Švytuoklė pakrypo kairėn
Štai ir turime didžiąją naujojo Seimo dalį – 26-ąjį nuo Steigiamojo 1920 m. Seimo, įskaitant ir okupacinės 1940 m. valdžios išrinktą vadinamąjį Liaudies Seimą, vėliau pavadintą pirmojo šaukimo LTSR aukščiausiąja taryba, ir dešimt tokių sovietinių ministrų tarybų, ir tiek pat įstatymų leidimo organų, atkūrus nepriklausomybę.
Po rinkimų ir Premjerų kaitos paprastai suformuojama ir nauja Vyriausybė, tad prieškariu jų buvo net 21, o po Kovo 11-osios – dar 18. Šiemet turėsime 19-ąją. Kitaip sakant, per daugiau kaip 100 metų ministrų kabinetai vidutiniškai keitėsi vos ne kas pustrečių metų, ir žinynai pastebi, jog mes šia statistika pavijome Italiją, kurios vyriausybei pokariu vadovauja jau 45-oji premjerė.
Tai, žinoma, tik įdomybės. Ši rinkimų kampanija ir patys rinkimai – žiauri proza. Su savo skandalais, „juodomis“ technologijomis, nusikaltimų šleifu, gličiu putinišku pėdsaku...
Bet atsibudę pirmadienio rytą nenustebome: švytuoklė mostelėjo į kairę. Tarsi 1992 m. spalio rinkimuose, kai LDDP, nubrukusi į šalį ugnį ir vandenį perėjusius dešiniuosius, godžiai paėmė valdžią ir griebėsi valstybės įstaigų valymo. Dabar vėl šlovės valanda išmušė jos paveldėtojams, bet atsiribojusiems nuo buvusių komunistų socialdemokratams su partijos vadove Vilija Blinkevičiūte priekyje. Jie Seime turės beveik penktadalį mandatų, už nugaros palikę ne per daug atsilikusius (vos 1,4 proc.) konservatorius. Nereikia pamiršti, kad partijų mandatų skaičių dar papildys vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai, kurių jau dabar pateko aštuoni, išrinkti pirmajame. Dar 63 paaiškės po dviejų savaičių, spalio 27 d. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) jau po pirmo turo Seime turi 20 narių – 18 pagal partijos sąrašą ir du vienmandatininkus. 2020 m. rinkimuose partija iš viso buvo iškovojusi apie ketvirtadalį visų balsų.
Šiaip ar taip, didžiausią nuostabą kelia partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio šuoliai į politiką „ant balto žirgo“. Nors paprastai vieno lyderio partijomis vadinamos politinės struktūros nėra ilgalaikės, tačiau šis žodžio kišenėje neieškantis greitakalbis tik 42-ejų teisininkas nustebino jau Prezidento rinkimuose, o dabar, nors ir nuskriaustas teisėsaugos, naktį į pirmadienį pergalę šventė, indėnišku stiliumi šokdamas pagal dešiniųjų mėgiamą melodiją „Ąžuolai žaliuos“.
„Ir ką tu jam, va, jis toks“, – apie šį Kelmės–Šilalės rinkimų apygardoje iškeltą veikėją sakė šalia sėdėjęs politikas.
Daugiau fenomenų šiuose rinkimuose tarsi ir nėra, jei tam tikra staigmena nevadinsime to, jog Laisvės partija iš viso neperžengė 5 proc. ribos, todėl jos Seime nebus, nebent pateks keli iš vienmandačių. Vadinasi, ketverius metus jų stumiama Stambulo konvencija pakibs ore...
Bet bene labiausiai smuko konservatorių populiarumas – net 24 proc., lyginant su praėjusiais rinkimais.
Kas dar? Lėto kilimo į viršų stadijoje yra Nacionalinis susivienijimas (2,87 proc.), žemyn nuslinko „valstiečių“ populiarumas, nors jie šiaip taip peržengė 7 proc., nesiseka lenkiškajai politinei jėgai LLRA-KŠS (beveik 4 proc.), nors keli jų atstovai savo rinkėjų apgyvendintuose rajonuose irgi džiaugiasi sėkme. Nuvylė savo rinkėjus ir iš trijų partijų sudaryta Taikos koalicija, Lietuvos regionų partija su veikliąja Živile Pinskuviene, o Lietuvos liaudies partija, kuri siejama su Putino simpatiku Eduardu Vaitkumi – vos trečia nuo galo iš 17 rinkimuose dalyvavusių politinių formuočių.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis šiaip taip įveikė negailestingą rinkimų barjerą. Žinoma, po antro rinkimų turo jų padėtis gali keistis, tačiau vienas politikas pastebėjo, jog šios partijos taps „skania mėsa“, formuojant valdančiųjų koalicijas.
Dabar, vos pasibaigus pirmam turui, prasideda diskusijos, kas su kuo draugaus. Su konservatoriais ir „Nemuno aušra“ socialdemokratams tarsi ne pakeliui. Todėl pagalbos V. Blinkevičiūtė turės kreiptis į kitas po jų einančias partijas, ypač liberalus. Jau pirmadienį pranešta, jog socialdemokratų lyderė bendram darbui kviečia Sauliaus Skvernelio „demokratus“ ir Ramūno Karbauskio „valstiečius“.
Po abiejų rinkimų turų Lietuvos laukia kitas intriguojantis veiksmas – Vyriausybės formavimas. Čia lyg ir aišku: Prezidentas Gitanas Nausėda greičiausiai vykdys savo pažadą pavesti ją formuoti V. Blinkevičiūtei, kuri sakė, kad „nėra jokių abejonių, jog sutiks“. Bet šalies vadovui sunkiai pavyks apeiti antroje vietoje atsidūrusią Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Ar ir toliau tęsis priešprieša?
Lietuvos žmonių laukia ir dar viena intriga: kaip (ir ar) šiemet išrinktų 11-ai Lietuvos patikėtinių Europos Parlamente pavyks atsisakyti „saldžių“ vietų? Kur dirbs Aurelijus Veryga, Dainius Žalimas, Virginijus Sinkevičius, Petras Gražulis ir kiti?
Ir esminis šių rinkimų klausimas: ar žmonės tikrai pajus pokyčių vėjus? Ar Kelmės – Šilalės rinkėjai, delegavę į Seimą net tris šio krašto atstovus, sulauks patekant naujos aušros?..
Česlovas IŠKAUSKAS