Kas ardo valstybinę kalbą?

Pasauliniu ar europiniu mastu mažos Lietuvėlės prob­lemos atrodo mikrosko­pinės. Argi kam įdomu keleto medžių likimas Vilniuje, kažkokio verslininko, nors ir Kauno mero, išdidžiai sė­dinčio ložėje Vilniaus universiteto kieme, J. Bidenui rėžiant kalbą, prekybiniai ry­šiai su Rusija ar kokios ten išpūstos vietinių „gar­senybių“ meilės ir skyrybų peripetijos... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 56

Kada Turkija bus Europos Sąjungoje?

Pats vidurvasaris. Alinantis karštis, fizinio ir politinio nuovargio ženklai. Baigėsi NATO viršūnių susitikimas, lyg ratilai vandeny blėsta jo rezultatų vertinimai, o po­li­tikai ir valdžios žmonės sku­­ba mėgautis gamtos ma­lo­numais. Tai gali atrodyti kaip nepelnyta prabanga, juo labiau, kad Ukrainoje ir toliau žūsta žmonės, o agresoriui besipriešinantys kovotojai jokio atokvėpio nemato. Ta­čiau esame tik gyvi organizmai, ir mums reikalinga atvanga... Česlovas…

Ar NATO dantys iš tiesų atšipę?

Kartais apžvalgininkui nelieka pa­­sirinkimo – štai ir šį kartą skaity­to­jas laikraštį į rankas paims būtent tą dieną, kai Vilniuje už apskrito stalo susės NATO viršūnių susitikimo dalyviai, keliasdešimt pasau­linio lygio politikų, valstybių ir vy­riausybių vadovų, diplomatų. Tad ką gi jie nuspręs? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 52

NATO desantas Vilniuje

Iš istorijos žinome, kad bent jau Lietuvai birželio–rugsėjo mė­ne­siai kadaise buvo nepaprastai reikš­min­gi, net lemtingi. Pri­si­min­kime 1939-ųjų rugpjūčio ir rugsėjo Euro­pos dalybas, 1940-ųjų vasaros oku­paciją ir vadinamojo Liau­dies sei­mo rinkimus, 1941-ųjų birželio trem­tis bei Lietuvą nusiaubusį fron­tą, o po trejų metų sugrįžusį su antro­sios, dar baisesnės okupacijos trenks­mu... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 51

Maišto imitacija „pagal planą“

Prisimenate linksmą Kosto Kubilinsko pasaką apie narsųjį strazdą, kuris visiems miško žvėrims grasi­no eglę kirsti, storą lazdą pasidirbti ir visus juos išvanoti? Iš tų gąs­di­nimų nieko neišėjo, bet žvė­rys nuo tol narsų paukštelį ėmė garbinti... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49

Kuo mums brangus litas?

Birželis yra kupinas įvairiausių da­tų bei sukakčių – nuo tragiškų trė­mimų iki siautulingų Joninių. Ka­ro Ukrainoje fone jos ne visos mums mielos ir linksmos, tačiau – juk toks gyvenimas! Negalime vien tik virkauti, godoti ar piktintis. Šį­kart atkreipsiu dėmesį į vieną su­kaktį, kurios liudininku prieš 30 metų te­ko būti. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 47

Ką pasirinkti: migrantus ar baudas?

Nurimo audra konservatorių stik­linėje, Premjerė tarsi atsiprašė, tar­si ir ne, vandenį drumsčiantį val­dan­­čiosios partijos lyderį senelis – garbės pirmininkas – tėviškai pa­ba­rė, ir viskas stojo į savo vietas... Argi? Nebūkime naivūs. Po­li­ti­ko­je ramybės niekada nebus, nors perkaitę Seimo nariai ilgisi atostogų, nors visus turėtų vienyti karas Ukrainoje ar kitos negandos. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 45

Ką mums reiškia birželio 3-ioji?

Ši diena į mūsų atmintį įsi­spraudė kaip visai tautai svarbi laiko žymė, po ku­rios šiaip jau chaotiškas vi­­suo­meninis judėjimas vir­to or­ganizuotu masiniu są­jū­­džiu. Ir nenuostabu, kad šeš­­ta­die­nio rytą į Mokslų aka­de­mijos salėje vykusią kon­­ferenciją susirinkę bran­­daus amžiaus vyrai ir mo­terys – Lietuvos Persitvar­kymo Sąjūdžio (LPS) ini­cia­tyvinės grupės na­riai – su jauduliu, gal kiek smulk­me­niškai prisiminė prieš 35-erius metus jų pe­čius…

Po rusų kojomis dega Rusijos žemė

Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo-leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei si­tua­cijai apibūdinti: apačios nebe­no­ri, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis vei­kė­jas Vincas Mickevičius-Kap­su­kas savo veikale „Pirmoji Lie­tuvos proletarinė revoliucija ir tarybų val­džia“ (antras leidimas, Vil­nius, 1968).…

Savivaldoje siaučia korupcija

Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pa­­ka­ko vieno visuomenininko, žur­­na­­lis­to ir „įtakotojo“ Andriaus Ta­­­pino ty­ri­mo, ir virsta visa Vy­­riau­­­sybė. Įdomiausia tai, kad užuot prie­ši­nę­­sis, kaip kažkada neįvei­kia­ma ta­­­pusi Sauliaus Skver­ne­lio koman­da, Prem­jerės Ingridos Ši­­mo­­nytės ka­bi­netas pats sutiko atsistaty­din­ti, o tai reiš­kia, jog galimi prieš­lai­kiniai Seimo rinkimai. Va­di­nasi, de­mokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą