Sakmė apie Dovydo sėkmę
Į kraštą atėjo sunkūs ir nelengvi laikai. Susigadino karvės - jos ėmė duoti tokį pigų pieną, kad jis pasidarė pigesnis už vandenį. Vištos dėjo nieko vertus kiaušinius, o nupenėto buliaus nebegalėjai išmainyti į katiną.
Ir tada pasiuntė Šilalė į sostinę patį gudriausią, seną konservatorių partnerį socialdemokratą Albiną Ežerskį.
- Pasakyk Vilniaus aukštuomenei, kad prastuomenei galas, - prisakė žmonės Albinui. - Nupenėti buliai pavirto į ožius, o pardavę pieną nebenuperkam vandens!
- Kovosiu už jus! - pažadėjo Albinas, nuvažiavo į sostinę ir įsitaisė į viceministrus.
Vos tik Albinas tapo aukštuomene, pagerėjo prastuomenės žemė. Anksčiau už prastą žemę žmonės gaudavo priemoką, dabar atėjo žinia, kad jų krašto žemė gera.
- Ką mums daryti? - susirinkę ėmė svarstyti kaimiečiai. - Eiti prie Seimo, prie Vyriausybės ar po velnių?
Tada atsivėrė dangus, ir pasigirdo žodis, panašus į mesijo Viktoro balsą:
- Jums niekur nereikia eiti! Žemės ūkio ministrės patarėju būti atėjo pas mus Damulio sūnus Dovydas, jis sutvarkys reikalą. Žemės ūkis bus išgelbėtas!
- Kokio Damulio? - klausė žmonės. - To liberalcentristo?
- Ne, jau nebe! - atsakė aukštybių balsas. - Nebeliberalcentristas!
- Tai gal iš tų Damulių pilietinių demokratų?
- Ne, jau ne pilietinių!
- Tai gal iš tų pamaldžių krikščionių partijos?
- Jau ir ne iš krikščionių!..
- Tai iš kokių jis Damulių?
- Iš Damulių darbininkų! Tai visų partijų veterano, dabar - darbininko Antano sūnus atėjo į miestą pakelti kaimo. Nuo šiol jis patarinėja žemės ūkio ministrei, kaip jus išgelbėti. Vienas Albinas to negalėjo, dabar jie abu su Dovydu!
Suprato žmonės: grįžta geri laikai. Dabar jie pieno upėmis plauks, iš sūrių statys namus, o dešromis parems griūvančius tvartus.
- O kas bus su Darbo partija? - susirūpino žmonės. - Ta irgi suklestės?
- Su Darbo partija atsitiks taip pat, kaip su tomis, kur Dovydo tėvas Antanas jau buvo! - atsakė aukštybių balsas. - Jos, ko gero, laukia toks pat likimas.
- O, tai gerai! - apsidžiaugė žmonės. - Dar viena mažiau!..
Alius ŠAKINIS