Taikos pypkė Prezidentūroje ir rokiruotė Maskvoje

Praėjusi savaitė mums vėl padiktavo dvi temas – vietinę ir tarptautinę. Žinoma, tai, kas dedasi šalia mūsų, mūsų valdžios viršūnėse, atrodo kur kas svarbiau, negu įvykiai toli nuo Lietuvos. Kita vertus, geopolitinė situacija lemia visos valstybės vystymąsi ir vietą pasaulyje, o vietiniai skandaliukai dirgina vaizduotę, teikia malonumą, bet nepadeda suprasti visuomeninių procesų.

Prezidentas – it musę kandęs...

Taigi iš pradžių – apie vietinius reikalus. Rodos, pritvinkęs pūlinys turėjo sprogti: susisiekimo ministro Jaroslavo Narkievičiaus likimas nulem­tas Premjero Sauliaus Skver­nelio ryžtingo sprendimo dė­ka. Ministras lieka savo poste. Iki Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės formavimo jo kėdės klibinti neverta. Opo­zicija turi apsiraminti, pradėti dirbti konstruktyviai, nes J. Nar­kievičius dirba gerai, ir Premjeras jam priekaištų neturi – nei politinių, nei teisinių, nei moralinių. 

Gal Vyriausybės vadovas teisus? Gal valdančiosios daugumos lyderis Ra­mū­nas Kar­bauskis taip pat elgiasi išmintingai, nenorėdamas įsiūbuoti laivelio prieš rinkimus? 

Viskas būtų gerai, jei ne skersai kelio valdantiesiems stojęs Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis lieka prie savo nuomonės: ministras turi trauktis. Bet kas iš to, jei valstybės vadovas neturi efektyvių poveikio svertų, prieš keletą mėnesių leng­va ranka paskyręs ministrą į šias pareigas. Reikšti nepasitikėjimą Premjeru jis vis dėlto nedrįsta. Belieka tik moralinės atsakomybės klausimas. O politikoje moralė paprastai nustumiama į pašalį...

R. Karbauskis, susitikęs su Pre­zi­dentu, nudavė, kad „surūkyta taikos pypkė“. Jis dabar drąsiai žengsiąs į rūmus Daukanto aikštėje, ne taip, kaip Dalios Grybauskaitės laikais... Už valstybės vadovą jam atsikirsti bandė kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adam­­kus, pareiškęs, jog „valdančiųjų lyderiai negerbia ne tik šalies vadovo, bet ir visos valstybės santvarkos“. 

Dar vienas treptelėjimas kojele?

Apžvalgininkai teigia, kad kol kas vienas į kito petį atsirėmę S. Skvernelis ir R. Kar­bauskis netrukus pasuks skirtingais keliais. Šiandien nė vienam jokių skandalų nereikia. „Valstiečiai“ tikisi išsiropšti iš reitingų dugno, o S. Skvernelis jau net įregistravo naujos partijos prekės ženklą „Tėvynės labui“. 

„Politinė partija negali būti orientuota tik į regionus, į kaimą. Miestai irgi labai svarbūs“, –  sakė S. Skvernelis, nežadantis kreipti dėmesio į provinciją. Jis aiškiai nusivylęs, jog Seimas vos vienu balsu nepatvirtino 3 proc. rinkimų kartelės...

Rokiruotė rusams mulkinti

Netikėta žinia iš Maskvos, kad Vladimiras Putinas paleido Dmitrijaus Medvedevo Vy­riausybę, patį Premjerą padarė savo pavaduotoju Saugumo taryboje, o nauju kabineto vadovu paskyrė savo gerą bičiulį ledo ritulio klube, Federalinės mokesčių tarnybos viršininką Michailą Misšutiną, pasaulį privertė spėlioti, ko iki 2024 m. ir po jų siekia Rusijos lyderis. 

Naujasis 53-ejų Prem­jeras – pilka technokratinė pelytė. Jis nėra žinomas politiniame elite. Baigė staklių projektavimo ir gamybos studijas, prakuto privačiame informacinių technologijų versle, šioje srityje dirbo ir mokesčių tarnyboje. Jis jau 10 metų buvo Rusijos Prezidento kadrų rezerve, tad V. Putinui sprendimą priimti nebuvo sunku. Juo labiau, kad abu yra ledo ritulio žaidėjai ir abu remia CSKA klubą, be to, ledo ritulininkė yra ir jo 10 metų jaunesnė žmona Vladlena. Ji yra gerokai turtingesnė už savo vy­rą, ir 2014 m. įėjo į žurnalo „For­bes“ 

paskelbtą turtingiausių Rusi­jos moterų sąrašą. Beje, M. Mis­šutinas rašo muziką ir eiles. Jis yra dviejų dainų, kurias atlieka į Lietuvą neįleidžiamas Grigorijus Lepsas, autorius...

Nepaisant visų jo hobio mar­gumynų, V. Putinas jį pasirin­ko tam, jog Vyriausybė netemdytų jo sukurto scenarijaus: kaip, stiprinant Dūmos vaid­menį, įtvirtinti Vyriausybės va­dovo institutą ir taip paruošti sau dirvą po 2024 m. rin­ki­mų. 

Diplomatas ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Ru­si­joje Vygaudas Ušackas tvirtina, kad, jei tikimės, jog dabar kažkas Rusijoje pasikeis, teks nusivilti. Šis spektaklis dėl Prezidento galių mažinimo surengtas dėl eilinių rusų, nes jie pradeda demonstruoti didelį nepasitenkinimą socialiniu gyvenimu Rusijoje ir Kremliaus saviizoliacija. Gali būti, jog po ketverių metų Prezidentas taps formali figūra XXI amžiaus imperijoje, o visą valdžią paims Vyriausybė. O galimas V. Putino įpėdinis 

M. Misšutinas taps eiliniu stum­domu pėstininku gerai sukonst­ruotame žaidime. Juk tokios pat taktikos ėmėsi ir Borisas Jelcinas, 2000-ųjų išvakarėse paskirdamas vietoj savęs mažai kam žinomą saugumietį...

Česlovas IŠKAUSKAS