Tauragėje pirmą kartą pristatoma Edžio Jurčio fotografija

Tauragės fotografijos galerijoje (Dariaus ir Girėno g. 5) atidaryta fotomenininko Edžio Jurčio (JAV) personalinė paroda „Būties nerimas“ (kuratorė Danguolė Ruškienė), apimanti pastarųjų kelių metų fotografinę autoriaus kūrybą. Tai – pirmasis E. Jurčio fotografijos pristatymas Tauragėje. Renginyje dalyvauja pats autorius ir menotyrininkė D. Ruškienė, o paroda veiks iki liepos 31 d. Ji jau buvo pristatyta Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose ir kituose šalies miestuose. Kūriniai parodai skolinti iš Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos.

Klaipėdoje gimusio ir iki 1981 m. čia gyvenusio E. Jurčio kūryba Lietuvoje yra gerai žinoma. Nors menininkas jau daugiau nei tris dešimtmečius (nuo 1989 m.) gyvena JAV, naujausius savo kūrinius pirmiausia stengiasi pristatyti gimtajame krašte, į kurį sugrįžta beveik kasmet. Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešajai bibliotekai jis neatlygintinai perdavė dalį fotografijų archyvo (negatyvus ir fotoatspaudus). Tai – didžiausia autoriaus fotoarchyvo dalis, saugoma Lietuvoje. Daugiau nei metus su biblioteka trukusio bendradarbiavimo rezultatas – ne tik naujausių autoriaus kūrinių paroda, keliaujanti po Lietuvą, bet ir retrospektyvinis E. Jurčio fotografijų albumas „Būti šalia/Being Near“.

Paroda „Būties nerimas“ – reakcija į šiandieninį pasaulį, vis dar esantį didžiulėje įtampoje dėl pandemijos, pasaulinių katastrofų bei visuomeninių konfliktų. Fotografijų ciklas „Didžiosios tuštumos jausmas“ (2020 m.) buvo rodytas Prospekto galerijoje Vilniuje, ciklas „Užsibarikadavę iki ašarų“ Lietuvos žiūrovui pristatomas pirmą kartą.

Menotyrininkė D. Ruškienė apie parodą

Nerimas, išdaigintas iš besimainančios realybės, nevaldomai suveši. Nuojauta tampa tikrove. Visa tai, kas ilgus metus buvo kruopščiai planuojama, statoma ir tobulinama, pradeda griūti. Negali nei sustabdyti, nei pakeisti to, kas vyksta, ir ankstesnė būtis palaipsniui praranda pagrindą. Tai neišvengiamai keičia ne tik gyvenimo išorę, bet ir vidų. Kas anksčiau puikiausiai funkcionavo, staiga nustoja veikti. Pradingsta seniai įsigalioję susitarimai, o naujų dar nėra. Todėl ateities vizija pradeda blukti ir būties kontūrus vis sunkiau apčiuopti. Nepažįstami reiškiniai gąsdina. Lieka labai nedaug iki chaoso ir panikos. Ar bus peržengta riba?

Šiandieninis pasaulis patiria eroziją ne tik dėl nesibaigiančios pandemijos, atvėrusios jo tuštybės teritorijas ir demaskavusios nepriekaištingos tvarkos efemeriškumą. Kai tampa aišku, kad tvarką sergėję ir įsakmiai judėjimo srautus reguliavę ženklai bet kurią akimirką gali tapti bereikšmiais, o susikurtas pasaulis – pernelyg žemas, kad galėtum išsitiesti ir vaikščioti iškėlęs galvą. Ir tai ne tik dėl išplitusio viruso. Lygiai tokią pat destrukciją įneša socialiniai konfliktai, statantys barikadas savitarpio suvokimui. Vienus žudantys, kitiems ardantys gyvenimus, labiausiai nutolusiems grasinantys įtampa ir nerimu. Akivaizdu, kad dabarčiai nepritaria ir gamta. Vis didėjanti konfrontacija su ja, grobuoniškas siekis koreguoti jos dėsnius tampa nesibaigiančiais kataklizmais, ne tik asmeninėmis, bet jau ir globalinėmis tragedijomis. Tačiau nerimas nereiškia pabaigos. Jis signalizuoja grėsmę, veikia kaip perspėjimas. Šalia juodos visada galima aptikti baltą. Tarp nuodėgulių vėl gali sužaliuoti žolė, augti medžiai, dygti namai. Taigi, net ir ten, kur, atrodo, viskas baigiasi, įmanoma pradžia. Svarbu tik tai suvokti.

Unikali fotografija

E. Jurčys gimė 1957 m. Klaipėdoje. Fotografuoti pradėjo dar mokykloje. Maždaug tuo pat metu prasidėjo jo pažintis ir su kinu. Po mokyklos baigimo pradėjo bendradarbiauti su LTSR fotografijos meno draugija (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Tai lėmė, kad jo fotografinė veikla dar labiau suaktyvėjo. Tačiau netrukus išvyko dirbti į Maskvą, o nuo 1989 m. emigravo į JAV. Šiuo metu gyvena ir kuria Portlande, yra laisvai samdomas fotografas ir videografas, atliekantis redakcijų užsakymus, dizaino projektus ir kuriantis dokumentinius filmus. E. Jurčys sukūrė per 20 fotografijos ciklų itin aktualiomis socialinėmis temomis, surengė per 30 personalinių parodų (Portlande, Sietle, Lietuvoje, Austrijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur), dalyvauja grupinėse parodose, yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų ir įvertinimų.

Pasak parodos kuratorės D. Ruškienės, E. Jurčio kūryba svarbi ne tik Klaipėdos, bet visos Lietuvos fotografijos istorijai. Jo kūrybinis braižas, pradėjęs formuotis sovietmečiu, ryškiausias transformacijas patyrė Nepriklausomybės atkūrimo laikais ir išvykus jam gyventi į užsienį. Tai lėmė, kad E. Jurčio fotografija Klaipėdos kontekste yra unikali, išsiskirianti ir visos Lietuvos fotografijoje. Joje atpažįstamos pasaulinės fotografijos tendencijos, bet kartu ši fotografija išsaugo ir Lietuvos meninės fotografijos tradicijas.

Parodą aplankyti galima Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ darbo laiku: II–IV nuo 9 iki 18 val., V – nuo 9 iki 17 val., VI, VII – nuo 10 iki 16 val.

Renata JANČIAUSKIENĖ

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“

Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja

Užrašai po nuotraukomis:

1. E. Jurčys. Užsibarikadavę iki ašarų (2020 m.)

2. E. Jurčys. Didžiosios tuštumos jausmas (2020 m.)

3. E. Jurčys. Asmeninio albumo nuotrauka (2017 m.)