Kalėdų laukimas tyrinėjant parodas

Lietuvos miestai ir miesteliai suspindo Kalėdomis, daug kur jau įžiebtos eglutės, o Šilalės Kalėdinę eglę papuošė daugiau nei 13 tūkst. lempučių, šalia sužibo ir ma­žesnių eglių giraitė, parduotuvės, įstaigos pasipuošė žibančiomis arkomis – mies­tas švyti. 

Daugiau šviesos į ilgus vakarus įneša ir naujai atidaromos parodos – Lietuvos menininkų darbai pristatomi net paryžiečiams. Musée Nicéphore Niépce Chalon-sur-Saône Prancūzijoje atidaryta Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų paroda „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai 19 a. fotografijoje“, kuri yra Saison de la Lituanie en France 2024 programos dalis. Paroda veiks iki sausio 19 d. B. H. Tiškevičius (1852–1935) buvo vienas iš fotografijos pradininkų Lietuvoje, priklausė Prancūzijos fotografijos draugijai, fotografijų klubui, o jo fotografijos buvo publikuojamos svarbiuose leidiniuose kartu su žymiausiais to meto prancūzų fotografais.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Di­džioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta paro­da „Išaukštintas dainuojantis žmogus“, skirta Lietuvos Dainų šventės 100-mečio ir Tilžės akto paskelbimo paminėjimui. Joje eksponuojami tautiniai kostiumai bei jų dalys (juostos), archyvinės nuotraukos, istorinės knygos ir gaidos. Tautinės kultūros gerbėjai gali susipažinti su Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus dukros Elzės Jankutės (1894–1985) išeivijoje Toronte (Kanadoje) austomis bei jai­ dovanotomis juostomis ir Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje sukaupta­ juostelių kolekcija iš vaikaitės Evos Mildos Jankutės-Gerolos asmeninio fondo. Paroda Ma­žosios Lietuvos istorijos muziejuje veiks iki sausio 18 d.

Artėjant 150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui K. Čiurlionio namai Vilniuje atidarė „Exlibris Čiurlioniui“ ekslibrisų parodą. Ji atskleis mažosios knygų grafikos autentiškumą ir ryšį su vienu garsiausių Lietuvos kūrėjų. Paroda skirta priminti menininko įtaką ne tik muzikai, tapybai ir fotografijai, bet ir platesnei vizualinės kultūros raidai. Ši paroda – bendra Vilniaus kolegijos ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos pateiktų ekslibrisų, kurtų tarptautiniam konkursui „M. K. Čiurlio­niui – 120“, kolekcijos ekspozicija, kurioje įvairiomis grafikos technikomis atliktus kūrinius pristato menininkai iš Lietuvos, Argentinos, Rumunijos, Latvijos, Ukrainos, Suomijos, Is­panijos, Japonijos ir kitų šalių. Paroda veiks iki vasario 8 d.

Tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juo­dosios naktys“ geriausiu filmu Baltijos kino programoje tapo „Pietinia kronikas“, o režisierius Laurynas Bareiša paskelbtas geriausiu režisieriumi už filmą „Sesės“. Kino operatorius Linas Žiūra pripažintas geriausiu operatoriumi už darbą dokumentiniame filme „Murmančios širdys“. Talino kino festivalis yra didžiausias Tarptautinis Baltijos ir Šiaurės šalių kino festivalis, patenkantis tarp 15-os didžiausią įtaką turinčių kino festivalių pasaulyje. Šiemet jame buvo pristatyta 11 lietuvių filmų, iš kurių net šeši ilgametražiai filmai varžėsi skirtingose konkursinėse programose.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2024 m. Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Į jas pretenduoja kompozitorius Arturas Bumšteinas, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, režisie­rė, scenaristė Marija Kavtaradzė, aktoriai Al­binas Kėleris ir Dainius Svobonas, choreografė Birūta Komskienė, menininkai, menotyrininkė Laimutė Kreivytė ir Darius Žiūra, rašyto­ja Undinė Radzevičiūtė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, tapytojas Arvydas Šaltenis, poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas. Šešis Lie­tuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus numatoma paskelbti gruodžio 10 d.

Kotryna PETRAITYTĖ