Tikėti ženklais: kaip Vokiečių gatvė gali atvesti į Sietlą ir Oklandą
Jei prietaringos moterytės ima burti apie gyvenimo ženklus ir užuominas, prunkšti nėra ko. Kai 2015–ųjų rudenį gavau raktus nuo pirmųjų „savarankiško” gyvenimo namų, t. y. studentų bendrabučio, ir su kurso drauge išėjome pirmąsyk suaugėliškai gurkšnoti vyno Vilniaus Vokiečių gatvėje, tikrai būčiau nusiprunkšusi – nė minties neturėjau, kad už valandos čia pat pasirodys pirmieji smulkūs, bet svarbūs ženklai apie mano atsiradimą Šiaurės Amerikoje, kurie vėliau, daug vėliau, man dovanos ir pirmąją draugystę bei prieglobstį Naujojoje Zelandijoje.
Kotryna PETRAITYTĖ
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6
Atnaujinta Antradienis, 23 sausio 2024 08:21
