Garbingoje šventėje – garbūs svečiai

Šeštadienį į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją sugužėjo gausybė žmonių – ne tik dabartiniai mokslei­viai, bet ir vyresnės kartos atstovai bei pedagogai pa­minėjo mokyklos 95-ąjį jubiliejų. Susirinkusiųjų laukė prisiminimų takai, graži koncertinė programa, parodos.

Po Šv. Mišių Šilalės Šv. Pran­ciškaus Asy­žie­čio bažnyčio­je svečiai skubėjo į gimnaziją. Buvo akivaizdu, jog daugelis vienas kitą pažįsta – kalbos, apsikabinimai nesiliovė tol, kol svečius registravę moksleiviai nesukvietė visų į aktų salę. O pakeliui ne vienas sustojo nusifotografuoti atminčiai prie fo­tosienos, paga­mintos specialiai šiai pro­­­gai. Aktų salė bu­vo pil­nutėlė.

Renginio ve­dė­jai, pasvei­ki­­nę susi­rin­ku­­­siuo­sius, pa­k­vietė tylos minu­te pagerb­ti Anapilin išėjusius gimnazijos bend­ruomenės narius.

Po kelių pasisveikinimo pos­mų į sceną vienas po ki­to plūstančius sve­ikintojus pasitiko gimnazi­jos direktorius Stasys Nor­bu­­tas. Gim­na­­zi­­­jai dar ilgų bei kūrybingų gy­­vavimo metų linkėjo savi­val­dybės vadovai, dovanas tei­­kė politikai, verslininkai, ko­­legos iš švietimo ir kultūros įstaigų bei kt. Su dovanomis ir šiltais linkėjimais atkeliavo ne tik Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, Kaltinėnų Alek­­­sandro Stulginskio, Pajū­rio Stanislovo Biržiškio, Kvė­dar­nos Kazimiero Jauniaus gimnazijų, Šilalės suaugusiųjų mo­kyklos bei Upynos Sta­sio Gi­­rėno mokyklos atstovai, bet ir Tauragės „Versmės“ gimna­zi­jos direktorė.

„Atėjusi į šią mokyklą, mačiau pionierius, girdėjau juos skanduojant, kokie jie „laimingi Lenino anūkai“. O išeidama džiaugiausi jaunųjų šaulių veikla. Smagūs pokyčiai, puiku buvo tai stebėti“, - kalbėjo daug metų mokyklai vadovavusi Danutė Jurkšaitienė.

Tarp susirinkusiųjų buvo įvairiausio amžiaus žmonių, tarp jų - ir pirmųjų gimnazijos laidų abiturientų. Vis dėlto pristatyta trumpa vaizdo medžiaga apie mokymo įstaigos istoriją turbūt įdomiausia pasirodė jaunajai kartai. Mat dabar neišgirsi, jog kuris neštųsi į mokyklą malkų, kad pamokų metu turėtų kuo pasišildyti klasę. O anuomet visi nešėsi, kiek galėjo. Prisiminta, kaip mokyk­la buvo kilnojama iš vieno pastato į kitą. Galiausiai jau kaip gimnazija duris atvėrė 1941 metais. O 1943-iaisiais išleista pirmoji gimnazistų laida. Prisiminta, kaip trūko mokytojų ir jų vieton stodavo net tie, kurie patys nebuvo baigę vidurinės mokyklos. Mokymosi procesas dėl to nesustojo – buvo gausu žingeidžių moksleivių.

Šią mokyklą, kažkada vadintą Šilalės pirma vidurine, baigė ne vienas dabar žinomas ir daug pasiekęs žmogus.

„Kartą lietuvių kalbos mokytojas už rašinį man parašė kuolą su pliusu. Vadinasi, nebuvau toks beviltiškas“, - pokštavo Jonas Biržiškis, 8 laidos abiturientas, buvęs susisiekimo ministras.

„Visi turėjome mėgiamiausius mokytojus. Man tokie buvo trys. Tačiau mokslai sekėsi nekaip – penktoje klasėje sėdėjau dvejus metus, 9-ą baigiau su dviem pataisomis. Bet niekada nenorėjome sudeginti mokyklos, nes ateidavome čia ir atsipūsti – anuomet tėvai namuose liepdavo daug dirbti, o mokykloje pailsėdavome. Penktadieniais būdavo, kaip dabar jaunimas sako, „tūsai“, – šmaikštavo Al­binas Bagdonas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius.

Pasidalinti prisiminimais, pasveikinti buvusius bend­ramokslius panoro dar ne vienas mokyklos auklėtinis, užtarnauto poilsio išėję pedagogai.

Galiausiai sceną užėmė gim­nazijos ateitis – į ją žengė Šilalės lopšelio-darželio „Žio­gelis“ „Kačiukų“ grupės auk­lėtiniai, pasirengę šokiui. Būtent jų pasirodymas sulaukė daugiausiai aplodismentų ir šiltų žiūrovų šypsenų.

Renginio pabaigoje visi rinkosi pažiūrėti senų nuot­raukų, tapybos darbų paro­dos bei pabendrauti prie kavos puodelio. Ir dar ilgai gimnazijos koridoriuose bei kabinetuose šurmuliavo net kelios šios švietimo įstaigos mokinių ir mokytojų kartos.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.