Ar tikrai atiminės neprižiūrimus kapus?

Vyriausybės paskelbtas nutarimas patikslino kapa­vie­čių priežiūros tvarką: dvejus metus neprižiūrimos ka­pa­vietės galės būti perduodamos kitiems asme­nims. Tačiau tokia žinia kai kuriuos žmones išgąsdino: pasak jų, ar nebus piktnaudžiavimo, nustatinėjant taip vadinamus apleistus kapus. Ir kas bus tas vertintojas, kuris konsta­tuos, jog kapavietė neprižiūrima ilgiau nei porą metų. Tuo tarpu seniūnams atrodo, kad šitoks nutarimas didelio perversmo mūsų rajone nesukels. Mat kol kas kapaviečių visiems užtenka, o sutvarkyti neprižiūrimus kapus padeda visuomenei naudingus darbus atliekantys asmenys.

Apleistas kapavietes perleis kitiems?

Kovo 1-ąją įsigaliojusiu nutarimu Vyriausybė nusprendė pakeisti Kapų tvarkymo taisykles. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė naujovė, numatanti, jog bus galima atimti, t. y. skirti kitiems, daugiau nei dvejus metus neprižiūrimą šeimos kapavietę. Taisyklėse numatoma, kad, pastebėjęs metus neprižiūrimą kapavietę, kapinių prižiūrėtojas turės raštu įspėti už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad ją reikia sutvarkyti. Taip pat būtina žmogui paaiškinti kapavietės netvarkymo pasekmes. Per metus nuo įspėjimo nesutvarkius ka­­po, kapinių prižiūrėtojas apie tai per 5 dienas privalės raštu informuoti savivaldybę. Sprendimus dėl netvarkomos kapavietės priims specialiai sudaryta komisija. Už kapo tvarkymą atsakingi asmenys ar mirusiojo giminės informaciją apie tai, jog kapavietei gresia būti pripažintai neprižiūrima, galės rasti savivaldybės tinklalapyje.

Asmenys, pageidaujantys perimti neprižiūrimą kapa­vietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl jos pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje turės raštu kreiptis į savivaldybę. Ši sprendimą priimti privalės taip pat per 20 darbo dienų.

Tiesa, neprižiūrimus kapus ir iki šiol buvo galima perleisti kitiems asmenims. Tačiau tai spręsdavo vienas savivaldybės įgaliotas asmuo.

Be to, nebuvo aiškių kriterijų, kas yra neprižiūrima ka­pavietė, tad tą neprižiūrėjimą buvo galima interpre­tuoti įvairiai.

Kol kas tvarką stebi kapinių prižiūrėtojai

Statistika skelbia, jog kiek­vienose kapinėse yra maždaug 10 proc. netvarkomų kapų. Be to, kuo kapinės senesnės, tuo ir apleistų kapaviečių yra daugiau. Tačiau kalbant apie neprižiūrimus kapus, galioja viena svarbi taisyklė: taip vadinamas kapo ramybės laikotarpis, kuris trunka mažiausiai 25 metus, privalo būti išlaikytas. Skaičiuojama, jog maždaug per tiek laiko visiškai suyra palaidotas kūnas. Tai reiškia, kad po laidojimo nepraėjus šiam laikotarpiui, kapavietės, nors ir būtų užfiksuota, jog ji galbūt netinkamai tvarkoma, perleisti kitiems asmenims negalima.

Šilalės rajono savivaldybėje duomenis apie kapinėse esančias neprižiūrimas kapavietes renka kapinių prižiūrėtojai. O šiuo metu rašytinį leidimą laidoti tokiose kapavietėse išduoda seniūnai.

Bendro neprižiūrimų ka­pa­­vie­čių sąrašo rajono sa­vi­val­­­­dy­bė kol kas neturi - seniū­­­ni­jos jas regist­ruoja bendruosiuose Lai­­do­jimų ir kapaviečių statinių re­gistra­vimo žurnaluose.

Seniūnai drastiškų veiksmų nesiims

Manoma, kad aiškesniu reg­lamentavimu, kas yra neprižiūrima kapavietė ir kas gali gauti teisę ją tvarkyti, sumažinama galimybė atsirasti korupcijai, dalinant apleistas kapavietes. Tik ar Šilalės rajone esančiose kapinėse tai labai reikalinga? Pakalbinti seniūnai vieningi – drastiškų priemonių mūsų rajone kol kas nereikia.

„Mes tokių veiksmų tikrai ne­planuojame imtis. Daug me­tų neprižiūrimus kapus nu­valo viešuosius darbus atliekantys žmonės. Būna, jog po kokių penkerių metų atsiran­da ir artimasis. Juk pasitaiko, kad, vos palaidojus žmogų, nėra kam pasirūpinti ka­pa­viete, ir ši tuoj pat apže­lia. Vi­sokių situacijų yra: vienų artimieji gali būti emigravę, kitų belikę tik senyvo amžiaus arba ligoti. O norint kapą perleisti kitiems, kiltų tikrai daug formalumų. Tarkime, jei­gu netyčia, kapą perleidus kitiems, ims ir atsiras savinin­kas? Kas tada dėl to bus kaltas? Seniūnas? Taip ir po teismus gali užtampyti. Kol kas Kaltinėnų seniūnijoje dėl laidojimo vietos prob­lemų nėra. Ir, manau, nebus bent 20 metų“, – ramina Kaltinėnų seniūnas Antanas Bartašius.

Atiminėti apleistų kapaviečių kol kas nelinkęs ir Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­likas. Pasak jo, nors norinčiųjų laidoti artimuosius senosiose kapinėse, kurios praktiškai yra mieste, tikrai netrūksta, visgi, seniūno teigimu, šiais laikais, kai kone kiekvienas turi automobilį, pasiekti ir taip vadinamas naująsias kapines nėra sudėtinga.

„Neabejoju, kad gudraujančių bei siekiančių pasinaudoti naująja tvarka atsiras. Tik viliuosi, jog žmonės šita situacija nepiktnaudžiaus, todėl susitvarkysime. Vargu ar galėtumei gerai jaustis, suktybėmis užėmęs svetimą kapą“, – svarsto A. Paulikas.

Pajūrio seniūnė Roma Veš­čiūnienė tikina, kad visada stengiasi surasti neprižiūri­mų kapaviečių savininkus ir paragina juos nepamiršti Ana­pilin išėjusių artimųjų.

„Būna, jog ieškome artimųjų bei primename, kad jie privalo sutvarkyti savo giminių kapus. Žinau ne vieną atvejį, kai visai pašaliniai žmonės apkuopia šalia esantį apleistą kauburėlį. Nepriežiūra laikome tokią situaciją, kuomet kapo per piktžoles jau visai nematyti. Bet tikrai nebūtina padaryti gėlių darželių - svar­bu, jog kapavietė būtų tvarkinga. Be to, dabar gali­mybės leidžia susitvarkyti taip, kad, ir ilgiau išvykus ar ne­likus jaunesnių artimųjų, kapavietė neatrodytų apleista. Galima, pavyzdžiui, užsėti veją, uždengti plokštėmis - kažkokia  išeitis visada yra.

Mano nuomone, šis nutarimas galėtų tapti didesniu akstinu bei savotišku paraginimu aplankyti ir sutvarkyti artimųjų kapus. Be to, jis naudingas ir dar dėl vieno dalyko: kadaise buvo madinga pasistatyti antkapį, tokiu būdu užsiimant vietą sau. Kai kur nėra nieko palaidota iki šiol. Tačiau paminklas stovi, o tos vietos niekas neprižiūri. Tad šitie žmonės irgi turėtų subruzti: arba privalės susitvarkyti, arba kapavietės neteks“, – įspėja R. Veščiūnienė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.