Tik nepamiršdami praeities, galėsime kurti ateitį
Laukuvoje duris atvėrė rašytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atminimą saugantis muziejus – name, kuriame gyveno tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė, gydytoja, veikianti ekspozicija ne tik supažindins lankytojus su neįtikėtino likimo rašytojos gyvenimo faktais bei viso istorinio laikotarpio kontekstu, bet ir skatins atidžiau pasigilinti į visų už laisvą šalį kovojusių bei nepasidavusiųjų likimus.
Renginio iškilmėse dalyvavo gausus garbingų svečių, kraštiečių būrys, į jį atvyko Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jie abu vienareikšmiškai įvardijo šio objekto svarbą ne tik Laukuvos miesteliui, Šilalės rajonui, bet ir visai Lietuvai ar net pasauliui.
„Laukuva – nedidelis miestelis, bet turtingas savo neeilinėmis asmenybėmis. D.Grinkevičiūtė yra ne tik viena iš jų – ji tapo visame pasaulyje pripažinta atkakliąja liudytoja, įprasminančia visos lietuvių tautos likimą. D. Grinkevičiūtės prisiminimai ir išgyvenimai nesudūlėjo ir nenugulė užmarštyje. Tremtinių likimus įamžinusi rašytoja į Europos tautų atmintį visiems laikams įrašė tremčių istoriją, tremtinių raudas ir jų nenugalimą viltį. Įrašė ir neteisybės jausmą, kaip įspėjimą ir įpareigojimą mums visiems, skatinantį nepailsti ir nepasiduoti.
Šiandien atveriamas D. Grinkevičiūtės muziejus – susitikimų erdvė – tampa postūmiu apmąstymams tiems, kurie, nepamiršdami praeities, kuria ateitį, kurie ateityje įžvelgia praeities atspindžius ir skaito užkoduotas praeities pamokas. Tegu šis muziejus neramiu metu augina mūsų pasitikėjimą ir jėgas. Tegu, pasakodamas Dalios istoriją, skleidžia gyvenimo šviesą“, – sakė Premjerė.
Ji dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šios prasmingos vietos atkūrimo.
„Tai yra muziejus tiems, kurie geba praeityje įžvelgti ateitį. Ir nepaisant visų mūsų debatų, sveikinu visus, kurie tikėjo, kad tai bus įgyvendinta. Politiniai debatai, rinkimai liks praeityje, o lietuvių tautos tremties istorija liks įamžinta Laukuvoje ilgiems dešimtmečiams, kai nė vieno mūsų nebebus“, – dėkojo už atkaklumą, įgyvendinant šį projektą Seimo nariui Jonui Gudauskui, lapteviečiams, tremtiniams, projekto kūrėjams bei Šilalės rajono savivaldybei Premjerė.
Prof. V. Landsbergis akcentavo, kad tai ne vien D. Grinkevičiūtės įamžinimas – šis muziejus, pasak jo, tai visos tautos kančios, kovos ir laisvės įprasminimas. Ir kvietė saugoti mūsų istoriją, nes, anot V. Landsbergio, priešas tebėra, jis nesnaudžia, ir niekas negali žinoti, kada sugalvos pulti iš naujo.
„Tai – ne praeitis. Didysis blogis yra gyvas“, – sakė renginio svečias.
Apibendrindama tai, kas nuveikta, Premjerė „Šilalės artojui“ teigė, jog ne pinigai buvo svarbiausias veiklos finansavimo akcentas.
„Aišku, džiaugiuosi, kad gana greitai, vos per dvejus metus, pavyko atkurti gyvenamąjį namą, kuriame yra gyvenusi D. Grinkevičiūtė, ir pradėti kurti jame muziejų. Tai tikrai retas atvejis,
kai pavyksta sumanymą taip greitai įgyvendinti. To priežastis, be abejo, yra glaudus bendradarbiavimas su savivalda. Ir tai dar kartą įrodė, kad, siekiant bendro tikslo, jokios politinės ambicijos negali tapti kliūtimi. Muziejus, kaip girdėjome, dar bus pildomas eksponatais, nuolat atnaujinamas. Taip pat yra minčių perduoti muziejaus administravimą vienam iš pagrindinių šalies muziejų – Karo muziejui. Reikia sutikti, kad investavome ne į seną namą, o į visos tautos tremties atminimo išsaugojimą, tad kai muziejus taps, tarkime, Karo muziejaus filialu, jo žinomumas ir lankomumas bus didesnis. O būtent to ir siekiame – tautos tremties istorija turi būti žinoma kuo plačiau tiek augančiai mūsų tautos kartai, tiek į Lietuvą atvykstantiems užsienio svečiams“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė, rajono meras Tadas Bartkus bei Seimo narys J. Gudauskas pasirašė D. Grinkevičiūtės namo-muziejinės susitikimų erdvės atidarymo Aktą, kurio kopija buvo įbetonuota pastato rūsio patalpose.
Pastato rekonstrukcija atlikta pagal UAB „Nemuno deltos projektai“ parengtą techninį projektą, jį įgyvendino UAB „Kvėdarsta“. Ekspozicijos projektą sukūrė ir įrengė UAB „Ekspobalta“. Muziejaus kūrimas finansuotas Vyriausybės (472 tūkst. eurų) ir Šilalės rajono savivaldybės (99 tūkst. 442 Eur) lėšomis.
Žydrūnė MILAŠĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
