Lietuviškas „o gal kaip nors...“

Rugsėjo pradžia mums at­nešė ir šviežių kardelių mar­gumą, ir vaikų klegesį, ir nau­jus švietimo rūpesčius, bet šitame džiugiame alase tvyro ir nerimo debesys: auga elektros, dujų, šildymo kainos, ir galo joms niekas ne­prognozuoja. Prie karo Uk­rainoje tarsi ir priprato­me, tad nėra ko stebėtis, kad vi­sa Europa savotiškai at­buko nuo Rusijos agresijos. Da­bar visi labiausiai su­si­rū­pi­nę, kaip išgyventi ru­denį ir žiemą.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 67

Atnaujinta Antradienis, 06 rugsėjo 2022 08:07