Klaipėdos muzikinio teatro naujo sezono netikėtumai: kelionė į Tilžę ir pragaro kankanai

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naujam sezonui žada ambicingas premjeras: Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę“, Piotro Čaikovskio šokio spektaklį „Spragtukas“ ir Jacques‘o Offenbacho operetę „Orfėjas pragare“. Šį sezoną teatras minės ir garbingą muzikinio teatro užuomazgų Klaipėdoje 200 metų sukaktį, nes  pirmasis operos spektaklis mieste buvo pastatytas 1820-aisiais pradžioje mediniuose Vaidinimų namuose ant Danės upės kranto.

Plaukiame į Tilžę

Ką tik pristatęs žiūrovams šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras išliks kompozitoriaus E. Balsio (1919–1984) jubiliejiniams metams skirtų renginių centru. Jau lapkričio 22 d. Žvejų rūmuose vyks vienintelės E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera. Naujam gyvenimui operą prikels patyręs režisierius ir dėstytojas Gytis Padegimas. Pastatymo muzikos vadovas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografiją kurs Birutė Ukrinaitė.

Pirmoji ir lig šiol vienintelė E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Naujam gyvenimui po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Klaipėdoje prikeltas veikalas  užbaigs E. Balsio jubiliejinių renginių ciklą, prisidės prie platesnio iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo.

Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857–1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia, žaviausia ir ištikimiausia pasaulio moteris yra jo žmona…

Kūrinys pasakoja ne apie upe įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus bei paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek  operos istorijoje.

Gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje žiūrovams bus įteikta kalėdinė staigmena – viso pasaulio muzikiniuose teatruose naujametiniu laikotarpiu šokamas P. Čaikovskio „Spragtukas“. Klaipėdoje jį statys garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, padedamas kostiumus ir scenografiją spektakliui kursiančių dailininkų Jekaterinos Zlajos ir Aleksandro Barmenkovo.

Apie šeimyninį gyvenimą – su ironiška šypsena

Muzikinio teatro ištakų uostamiestyje 200 metų jubiliejų Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitiks su J. Offenbacho operete „Orfėjas pragare“, kurios premjera Žvejų rūmuose numatyta 2020 m. balandžio 17 d. Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858-aisiais, Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį šokį – kankaną. 

XIX a. Paryžius buvo žėrintis pramogų pasaulio centras, o kompozitoriui J. Offenbachui patiko laužyti nusistovėjusias „rimtosios operos“ tradicijas. Jo operetėje „Orfėjas pragare“ regime ironišką antikinio mito apie Orfėją ir Euridikę versiją, primenančią šeimyninio gyvenimo realybę. Pagyvenusi kartu, mitinė įsimylėjėlių pora pavargsta vienas nuo kito. Euridikė jaučiasi apleista, ją erzina vyro aistra muzikai. Savo ruožtu Orfėją žeidžia žmonos abejingumas jo talentui. Atšalę tarpusavio santykiai verčia sutuoktinius dairytis kitos draugijos: Orfėjas asistuoja nimfai Chlojai, Euridikė užmezga meilės ryšį su kaimynu – bitininku Aristėju, kuris iš tiesų yra dievas Plutonas, siekiantis nusigabenti Euridikę į pragarą. Kai jo sumanymas pavyksta, Orfėjas, susirūpinęs grėsme savo reputacijai, prašo dievo Jupiterio pagalbos. O Jupiteris turi pavydžią žmoną Junoną, įtariančią, kad Euridikė ir jos vyras palaiko slaptą meilės ryšį... Taip įsisuka kunkuliuojantis svetimavimo ir įtarinėjimų kupinas verpetas, primenantis tikrų tikriausią pragarą. Tačiau stebėti jį iš šono nuobodu nebus.

Į premjeras nesuskubusiems

Naujausi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymai: opera „Don Žuanas“ ir šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ – žiūrovų lauks ir rudens sezone. „Don Žuanas“ Žvejų rūmuose bus rodomas spalio 10 ir 11 d., o „Eglės žalčių karalienė“ – spalio 26 ir 27 d.

Režisierius Jonas Vaitkus Klaipėdoje pristatė savo originalų požiūrį į Don Žuano personažą ir netgi pakeitė garsiosios W. A. Mozarto operos finalą. Įdomu, jog be įprastinio operos spektaklio, parengta ir trumpesnė „Don Žuano“ versija, skirta įvairioms netradicinėms bei edukacinėms erdvėms. Ji keliaus po Vakarų Lietuvos regiono mokyklas ir bendruomenes, tad norintiems pasikviesti „Don Žuaną“ į svečius tereikia kreiptis į teatro administraciją.

Choreografo Martyno Rimeikio pastatyta „Eglė žalčių karalienė“ iki ašarų žavėjo iš visos Lietuvos į pajūrį sugužėjusius žiūrovus. Nuostabi E. Balsio muzika naujam gyvenimui prikelta jautria, plastiška ir emocinga šiuolaikinio šokio kalba, kuriai niekas nepajėgė likti abejingas. Klaipėdoje „Eglė žalčių karalienė“ žada tapti dar įspūdingesnė!

Dinozaurai sugrįžta

Neliks nuskriausti ir mažieji žiūrovai: lapkričio 16 d. ir gruodžio 15 d. Žvejų rūmuose jų laukia Aušros Krasauskaitės šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Ji vaikams atveria astronominės Saulės sistemos duris, supažindina su simpatiškais (ir visais nebaisiais) dinozaurais bei atskleidžia tikrąją jų egzistavimo priežastį. Spektaklio kūrybinė komanda vaikams pristato tai, ko nėra nė viename istorijos vadovėlyje: tik čia smalsuoliai pamatys, kaip susikūrė Visata, kodėl išnyko dinozaurai ir kokiu būdu pirmasis žmogus pasiekė Marsą.

Gruodžio 8 d. Žvejų rūmuose mažųjų žiūrovų lauks „Žvaigždžių opera“ – naujausia ir paskutinioji Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogijos dalis. O gruodžio 11-ąją Žvejų rūmuose numatyta Rasos Dikčienės operelių vaikams „Kabakšt Kabaldakšt“ bei „Muzikantas, velnias ir perkūnas“ premjera. Jai ruoštis pusantro šimto pajūrio krašto vaikų paskatino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukacinis projektas „Statykime operą“, suteiksiantis mažiesiems unikalią galimybę vaidinti, šokti ir dainuoti profesionalioje scenoje.

Romantikams ir ne tik

Romantiškai nusiteikusių vyresnių klaipėdiečių lapkričio 23-iąją Žvejų rūmuose lauks ilgesingas „Romansų vakaras“.

Dar  šįmet į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą sugrįš populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ ir ne mažiau gerbėjų turintis šokio spektaklis „Altorių šešėlyje“, sukurtas Vinco Mykolaičio-Putino romano motyvais. Bus galima pasigrožėti istorine kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ ir išgirsti komišką istoriją iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“.

Šokio gerbėjų lauks spektaklis „Graikas Zorba“, sukurtas pagal legendinio graikų kompozitoriaus Mikio Theodorakio muziką. Jį uostamiesčiui padovanojo pasaulinio garso choreografas ir spektaklio libreto autorius Lorca Massine. Graiko Zorbos partiją atlikęs LNOBT baleto artistas Mantas Daraškevičius už šį vaidmenį pelnė „Auksinį scenos kryžių“.

Gastrolės: nuo Plungės iki Vilniaus

Be savos pastogės laikinai likęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras numato ir nemažai gastrolinių spektaklių. Jau rugsėjo 14 d. Plungėje kraštiečiai su 80-mečiu galės pasveikinti iš šio miesto kilusį garsų batutos meistrą Stasį Domarką: garbingai dirigento sukakčiai jo kolegos dedikuos koncertą „Operetės šventė“.

E. Balsio jubiliejiniams metams skirtas jo simfoninės muzikos koncertas rudenį bus pristatytas Kauno ir Vilniaus publikai: spalio 5 d. jis skambės Kauno valstybinėje filharmonijoje, o spalio 6 d. – Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, diriguojamu Tomo Ambrozaičio, grieš tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė, buvusi Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos auklėtinė, o dabar – šios gimnazijos dėstytoja Lina Marija Songailė.

Metų gastrolėmis galima tituluoti suplanuotus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklius Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Lapkričio 15 d. vilniečiai išvys G. Kuprevičiaus operą „Prūsai“, o gruodžio 3 d. – E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerą. Tad laukite mūsų atvykstant!

Įspėjame: esame linkę iš anksto atskleisti tik dalį publikos laukiančių siurprizų. Gali būti, kad apie kitas mūsų teatro staigmenas  išgirsite jau sezonui prasidėjus!

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras