams. Baigęs dvejų metų studijas galėjo rinktis bet kurią aukštąją mokyklą Sovietų sąjungoje, kurioje norėtų dirbti, bet pasirinko Vilniaus universitetą. 1965–1995 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyr. dėstytoju, įkūrė Anglų kalbos audiovizualinį centrą, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas. Taip buvo pralaužta informacinė skylė geležinėje Sovietų sąjungos uždangoje. Demokratinių valstybių radijo laidos lietuvių ir rusų kalbomis buvo blokuojamos visoje Sovietų sąjungoje, o buvusių Antrojo pasaulio karo sąjungininkių transliuojamos anglų ir kitomis kalbomis nebuvo trukdomos. Taip partizaninį Lietuvos pasipriešinimą A. Kentra pakeitė neginkluota, kultūrine tautos išlaisvinimo kova.
Nuo 1965 m. ėmė filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. Dabar cituoju Albiną.
„Mano archyve yra ne viena dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 m. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostose, bet ji dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas.
Prasidėjus Sąjūdžiui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, rengė 1991 m. sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Spaudos rūmų ir kitus puolimus pasaulis pamatė tą pačią dieną. 1994–1996 m. parėmė čečėnų tautos laisvės kovą. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, ištisa žymių Lietuvos žmonių galerija. <...>
1989 m. drauge su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. <...> Iniciatyvinės veiklos, trukusios daugiau kaip 15 metų, atkuriant šitą pastatą rezultatas – Lietuvos paveldo objektas, pritaikytas istorijai ir kultūros veiklai“.
A. Kentra buvo įsitikinęs, kad pirmiausia reikia rūpintis kitais, o ne savimi. Jis atsisakė didelės kompensacijos už lageryje praleistus metus, nes ji mokama iš valstybės biudžeto.
Miško brolis Albinas atstovavo visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę, skatino siekti, kad nebūtų užmiršti mūsų seneliai, proseneliai, jų darbai ir šventos kovos, kad visad būtų gyvas sukilėlių, savanorių, partizanų atminimas, kad būtų branginama, ginama ir ateities kartoms išsaugota gimtoji žemė ir kad jos nemindžiotų okupantų arba perėjūnų batai.
Pažinojusieji A. Kentrą atsimena jį kaip be galo savitą, neeilinį, laisve švytintį žmogų. Ir ta laisvė – pareiga Dievui ir Tėvynei, savo Tautai ir Valstybei. Šlovė Lietuvos didvyriams, jų atminimas liks mūsų širdyse!
A. Kentra laidojamas gruodžio 22 d., 15 val., Šilalės miesto kapinėse. 14 val. A. Kentros atminimui Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios.
Algirdas AUŠRA