Lietuvai – 100 metrų trispalvė, 100 medinių ratų ir 100 folklorinių šokių

Atkurtai Lietuvai tebešvenčiant 100-metį, rugpjūčio pradžioje Paršežerio stovyklavietėje jau IV-ąjį kartą  šven­tiškai dūzgė etnokultūrinė stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės – mitologija, atgimstanti teatre”. Joje dalyvavo per 200 etninės kultūros puoselėtojų ne tik iš Šilalės rajono, Žemaitijos regiono vaikų ir jau­­nimo folkloro ansamblių, bet ir grupė jaunuolių iš Uk­rainos, Borščiovo miesto. Jie pristatė stovyklautojams ir svečiams savo kultūrinę programą bei kulinarinį pa­veldą. 

Jau tradicinėje stovykloje vaikai ir jaunimas intensyviai mokėsi etnomuzikavimo, tradicinių amatų, liaudies žaidimų, šėlo vakaronėse po atviru dangumi, dalyvavo edukacinėse programose, bendravo ir kūrė. Šiemet pasirinkta „Rato“ tema: ratas – saulės, amžinybės, judėjimo į priekį simbolis. Tad didžiulis tautodailininko Alfonso Mauliaus ir stovyklautojų sukurtas medinis ratas stovyklavietės viduryje kvietė visus kas dieną susiburti gražiai ir prasmingai veiklai. O jos nestigo: stovyklautojai įveikė 15 kilometrų aplink Paršežerį, išmoko 100 folklorinių šokių, surengė darbų parodą. Ir išdidžiai, su didžiule pagarba ir meile apjuosė stovyklavietę 100 metrų Lietuvos trispalve. Apėmė ne­įtikėtinas jausmas, užpildęs visų širdis nuoširdaus pat­riotiškumo ir meilės savo Tė­vynei. O kiek širdies, didžiulio entuziazmo ir darbo įdėta, kai per keletą dienų stovyklautojai kartu su vadovais išpjovė 100 medinių ratų, apipynė juos šiaudais ir papuošė stovyklavietę. Kiek­vienas ratas buvo papuoštas vaikų iškarpytomis popierinėmis verpstėmis, ant kurių išrašyti stovyklos vadovų, partnerių ir rėmėjų vardai. Taip simboliškai, tačiau labai nuoširdžiai padėkota visiems, kurie prisidėjo prie  IV-osios etnokultūrinės stovyklos. 

Šiemet stovyklautojai paren­gė spektaklį–koncertą „Lau­mių dovanos“, skirtą tautosakininko ir mitologo Norberto Vėliaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Puikų reginį kartu su visais stovyklautojais bei vadovais  kūrė  jaunos režisierės Vilma Granickienė ir Karolina Etnerytė. Rezultatu visi liko patenkinti, nes kiekvienas galėjo pademonstruoti ir vaidybinius gebėjimus, ir pagroti, padainuoti iš­moktus kūrinius, pašokti, pasukti ratelius. Taip pat koncertavo grupės „Kitava“, „Sadūnai“, „Padkava“, vai­kų ir jaunimo folkloro an­sambliai, stovyklautojai iki paryčių šoko su DJ „Audio broliai”, buvo vaišinami žemaitišku šiupiniu, pagamintu Rimo Šedbaro, ukrainiečių kulinariniu paveldu–tikrais ukrainietiškais barščiais, kurių svečiai išvirė net 80 litrų, bei žemaitišku kastiniu su karštomis bulvėmis.  

Stovyklos kulminacija – eže­re naktį besisupantys lieps­nojantys ratai bei  grupės „Sadūnai“ atliekamos dai­nos. Nė vienam, stebėjusiam arba dalyvavusiam šiame renginyje neliko abejonių, jog tokia veik­la – ne tik geriausia prevencija, kovojant su žalingais įpročiais, bet ir pati tikriausia pat­riotiškumo, savimonės, tolerancijos ugdymo bei kūrybiškumo skatinimo mokykla.

Ne veltui visada geri žmonės buvo lyginami su Saule. Būtent Žmones-Saules ir padeda užauginti etninė kultūra. 

Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams, be kurių pagalbos, paramos ir palaikymo ši stovykla negalėtų gyvuoti.

Irmina KĖBLIENĖ, 

Ilona RAUDONIENĖ, 

Guoda JUŠKAITĖ,

etnokultūrinės stovyklos organizatorės

Algimanto AMBROZOS nuotr.