Bijotų projektas: viena ranka duoda, kita – atima?

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė svarstyti skundą dėl Šilalės sa­vi­valdybės tarybos narių Loretos Kalnikaitės ir Raimundės Gečienės viešųjų bei privačių interesų derinimo – skundo šiai tarnybai autoriai įsitikinę, kad abi jos „nusikalto“, pasisakydamos birželio 12 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl Bijotų mokyklos pastato pritaikymo senelių globos namams ir Grei­tosios medicinos pagalbos stočiai. Skundas rodo, jog valdančioji dauguma, ko gero, išsigando medikių argumentų, nes rajono vadovai nutylėjo faktą, kad Bijo­tuose medikai bus įkurdinti Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties sąskaita. 

Pinigai svarbiau už žmones?

Bijotų mokyklos pastato pritaikymas senelių globos namams ir Greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai yra dalis projekto „Tauragė+“ kūrimo strategijos. Bijotų projektui įgyvendinti numatyta 740 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos ir 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto. Birželio 12 d. taryba leido administracijai skelbti projektavimo ir rangos darbų viešuosius pirkimus. Prieš priimant sprendimą, politikai ilgai diskutavo apie tai, ar Bi­jotuose įkurdinus greitosios medicinos pagalbos brigadą, nenukentės Šilalės ir didžiosios rajono dalies gyventojai. De­ba­tai užsitęsė, nes niekas ne­galėjo paaiškinti, nei kas finansuos Bijotuose įkurdintą grei­tosios medicinos pagalbos brigadą, nei kam ji priklausys. Tokių elementarių projekto veiklos dalykų nebuvo išsiaiškinę nei rajono meras Al­girdas Meiženis, nei sprendimo projektą rengęs In­vesticijų ir statybos skyriaus vedėjas Martynas Remeikis. Tik vicemeras Ta­das Bartkus pripažino, jog „Svei­katos apsaugos ministerija, dalindama kvotas, turėjo planų nuo Šilalės vieną brigadą nuimti ir skirti Skaudvilei“, todėl esą nenorėdami prarasti finansavimo, šilališkiai išsiderėję, kad „atimama“ brigada įsikurtų Bijotuose ir aptarnautų automagistralę. 

A. Meiženis džiaugėsi įtikinęs Taura­gės regiono plėtros tarybą, jog punktas turi būti Bi­jotuose, nes važiuoti 30–40 kilometrų į automagistralę Ši­la­lės „greitosios“ brigadai yra per toli.  

Tačiau nei meras, nei vicemeras aiškiai taip ir nepasakė, jog Bijotuose steigiama greitosios pagalbos brigada gali būti finansuojama Šilalės sąskaita.

Įgyvendinama nauja schema

Apie tai, kaip planuojama per­tvarkyti greitosios medi­cinos pagalbos stočių tink­lą, buvo kalbama sausio 20 d. Tauragėje viešint vidaus reikalų ministrei Ritai Tama­šu­nie­nei. Tauragės regiono plėtros tarybos nariai tuomet buvo supažindinti su Teritorinių ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengta schema, kurioje aiškiai nurodyta, kaip bus perdėliojamas greito­sios me­dicinos pagalbos stočių tinklas. Joje nurodoma, jog Tau­ragės regione šiuo metu finansuojamos 7,5 „greitosios“ brigados, jų užimtumas skiriasi maždaug 30 proc. Dėl to planuojama atimti finansavimą vienai Šilalėje veikiančiai brigadai. Tai atviru tekstu – „tokių nepilnai finansuojamų ir neturinčių krūvių brigadų kaip Šilalėje, negali būti“ – sausio 20 d. buvo pasakyta Tauragės regiono tarybos nariams. Šiai tarybai priklauso ir Šilalės rajono meras A. Meiženis bei jo pavaduotojas T. Bartkus. Tačiau kodėl jiedu „neišgirdo“ įspėjimo – jau kitas klausimas...

Ministerijos skaičiavimais, tipinė „grei­­tosios“ brigada 2018 m. turėjo 3030 iškvietimų, viename užtruko vi­du­­tiniškai 45 minutes: 11 min. vyko pas pa­cientą, 25 min. teikė pagalbą, o 9 min. vežė jį į ligoninę. 

2018 m. „greitosios“ brigados vidutiniškai buvo užimtos 25 proc. darbo laiko. Pas kaime gyvenančius pacientus jos turi nuvykti per 25 min., mieste – per 15 min. Nustatyta, jog vėluojama tik į 4 proc. iškvietimų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija planuoja įdarbinti greitosios medicinos pagalbos brigadas regioniniu principu, nepaisant savivaldybių ribų. 

Tauragės regiono plėtros tarybai pateikta analizė rodo, kad „aklosios“ zonos, kuriose į iškvietimus nuolat vėluojama, dažniausiai yra prie savivaldybių ribų, todėl ministerija pusinį finansavimą gaunančią brigadą suplanavo perkelti į Skaudvilę.

Derantis dėl projekto „Tau­ra­gė+“, nuspręsta medikus įkurdinti senelių namams pritaikomoje Bijotų mokykloje, taip abi brigadas paliekant Šilalėje. Bijotuose dirbantys medikai turėtų aptarnauti ne tik Šilalės rajono gyventojus, bet ir kitų savivaldybių žmones bei vykti į avarijas magistralėje. 

Tikslas – nutildyti daugiau žinančius?

„Šilalės artojo“ gauta Sveika­tos apsaugos ministerijos ir Te­ritorinių ligonių kasų pareng­ta greitosios medicinos stočių veiklos optimizavimo prezen­tacija rodo, jog birželio 12 d. Šilalės  meras A. Meiženis nuslėpė nuo tarybos narių, kad Ši­­lalės greitosios medicinos pa­­galbos stotis gali būti išdras­kyta arba netekti dalies finansavimo. Būtent dėl to tarybos posėdyje politikus perspėjo tarybos narė R. Gečienė. Jos nuomone, atimti iš Šilalės vieną brigadą ir perkelti ją į Bijotus būtų nusikaltimas, nes Šilalėje jų ir taip trūksta, „greitosios“ nespėja lėkti iš vieno iškvietimo į kitą. Vieną brigadą iškėlus į Bijotus, būtų dar blogiau, nes medikai turėtų aptarnauti visą automagist­ralės teritoriją – kelias gretimas savivaldybes. 

Geriausiai greitosios medicinos pagalbos problemas žinanti L. Kalnikaitė įsitikinusi, jog niekas negali „atimti“ iš Ši­lalės vienos medikų brigados, nes Ligonių kasos dviejų brigadų nefinansuoja – dalį antrajai reikalingo finansavimo skiria UAB „Ambulansas“. 

„Mes pritariame, kad būtų skirta papildoma brigada Bi­jo­tams. Paslaugos būtų greičiau ir kokybiškiau suteikiamos. Bet dėl to, jog reikia brigados Bi­­­jotuose, rajono gyventojai ne­­tu­ri nukentėti“, – aiškino L. Kal­­nikaitė. 

Tačiau dabar tarybos narės etikos sargams turi aiškintis, kokių interesų turėjo kalbėdamos posėdyje. Ir panašu, jog gali būti pripažintos pažeidusios įstatymą, nes svarstė klausimą, susijusį su įstaiga, kurioje dirba. 

UAB „Ambulansas“ direktorius kokybei Algirdas Radvila įsitikinęs, kad savivaldybė, planuodama projektą Bijo­tuose, ir ministerija, ketinanti jį finansuoti, į posėdį turėjo pakviesti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos vadovus, o ne užkrauti naštą L. Kal­nikaitei. 

 A. Radvilą Šilalės savivaldybės pozicija stebina: žinodami, jog paslaugų laiku nesulaukia rajono gyventojai, politikai sutinka vieną ekipažą perkelti į Bijotus, kur jis turės aptarnauti kitų savivaldybių žmones. 

Išgelbėtų tik papildomas finansavimas

UAB „Ambulansas“ kokybės direktorių piktina, kad Grei­to­­sios medicinos stočių opti­mi­zavimu rūpinasi tikrosios padėties nežinanti Vi­daus reikalų ministerija. Te­ritorinės ligoninių kasos Ši­la­lėje finansuoja tik 1,5 „greitosios“ brigados išlaikymą, tačiau įstatymai reikalauja, kad rajone būtų ne mažiau kaip dvi brigados, todėl dalį finansavimo prideda paslaugas teikianti įstaiga. 

„Mes tą darome Visagino sąskaita, nes ten daug mažesnė automobilių rida, dėl to brigadų išlaikymas atsieina pigiau. Šilalėje ypač daug iškvietimų, atstumai tolimi, automobilių rida didelė.  Benzino jie sunaudoja daug, remontuojami dažnai, todėl išlaikymas brangus. Labiausiai nukenčia darbuotojų atlyginimai“, – „Šilalės artojui“ sakė A. Radvila.  

Pasak „Ambulanso“ atstovo, jei ministerija nutartų atimti iš Šilalės vienos brigados finansavimą, liktų tik pusė. Tokiu at­veju „greitosios“ ekipažas paslaugas teiktų ne visą parą, o tik 12 valandų – dieną arba naktį. 

Gyventojams teikiama pas­lauga pablogėtų ir vieną brigadą perkėlus į Bijotus. 

„Labiausiai nukentėtų miesto ir kitos rajono pusės gyventojai. Šilalės „greitoji“ daug ligonių veža į Klaipėdą, Kauną – kelionėje tenka užtrukti iki 5 valandų. Tuo metu visi iškvietimai tektų Bijotuose dirbantiems medikams. Ar kas skaičiavo, koks būtų operatyvumas, kiek pabrangtų transporto išlaikymas? Toks perkėlimas nebūtų geriau nei gyventojams, nei įstaigai. Rezultatas – skundai ir nepasitenkinimas. Baisu pagalvoti, kas atsitiktų, jei šitoks sprendimas būtų priimtas“, – neslėpė A. Radvila. 

Jo nuomone, Šila­lės savivaldybė seniai turėjo įtikinti ministeriją skirti greitosios medicinos pa­galbos paslaugoms papildomą finansavimą. Du medikų ekipažai ir dabar niekaip neįstengia pasiekti gerų rezultatų: jei vienas išvykęs į Klaipėdą, kitam tenka dvigubas krūvis, todėl beveik ne­įmanoma per 25 min. nuvykti iš vieno rajono pakraščio į kitą. Bet koks mažinimas ar „perkėlimas“ situaciją dar pablogintų.   

Daiva BARTKIENĖ