Ką svarbu žinoti medžiotojui?
Advokatas R. Jakštas Jūratės ČIAKIENĖS nuotr.
Medžioklės veiklą Lietuvoje reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kiti poįstatyminiai teisės aktai. Nors medžiotojai prisideda prie gyvūnų populiacijos gausinimo, medžioklės tradicijų populiarinimo, jie visuomenėje vis dar vertinami gana neigiamai. Iš dalies tai lemia jų pačių padaromi įvairūs administraciniai nusižengimai, kuriuos fiksuoja pareigūnai. Medžiotojai ne visada žino visus teisės aktų pakeitimus, todėl vengia skųsti jų atžvilgiu pareigūnų priimtus nutarimus. Tačiau teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl to nereikia baimintis.
Į medžiotojų bei su medžiokle susijusius klausimus atsako advokatas Remigijus Jakštas, dirbantis ir Šilalėje.
– Ar, atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro paplitimą, yra skatinamas šernų medžiojimas?
– Šiuo metu Lietuvoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui, šernų medžioklė yra skatinama, anksčiau valstybė už tai netgi mokėjo išmokas. Bet galioja ir bendri tarpusavyje prieštaringi teisės aktų reikalavimai, kaip antai, jeigu šernas sumedžiojamas neteisėtai (neįrašant jo į medžioklės lapą, neleistinu būdu – nušaunant iš automobilio, naudojant naktinio matymo optiką bei pan.), medžiotojas bus baudžiamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 straipsnio dalį, numatančią baudą nuo 600 iki 1800 eurų, šautuvo ir automobilio konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Neteisėta medžiokle padaroma žala gamtai, kuri už šerną siekia nuo 1600 iki 3000 Eur, nepaisant, kad šernų medžioklė yra skatinama. Už numuštus žvėris kelyje, kur už jų saugumą atsako valstybė, žala gamtai neskaičiuojama.
– Ar galima žvėrį išdoroti namuose, kur yra tam tinkamos sąlygos?
– Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Medžioklės taisyklės) 47 punktą, kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę bei atliekų duobę ir tik jose išdoroti žvėris. Pažeidus šį reikalavimą, gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 Eur.
Tačiau kartais pirminio apdorojimo aikštelės neturi stogo, jose nėra vandens, todėl medžiotojai linkę žvėris išdarinėti savo namuose, kur sąlygos yra tinkamesnės. Nors šis pažeidimas ir nepriskiriamas prie šiurkščių, už pakartotinį tokį pažeidimą numatyta nuo 90 iki 300 Eur bauda bei galimas įrankių ir priemonių (peilių, automobilio) konfiskavimas.
Bet koks pakartotinis Medžioklės taisyklių pažeidimas kvalifikuojamas griežtai, įstatymas numato ne tik labai dideles baudas (nuo 300 iki 2500 Eur), bet ir priemonių, įrankių konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų bei padarytos žalos gamtai atlyginimą.
– Kokie yra dažniausiai pasitaikantys šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai? Ar dažnai teismai sumažina pareigūnų paskirtas sankcijas?
– Tokiems pažeidimams priskiriama gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas arba jo gabenimas ar dorojimas. Už tai numatyta bauda nuo 800 iki 1800 Eur, medžioklės įrankių bei priemonių konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas iki penkerių metų. Pažeidėjas taip pat privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.
Dažniausiai šie pažeidimai kvalifikuojami, kai sumedžiotas žvėris neįrašomas į medžioklės lapą, sumedžiojamas neteisėtu būdu arba laikotarpiu, kai tai yra draudžiama.
Pateiksiu pavyzdį iš savo, advokato, praktikos. Šilališkių medžiotojų bendruomenei turbūt žinomas pernai nuskambėjęs įvykis, kai viename medžiotojų klube sumedžiotas elnias buvo įrašytas į medžioklės lapą ir, kolegų prašymu, medžioklėje nedalyvavęs medžiotojas jį savo traktoriumi pargabeno į pirminio apdorojimo aikštelę. Dorojimo metu paaiškėjo, kad elnias sumedžiotas viršijus limitą, vadinasi – neteisėtai. Medžiotojas, traktoriumi gabenęs elnią, pareigūnų buvo nubaustas 800 Eur bauda, jam atimta teisė medžioti trejiems metams bei konfiskuotas apie 60 tūkst. Eur vertės traktorius. Visgi po metų trukusio bylinėjimosi teismas traktoriaus savininką visiškai išteisino.
– Bet koks aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimas sukelia streso medžiotojui. Ar pareigūnai nepiktnaudžiauja savo teisėmis?
– Per televiziją gana dažnai rodoma apie įvairius medžioklės taisyklių pažeidimus. Stebint iš šalies, matyti ir neteisėtų pareigūnų veiksmų: kaip jie patenka į medžiotojų gyvenamąją vietą, be teisinio pagrindo apžiūrinėja asmeninius daiktus. Pagal įstatymą pareigūnai be savininko sutikimo neturi teisės tikrinti gyvenamųjų patalpų, tai gali atlikti tik policija.
Taip pat dažnai pareigūnai net diktuoja, kaip reikia rašyti paaiškinimą, labai aptakiai išaiškinama pažeidėjo teisė atsisakyti duoti parodymus. Reikia žinoti, kad jei asmuo įtariamas padaręs pažeidimą, jis nuo pirmos apklausos turi teisę į advokatą, kas ateityje dažnai lemia lengvesnį veikos kvalifikavimą, švelnesnę nuobaudą ar pan. Žmogus neturi visą gyvenimą jaustis kaltas vien todėl, jog galbūt nežinodamas įstatymo netyčia jį pažeidė.
Bet kuriuo atveju medžiotojams linkiu teisėtai ir teisingai mėgautis medžioklės teikiamais malonumais bei gerbti juos tikrinančius pareigūnus.
Advokatų kontora „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai: Jono Basanavičiaus g. 16-17, Šilalė.
Darbo laikas – pagal išankstinį susitarimą: advokatė A. Jakštienė, tel.: (8-699) 8-81-89, (8-46) 41-15-12, el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.,
advokatas R. Jakštas, tel.: (8-614) 1-86-78, (8-46) 41-15-12, el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
„Šilalės artojo“ skaitytojai klausimus teisininkams gali užduoti redakcijos tel. (8-605) 1-94-07 arba tiesiogiai advokatų kontorai.
Dovilė URNIKIENĖ
Adokato padėjėja