„Nuo dangaus ant daikto prie žmogaus“

Taip vadinasi žemietės tautodailininkės Da­lios Sta­laus­kienės darbų ant stiklo paroda, už­praėjusį penk­tadienį pristatyta Šilalės Vlado Stat­kevičiaus muzie­juje. Jau pats pavadinimas simbolizuoja darbų atsi­radimo būdą, prasmę ir esmę: iš Visatos – per daiktus į visų širdis.

Dalia gimė ir užaugo Šilalės rajone, Paežerio kaime, baigė Upynos vidurinę mokyklą. Kaip teigia pati, niekuo ypatingu iš kitų vaikų neišsiskyrė:

„Klausti tikriausiai reikėtų mano klasiokų, kurių atvykimu į parodos atidarymą labai džiaugiuosi. Į gimtąjį rajoną atvažiuoju retai, tad jais ir vi­sais vaikystės bei jaunystės dienų žmonėmis labai džiaugiuosi“.

Mokykloje ji sakė dalyvavusi etnografiniame ansamb­lyje, paskui tokiame pat - jau studijuodama Šiaulių universitete. Tuomet ypač susidomėjo etnokultūra. Prisimena, kaip kartu su kitais studentais dalyvaudavo ekspedici­jose po kaimus, rinkdavo lie­tuvių tautosaką. Vi­sada mėgo liaudies dainas, domėjosi pa­pročiais, tradicijomis, vaizduojamuoju menu, ypatingai - ornamenti­ka. Taip pirmiausia atsirado karpiniai, ekslibrisai, vėliau - darbai ant stik­lo, virtę ciklais „Dvylika kalendoriaus lapelių“, „Daug yra margų skryne­lių“, „Pri­juostės“, „Vi­­sata-liz­das“, „Paukščių ta­­kas“, „Til­tai“, „Vai­nikai“ bei kt.

Anot Dalios, gamtos motyvai atkeliauja iš tėviškės sodo, pievų, laukų, gėlynų. Gamtoje gausu įvairiausių spalvų - juk turime keturis metų laikus. Pasak Dalios,  jos tėtis mylėjo ir puoselėjo sodą, mama - gėlynus, tad ją supo graži aplinka bei šeimos darna. Todėl turbūt vienintelio savo kūrinio „Tėvelio sodas“, kurį ji teigia eksponuojanti kiekvienoje pa­rodoje, neparduoda.

„Tapyba ant stiklo užsi­imu jau trylika metų. Aš šituos  darbus vadinu tarsi savo sie­los langeliais. Sten­giuosi į juos sudėti visą savo gyvenimo pilnat­vę, kuria gyvenu, ir dovanoti žmo­nėms“, - sakė D.Sta­lauskienė.

Piešimui ant stiklo Dalia naudoja vit­ra­­žinius dažus, ak­­va­­relę, guašą. Kad stik­­las kiaurai ne­per­si­šviestų, po juo deda apa­tinį sluoksnį iš popieriaus. Ja­me piešinys turi atitikti kuriamo darbo temą.

„Kūryba man visada pakelia nuotaiką. Mintys tiesiog šauna į priekį, ranka vos spėja iš paskos“, - pasakojo menininkė.

Dalia teigia Šilalėje savo darbus ekspo­navusi maždaug  prieš 20 metų. Džiau­gia­si, jog per tą laiką jos kūryba tapo solidesnė, brandesnė. Anksčiau labiau dominavo karpiniai, atvirukų bei indų dekoravimas, eks­lib­risai. Tapyba ant stik­lo jos kūryboje - naujovė. Autorė teigia jau surengusi per 30 personalinių pa­rodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o jos kūriniai yra iškeliavę į Latviją, Vokietiją, Nor­­vegiją, Graikiją, Ru­siją, Jungtines Ame­rikos Valstijas. Dalia džiaugiasi, kad jai vi­sada padeda vyras, kuris ne tik rėmina paveikslus, bet ir daro jų menines fotografijas.

Muziejaus ekspozicijų salės sie­nos nukabinėtos D.Sta­­­laus­kienės darbais. Čia, be jau minėto „Tėvelio sodo“, akį traukia vandenų, žolynų, dangaus raštai, autorės teigimu, autentiški skrynių raš­tai, sugulę į cik­lą „Daug yra margų skrynelių“, vėjų sūpynės, paukščių dan­gus ir žemė bei kt. Atskiras autorės širdies kampelis skirtas įamžinti meilę savo tėviškei. Tai paveikslai, kuriuose vaizduojama Upyna, Žakaimė, Kliūkių, Rin­galių kai­mai. Ciklas „Pri­juostės“ - keturių etnografinių Lietuvos re­­gionų tau­tinio kostiumo ne­atsiejamos dalies - prijuostės - raštų perteikimas. Bene didžiausias eks­­ponuojamų dar­bų ciklas „Dvy­lika kalendoriaus lapelių“ - tai dvylikos metų mėnesių įamžinimas per Zodiako ženklų prizmę. Juose susipina mitologija, papročiai, astrologija, simboliai, dangaus ženk­lai.

Dailininkės karpiniais iliust­ruotos kelios poezijos bei pasakų knygelės, jie spausdinami ir periodiniuose leidiniuose. Mūsų skaitytojai taip pat turėtų prisiminti daugelį „Šilalės artojo“ numerių, papuoštų Dalios karpiniais.

„Šie darbai skleidžia šilumą, juose tiek daug saulės, gyvenimo džiaugsmo. Tai tik­ra sielos terapija. Todėl ei­ki­me jų pasižiūrėti ir kitus pa­raginkime“, - sakė viena iš bū­relio menininkės buvusių kla­sės draugų.

Didelio susidomėji­mo sulaukė ir D.Sta­laus­kie­nės išpieštos šil­ki­nės skarelės. To­kią ori­gina­lią aksesuaro detalę do­vanų turbūt norėtų gauti ne viena moteris. Neabejotinai bus nupirkta ir Dalios paveikslų – parodos pristatymo metu jau girdėjosi klausimų apie jų kainas. Autorė teigė visus duomenis palikusi muziejaus darbuotojoms. Tad susidomėjusieji gali kreiptis.

Dalia su šeima gyvena Mo­lėtuose, dirba Suginčių vidurinėje mokykloje. Džiau­giasi savo mokinių darbeliais, kuriais nukabinėtos visos laisvos mokyklos erdvės. Grožio bei skonio pajautimo, anot Dalios, nestokoja ir jau suaugusios dukterys Austėja, Rūta bei Germantė.

Paroda Šilalės Vlado Stat­kevičiaus muziejuje veiks iki balandžio 1 d.

Eugenija BUDRIENĖ