Pirmą kartą paminėta Vilko vaikų atminimo diena

Šeštadienį Pagėgiuose paminėta nauja atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Taip va­dinami Mažosios Lietuvos vaikai, kurie 1944–1948 m. buvo atskirti nuo šeimų arba liko naš­laičiais. 

Šių vaikų patirtis išskirtinė – jie matė į jų namus įsiveržusius sovietų karius, kurie prievartavo ir žudė jų seneles, motinas ir seseris, niokojo viską, kas buvo taip brangu. Matė sovietų tankų traiškomas pabėgėlių kolonas, ištisas dienas gatvėse gulinčius žmonių lavonus ir bombų išraustose duobėse suverstus jų kūnus. Iš bado šie vaikai valgė šunis, kates, peles, žiurkes ir kritusių gyvulių dvėselienas. Dėl tokios mėsos gabalo galėjo nueiti kilometrus kelio ir be gailesčio kovoti tarpusavyje. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai.

Pirmą kartą surengto renginio metu buvo padėkota visiems, kurie prisidėjo prie Vilko vaikų istorijų išsaugojimo bei jų išlikimo. Garbių svečių pasisakymuose buvo akcentuota, jog lietuvių pagalba Vilko vaikams karo metais yra neįkainojama, o pagerbdami Vilko vaikus, mes pagerbiame ir prisimename skaudžią Lietuvos istorijos dalį. Ši tema labai aktua­li ir šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje.

Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas padėkojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupa­cijų ir laisvės kovų muziejaus direktorei Ramunei Driaučiūnai­tei už parengtą pa­rodą „Vilko vaikai: duo­nos keliu iš Rytų Prū­sijos į Lie­tuvą. 1945–1948“. Ši paro­da buvo eksponuojama daugelyje Vokietijos miestų, apkeliavo Šilutės, Šilalės, Tauragės, Ma­rijampolės ir kitus Lietuvos miestus, mokyklas, muziejines erd­ves, buvo pristatyta Seime ir Vy­riausybės rūmuose. 

Susirinkusieji Pagėgių kultū­ros centre išvydo specialią me­ninę programą, skirtą Vilko vaikams. Ją atliko poetas, reži­sie­rius, rašytojas, romano „Ma­no vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius And­rius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo su Vilko vaikais ir jų ainiais kalbėjosi žurnalistai Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų mu­ziejaus darbuotojų 2016 m. pareng­ta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duo­nos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“, skirta iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems Vilko vaikais atminti. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis jų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra mūsų visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, jog jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas. Parodoje pristatoma istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, skaudžią dalią patyrusių asmenų liudijimai ir istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, jų klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. 

Aldona JAKAVONIENĖ

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja