Nuo mažų Lietuvos miestelių iki Paryžiaus
Nuo nedidelių kultūros renginių rajone iki Lietuvos menininkų pasaulinio garso pasirodymų Paryžiuje – taip atrodo šalies kultūros pasaulyje prasidėjęs ruduo. Chorinė bei klasikinė muzika, kinas, parodos, jau įteiktos ir dar kandidatų laukiančios premijos kviečia ir toliau aktyviai leisti laisvalaikį, jį pripildant prasmingomis kultūrinėmis veiklomis.
Rugsėjo 19 d., 11 val., Bijotų Dionizo Poškos muziejus pravers „Pasakojančias langines“, skirtas Kultūros paveldo dienoms, D. Poškos 260-osioms gimimo metinėms bei Žemaičių rašto metams paminėti. Renginio organizatoriai žada įspūdingų susitikimų, muzikinę programą, Mažeikių kultūros centro ,,Skrajojamasis teatras“ atveš kompoziciją pagal Juozo Marcinkevičiaus ir literatūros kritikų kūrybą, pranešimą „Dionizas Poška“ skaitys Povilas Šverebas, istorikas, pedagogas, švietėjas, knygų autorius, sudarytojas, redaktorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas, spaudos bendradarbis, visuomenininkas, o apie šiuolaikinio jaunimo požiūrį į praeities kultūros kūrėją D. Pošką diskusijai kvies Guoda Baldauskaitė, Baublių muziejaus savanorė.
Rugsėjo 22-ąją (13–16 val.) Upynos kultūros namuose vyks „Žemaitiškų ketureilių ridikiulis”. Jame paskaitą „Žemaičių kalba, rašysenos ypatumai“ skaitys docentas Juozas Pabrėža, „Žemaitiškos poezijos kūrybos ypatumais“ dalinsis ir kūrybines dirbtuvėles ves literatė Adelė Daukantaitė, žemaitiškus leidinius ir autorinius kūrinius pristatys literatai iš Plungės, Rietavo, Skuodo, Tauragės, Šilalės ir kt., vyks žemaitiškas pasibendravimas prie arbatos. Renginį teatralizuos ir triptiko „Pakalnučių bažnyčia” ištrauką pristatys Upynos kultūros namų „Damų trio”.
Tuo tarpu Varniuose atidengtas Žemaitiško rašto metams skirtas meninis akcentas. Neseniai rekonstruoto Vyskupystės muziejaus sieną papuošė nedidukas S. Adomaičio „Paukštuitis“ ir žemaitiškas Viktorijos Daujotytės eilėraštis, skirtas Žemaitiško rašto metams – juos yra paskelbusios beveik visos Žemaitijos savivaldybės.
Rugsėjo 14 d. Vilniuje prasidėjo 14-asis tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis, besitęsiantis iki spalio 30 d. Kaip ir kasmet, festivalis suburia gausų profesionalių atlikėjų būrį, klausytojus kviečia į įspūdingas koncertines programas, pristato naujų kūrinių premjeras. Visa festivalio programa – internetiniu adresu chorasvilnius.lt.
21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiais metais vyks rugsėjo 19–29 d. Vilniuje ir Klaipėdoje. Jo programą galima rasti internetinėje svetainėje vdff.lt. Šiais metais festivalyje – išsami vieno garsiausių latvių režisierių Ansis Epneras (1937–2003) dokumentinio kino retrospektyva, kviečianti prisidėti prie režisieriaus žaidimų didžiajame ekrane. Plati A. Epnero filmografija apima daugiau nei šimtą įvairių žanrų filmų bei kino žurnalų. Režisierius iš savo amžininkų išsiskyrė polinkiu eksperimentuoti dokumentinio kino formose ir novatorišku požiūriu į kino technines galimybes – netikėto montažo, ekspresyvios muzikos ir gyvos vizualiosios kalbos panaudojimą.
Praėjusią savaitę vykę Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo renginiai kulminaciją pasiekė penktadienio vakarą Pompidou centre. Ten iškilmingai pažymėtos išskirtinės progos: istorinė dovana – lietuvių kūrėjų darbų įtraukimas į Pompidou meno kolekciją ir dviejų parodų – „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“ (MO muziejus su Pompidou centru) ir „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“ (Lietuvos nacionalinis muziejus su Pompidou centru) – atidarymas.
Vienas įspūdingiausių Lietuvos sezono atidarymo renginių Paryžiuje vyko rugsėjo 13 d., kai Paryžiaus erdvės prisipildė lietuviškų melodijų. Prancūzams pristatyti Lietuvos dainų šventės 100-mečiui dedikuoti „Skambantys skverai“, kuriuose – apie 140 choristų iš visos Lietuvos dainavo kartu su Paryžiaus lietuvėmis. Prancūzijoje dainavo ir Šilalės choras „Medvėgalis”. Lietuvos sezonas Prancūzijoje tęsis iki pat gruodžio.
Aštuntoji rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus premija Jonavoje įteikta prozininkei ir eseistei Danutei Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“, o Neringos savivaldybė iki spalio 15 d. priima paraiškas gauti Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją. Ji skiriama už Kuršių Nerijai ar Mažosios Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą veiklą mokslinės tiriamosios veiklos, etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimo, garso, vaizdo įrašų bei kitų leidinių, užtikrinančių materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimą, leidybos, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, literatūros, liaudies meno srityse. Į premiją pretenduoti gali Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys ar jų grupės, taip pat kūrybiniai kolektyvai ir juridiniai asmenys.
Kotryna PETRAITYTĖ