Nesirūpini kaminu – mokėk baudą
Viena dažniausių ugniagesių iškvietimų priežasčių – dūmtraukyje degantys suodžiai. Tokio pobūdžio skambučių pagalbos numeriu padaugėja, vos tik prasideda šildymo sezonas. Ugniagesiai rekomenduoja dūmtraukius valyti ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Deja, neretas namo savininkas tuo pasirūpina vos kartą per metus. O kai kuriuose kaminuose suodžiai būna nevalyti ir dvejus-trejus. Tačiau toks abejingumas kelia didelį pavojų.
„Užkūrus krosnį, į vidų plūstelėjo dūmai. Iš pradžių maniau, jog kas nors sugedo. Nuėjau patikrinti į palėpę ir tada pastebėjau, kad visas kaminas sutrūkinėjęs ir net matosi ant tinko juodos dėmės, tarsi liepsnų liežuviai. Išsigandau, jog gali kilti gaisras, todėl ėmiau ieškoti kaminkrėčių. Jie atvykę pasakė, kad iki gaisro trūko labai nedaug. Atsivežę daugybę įvairių įrankių, vyrai išvalė kaminą, krosnį ir dar davė gerų patarimų, kaip bei kuo kūrenti, jog kaminas mažiau kimštųsi. Pasak jų, tradicinis krosnies valymas, vien tik atidarius kamino ertmes, neduoda tokios naudos, kaip viso kamino kruopštus išvalymas. Po jų apsilankymo iškart kitaip krosnis ėmė traukti“, - pasakoja viena Šilalės rajono gyventoja.
Dūmtraukiuose užsidegantys suodžiai kiekvienais metais kelia didžiulį pavojų daugeliui namų. Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Ruslanas Pačkovskis patvirtino, jog vien per šių metų 11 mėnesių dėl degančių suodžių ugniagesiai buvo kviesti net 22 kartus.
„Šiemet apskritai gaisrų kyla daugiau. Degantys suodžiai nėra iškart priskiriami gaisro kategorijai – jei ugnis neišplinta už kamino ribų, tai mes vadiname pagalba buityje. Tačiau akivaizdu, kad apie trečdalio mūsų išvykimų priežastis – suodžiai“, - teigia ugniagesys.
Sumažėjusi dūmtraukio trauka, prastai deganti ugnis, pro kamino įtrūkimus rūkstantys dūmai – tai požymiai, kurie rodo, jog gali būti susikaupusių suodžių, kuriuos būtina nedelsiant valyti. Gaisrininkas pabrėžė, kad neužtenka vien išvalyti kamino ertmę prie krosnies – reikia ilgu šepečiu iššveisti kaminą iki pat viršaus. O kasmetinis kamino balinimas gali padėti greičiau pastebėti atsiradusius įtrūkimus.
„Būna, jog dūmtraukis yra senas, o gyventojai pasistato naują brangų šildymo įrenginį. Jis gali netikti prie seno kamino, todėl jo įrengimą geriausia patikėti specialistams, kurie viską padarys pagal šildymo įrenginio gamintojo rekomendacijas. Taip pat svarbu, jog būtų kūrenama tinkamu kuru: jei krosnis skirta kūrenti malkomis bei anglimi, tai jokiu būdu negalima rinktis kito kuro. Be abejo, malkos turi būti kuo sausesnės“, – pataria R. Pačkovskis.
Jis primena, kad, vos užsidegus suodžiams, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, nes kyla grėsmė, jog užsiliepsnos namo stogas.
Pasak Šilalės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko, netvarkingus namų savininkus bandoma tramdyti baudomis, mat nevalytas kaminas yra priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas, už kurį gali būti skiriama bauda nuo 7 iki 72 eurų.
„Kartais namų savininkai suodžius užgesinusiems ugniagesiams prisipažįsta, jog esą ketino „valyti kaminą rytoj“. Kai kurie guodžiasi, kad nėra kam šito darbo atlikti, o patys susitvarkyti nepajėgia. Tačiau vis dar atsiranda tikrai nerūpestingų šeimininkų, kurie tvirtina jau kokius penkerius metus nieko nedarę ir nesulaukę jokio gaisro, todėl tikėjęsi, kad saugiai gyvens dar tiek pat. Norisi manyti, jog galbūt taip mąstančius sutramdyti padės nuo sausio didėsiančios baudos. Nepaisant visko, užsidegus suodžiams, būtina tuoj pat kviesti gaisrininkus“, – įspėja R. Pačkovskis.
Iki šių metų gruodžio 1 d. Šilalės PGT vyko gesinti 64 gaisrų. Palyginus su praėjusiais metais, šis skaičius gerokai išaugo, nes 2015 m. iš viso kilo 49 gaisrai. Šiemet iš 64 atvejų net 19 kartų degė gyvenamieji namai, 15 kartų - pagalbiniai ūkiniai pastatai. Užfiksuota 13 išvykimų dėl gaisrų atvirose teritorijose, pavyzdžiui, deginamų šiukšlių. Per 11 mėnesių užgesintos 9 transporto priemonės. Vis dar atsiranda žolės bei krūmų degintojų – šiemet dėl šios priežasties ugniagesiai kviesti 8 kartus.
„Kone 100 kartų teko atlikti gelbėjimo darbus. Į šią kategoriją įeina ir tie patys degantys suodžiai, pagalba autoįvykio metu, taip pat padedame „greitosios“ medikams išnešti sunkiasvorius ligonius. Žinant kai kuriuos itin prastus mūsų rajono kelius, prisieina iš purvynės vaduoti ir įklimpusius medikų automobilius.
Mūsų tarnyba džiaugiasi naujesniais ekonomiškais automobiliais, tačiau dėl pravažumo vis dar laikome seną „Zil-ą“, kuriam jau per 30 metų. Jis nepamainomas, kai reikia pasiekti tokią vietą, kur daugiau niekas neįvažiuoja“, - sako Šilalės PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas R. Pačkovskis.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.