Biurokratai prieš investicijas
Man labai patinka visokie posakiai ir patarlės, glaustai nusakančios minties esmę. Kad ir tokia išmintis, turbūt atėjusi iš slavų: kol griaustinis nenugriaudės, valstietis nepersižegnos... Tai štai penktadienį, kaip sakoma, griaustinis trenkė iš giedro dangaus: Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė dėl biurokratinių kliūčių stabdantis kelių milijardų projektą Vilniuje, Liepkalnyje.
„Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas“, – pabrėžė verslininkas.
Ir visi ministerijų bei tarnybų klerkai ėmė žegnotis, teisingiau – atsižegnoti nuo atsakomybės...
Pranešta, jog „Teltonika High-Tech Hill“ aukštųjų technologijų parke, kur turėjo būti pastatyta 10 gamyklų, nebus sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. Eur atlyginimais per mėnesį. Taip pat kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendrojo vidaus produkto, nebus ir naujų pasaulyje taip trūkstamų puslaidininkių lustų pramonės Lietuvoje. Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklų. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. Eur mokesčių“, – vardijo A. Paukštys.
Taip jau sutapo, jog tą pačią lapkričio 15-ąją, kai kilo šis skandalas, buvo pažymima Mecenatystės diena. Ją Kultūros ministerijos siūlymu atmintina diena Seimas suskato paskelbti tik šių metų pavasarį. O juk A. Paukštys, apie kurį šio Seimo nutarimo apraše neužsimenama nė žodžiu, 2019 m. sausio 25 d. Valdovų rūmuose buvo pagerbtas kaip Pirmasis nacionalinis mecenatas. Jo įmonė ir jis pats skyrė milijoninę lemiamą paramą, atstatant mano gimtojo Balbieriškio 2013 m. rugpjūtį sudegusią Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčią. Visai neseniai 60-ies sulaukusio molėtiškio verslininko įmonė dalyvavo atstatant ir remontuojant Maldos namus Alvite, Molėtuose, skyrė paramą rajonų savivaldybėms prasidėjus COVID-19 pandemijai, o 2023 m. akcijoje „Radarom“ – 1,45 mln. Eur paramą Ukrainos oro erdvei saugoti skirtiems radarams pirkti.
Kodėl tai pabrėžiu? Nes valdžios įstaigos privalo jausti bent šiokią tokią pagarbą tokiems iškiliems verslo flagmanams, kurie ne tik remia tautos kultūrą, dvasinį bei socialinį būvį, bet ir ketina į valstybės biudžetą mokėti apie 500 mln. Eur – tiek, kiek šiandien trūksta Lietuvos gynybai. Bet ne, nueinanti valdžia tik trauko pečiais: nieko negirdėjome, sužinojome tik iš žiniasklaidos...
Skelbiama, kad, pasirodo, Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau buvo išplatinusi raštą ministerijoms, raginusį priskirti tarnautojus, įskaitant ir Vyriausybės kanceliariją, vykdant „Teltonikos“ projektą. Kur jie? Už ką jie gavo algas? Dabar I. Šimonytė tik pareiškė „apgailestavimą“ ir puolė vytis benuvažiuojantį traukinį: pirmadienį surengė pasitarimą su suinteresuotomis tarnybomis.
Krūtinę išpūtė ir energetikos ministras, kuris anksčiau žadėjo, jog elektros tikrai bus. Bet, kreipęsis į „Litgrid“, verslininkas išgirdo, kad įmonė turinti svarbesnių projektų nei šis, ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti bei savo lėšomis įsirengti Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV septynių kilometrų ilgio kabelius „Fast track“.
ESO irgi ne pėsčia: operatorius teigė, jog siūlė įmonei įsivesti gamtines dujas ir elektros energiją gaminti iš dujų, tačiau „Teltonika“ atsisakė dėl per mažo našumo.
Paskutinė vinis buvo „Via Lietuva“ kelių tarnyba, kuri uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje iš Rudaminos į Liepkalnį ir pasiūlė tartis su privačiais sklypų savininkais. A. Paukštys sakė sunkiai įsivaizduojantis tokią galimybę: susitarti su privačių sklypų savininkais, nepakeitus tų sklypų statuso iš visuomeninės paskirties į ekonominę, praktiškai yra neįmanoma.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė oficialų pareiškimą, jog neva oficialiai „Teltonika“ nepateikė prašymo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo, todėl projektas ir nebuvo pratęstas. Ministrė Aušrinė Armonaitė išpūtusi akis sako, kad apie problemą „nieko nežinojo“, jai tai staigmena. Pasirodo, dabar Seimą praradusi Laisvės partija labiau kovojo už LGBT teises ir laisves, negu jos atstovai rūpinosi milijardinėmis valstybės investicijomis...
Jau sklando versijos, kurias, matyt, ir skleidžia nosis nukabinę „laisviečiai“, kad esą A. Paukštys gąsdinantis ir šantažuojantis Lietuvą, norėdamas išpešti naudos, jis su visomis investicijomis ir minėtu projektu persikraustysiantis į kitą šalį, pavyzdžiui, Latviją. Mat, netekęs vilties tuo pagrasino pats „Teltonikos“ vadovas.
„Komedija, daugiau nieko“, – pasakytų koks šilališkis. Bet šis tragikomiškas spektaklis labai brangus – už 3,5 mlrd. Eur. Tiek kainuotų projektas, o tai yra maždaug dešimtadalis Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad kaip Remigijaus Žemaitaičio antisemitinė retorika kenkia Lietuvos politiniam įvaizdžiui, taip šis skandalas yra ypač žalingas šalies investiciniam klimatui.
Galima manyti, kad biurokratams sutrukdė vykę treji rinkimai. Beje, apie tai šeštadienį užsiminė ir pats verslininkas.
„Viskas labai stipriai pasikeitė po LR prezidento rinkimų. Matyt, mano auka prezidento rinkimuose kažką taip įskaudino ar nuvylė, kad dingo motyvacija. Tik noriu priminti, kad kai duodate priesaiką tarnauti Lietuvos žmonėms, turite gerbti ir tą, kuris turi kitokią nuomonę. Savo“, – rašė A. Paukštys socialiniame tinkle.
Kita vertus, ar ateinanti nauja kairės-centro Vyriausybė išdrįs peržengti abejingumo ir užkietėjusios biurokratijos Rubikoną? O gal ir toliau žegnosis nuo Taivano investicijų ir žvalgysis, ką pasakys Kinija? Tuomet, mielas mecenate ir man tokios artimos bažnyčios statytojau, „vyniok meškeres“ iš Lietuvos!
P. S. Kilus skandalui, A. Paukštys nurodė, kad vis tik vilties nelaidoja. Verslininkas sako, jog jo paskelbta žinia apie stabdomas „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas „pažadino tuos, nuo kurių priklauso, ar šį projektą vis dėlto pavyks įgyvendinti”.
„Viltis miršta paskutinė. Gal ištrauksime bendromis jėgomis tą vinį iš projekto karsto. Bent jau iki pusės“, – viliasi verslininkas ir mecenatas.
Česlovas IŠKAUSKAS