Lietuvos chorų balsai užliejo Paryžių: nuo Sorbonos iki Pompidou centro

Rugsėjo 12–14 d. Paryžius tapo Lietuvos chorinės muzikos šventės centru. Penki Lietuvos kolektyvai atstovavo šaliai Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 (Saison Lituanie 2024), organizuojamo Lietuvos kultūros instituto, renginiuose. Ši chorų kelionė buvo įprasminta trim koncertais, leidusiais prancūzų publikai ne tik patirti lietuviškos chorinės muzikos grožį, bet ir tapusiais ypatinga galimybe atskleisti savo talentą vienoje iš pasaulio kultūros sostinių.

Istorinė akimirka Sorbonos universitete

Pirmasis koncertas, įvykęs Sorbonos universiteto Grand Amphithéâtre salėje – įsimintinas įvykis ne tik atlikėjams, bet ir klausytojams. Ypatinga amfiteatro akustika leido Lietuvos chorams sukurti jaudinantį ir įtaigų pasirodymą. Čia suskambo kompozitoriaus Gabrielio Fauré „Cantique de Jean Racine“ („Daina apie Žaną Rasiną“) ir Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Kūrinius atliko Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ (vad. Rasa Gelgotienė), Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ (vad. Ilona Zalanskienė), Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vad. Gražvydas Jegnoras), Šilalės rajono kultūros centro mišrus choras „Medvėgalis“ (vad. Sandra Rimkutė-Jankuvienė), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos „Kariūnas“ ir „Carmina bellum“ jungtinis choras (vad. Linas Balandis ir Ieva Marmienė) ir Sorbonos universiteto orkestras, diriguojant Frederic Pineau ir R. Gelgotienei.

Choro „Harmonija“ vadovė I. Zalanskienė dalijosi įspūdžiais: „Jautėmės svarbaus istorinio įvykio dalimi. Dainavome jautriai, pakiliai, susitelkę, vieningai. Ašaros blizgėjo ir choristų, ir žiūrovų akyse“.

Choro „Medvėgalis“ vadovė S. Rimkutė-Jankuvienė pabrėžė, jog koncertas Sorbonoje tapo ne tik istoriniu įvykiu, bet ir pasididžiavimo momentu: „Būti tokio renginio dalimi – iššūkis, privilegija, pasididžiavimas ir garbė.“

Lietuvos chorų sąjungos prezidentė R. Gelgotienė atkreipė dėmesį į unikalią Sorbonos akustiką ir architektūrinius ypatumus: „Neslėpsiu, pradžioje būta dvejonių. Dirigentui parodžius vietas, kur turi stovėti choristai, sunerimau, mat bosai ir altai stovės labai toli nuo sopranų ir tenorų, tuokart dirigentas ir orkestras bus ne viduryje scenos, o dešiniajame šone. Tačiau Sorbonos dirigentas nuramino, sakydamas, jog viskas bus gerai. Ir iš tiesų, skambesys buvo vieningas, nuostabiai lakios garsinės spalvos. Man tikrai niekada neteko susidurti su tokia tobula akustika. Lubose esantys dideli apvalūs kupolai juosia salę, tad galbūt ir jie prisideda prie puikaus garso surinkimo efekto. Didžiojo amfiteatro architektai turėjo suprojektuoti salę taip, kad 2-3 tūkstančiai klausytojų be papildomo įgarsinimo puikiai girdėtų kalbančius per viešas paskaitas žymius Sorbonos universiteto profesorius. Šiuo metu salėje telpa apie 1000 klausytojų, tačiau anksčiau vietų buvo žymiai daugiau. Jų skaičius sumažintas dėl saugumo reikalavimų, paskaičiavus, kiek žmonių galėtų skubiai palikti erdvę, susidarius avarinei situacijai.“

Be koncerto, čia vyko ir inauguracinė Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė – bendros patirtys“. Gausiai klausytojų auditorijai pranešimą „Nuo paskutinės viduramžių karalystės iki modernios demokratijos: Lietuvos kelias į Europą“ skaitė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Koncertas La Gaîté Lyrique parke

Antrąją dieną chorai koncertavo nedideliame „Square Émile-Chautemps“ parke priešais La Gaîté Lyrique kultūros centrą – unikalią vietą, kur skaitmeninės technologijos susilieja su menu. Šiame koncerte, kur skambėjo Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūriniai (a capella), prisijungė ir neseniai susikūręs Prancūzijos lietuvių moterų choras „Lietuvaitė“ (vad. Asta Timukaitė-Lemiesle).

R. Gelgotienė su džiaugsmu prisiminė koncertą: „Mūsų didelis jungtinis choras susilaukė gausaus dėmesio ir aplodismentų. Dainavome ir ryškiai charakteringas, ir lyrines dainas – visos jos skambėjo puikiai“.

Choro „Šatrija“ vadovas G. Jegnoras džiaugėsi klausytojų susižavėjimu ir chorų bendryste: „Pirmieji chorų atliekami akordai prikaustė klausytojų dėmesį. Koncertas tapo nuoširdžia, skirtingų tautybių žmonių dvasine bendryste“.

Pasak S. Rimkutės-Jankuvienės, dainuoti skvere, sykiu meno ir kultūros įstaigų apsuptyje, buvo ypatingai žavu, tai sukūrė muzikos, gamtos ir meno sinergiją.

Renginio metu tarp publikos ne kartą girdėjosi lietuviškai tariami žodžiai: „Labiausiai laukiu tos dainos“. Chorai netruko suprasti, jog buvo prašoma J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Klausantis pastarosios žiūrovai glaudė delnus prie širdies, it skambant „Tautiškai giesmei“.

Finalinis koncertas Pompidou centro prieigose

Savo pasirodymus chorai užbaigė prie vieno garsiausių Paryžiaus kultūros objektų – Pompidou centro. Ant prancūzų menininko Raphaëlio Zarkos suprojektuotos skulptūrinės kompozicijos „Cikloidinė aikštė“ nuskambėjo didingas Lietuvos chorų balsų susivienijimas, kurio klausėsi ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys. S. Rimkutė-Jankuvienė pabrėžė šio koncerto ypatingumą: „Paskutinysis projekto koncertas Pompidou centro aikštėje paliko stipriausius įspūdžius ir emocijas. Choristų teigimu, kūnu bėgo šiurpuliukai, matant susižavėjimo kupinus žiūrovų veidus“.

G. Jegnoras pridūrė, jog Pompidou centre choristai prisiminė Dainų šventės dvasią: „Atmintyje saugome Vingio parko Dainų šventės aidus. Šiandien tai pakartojome nuostabioje senojo Paryžiaus aikštėje“.

Tuo tarpu R. Gelgotienė apibendrino trijų dienų kelionės patirtis: „Svarbu ne tik tai, kad mes, kaip Lietuvos kultūros ambasadoriai, parodėme šalies dainas prancūzų publikai, bet ir tai, jog mūsų penkių chorų jungtinis choras suskambo darniai, įtvirtinome malonią bendradarbystę“.

Paskutinėse koncerto akimirkose, chorams atlikus baigiamąjį kūrinį antrąkart ir sulaukus audringų aplodismentų, tapo aišku, kad šis pasirodymas buvo ne tik Lietuvos chorų muzikos triumfas, bet ir dvasinė bendrystė su Paryžiaus publika. Lietuvos chorų vadovai Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarei Virginijai Vitkienei sakė: „Lietuvos chorai įdainavo ir įgyvino šiuolaikinę skulptūrą, sukurtą Pompidou centro užsakymu“.

Tad Lietuvos chorų dalyvavimas Lietuvos sezone Prancūzijoje 2024 tapo įspūdingu Lietuvos chorinės muzikos pristatymu. Trijų dienų koncertai Sorbonos universitete, La Gaîté Lyrique parke ir Pompidou centro prieigoje ne tik leido chorams atskleisti savo talentą tarptautinėje scenoje, bet ir sukūrė unikalią dvasinę bendrystę tarp skirtingų kultūrų. Choristai bei jų vadovai išsivežė muzikines patirtis, neapsakomą džiaugsmą bei pasididžiavimą atstovaujant Lietuvą prestižiniame kultūros renginyje!

Lukrecija STONKUTĖ,

muzikologė

AUTORĖS nuotr.