Kaip iš ko­su­lio at­pa­žin­ti li­gą?

Pa­va­sa­rio sau­lė viliote vilioja į lau­ką. Labiausiai ja džiaugiasi vai­kai. Bė­gio­dami pra­seg­to­mis striu­kė­mis, per­pūs­ti vis dar stip­raus vė­jo, jie ne­ju­čia pra­de­da ko­sė­ti, kiek vė­liau – slo­guo­ti bei karš­čiuo­ti. Iš­si­il­gę ši­lu­mos, tė­vai per­ne­lyg daž­nai įti­ki, jog žie­mos, ati­tin­ka­mai – ir li­gų, se­zo­nas pa­si­bai­gė. Ta­čiau me­di­kai per­spė­ja: pa­va­sa­rį ser­ga­mu­mas kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis ne­iš­nyks­ta. Kaip at­pa­žin­ti, ka­da tai – tik leng­vas šal­to oro pa­veik­tas ko­su­lys, o ka­da – rim­tą li­gą iš­duo­dan­tis simp­to­mas?

Kaip iš ko­su­lio at­pa­žin­ti li­gą?

Kli­ni­kos „InMedica ALFA” gy­dy­to­ja vai­kų pul­mo­no­lo­gė Jo­vi­ta Ma­žei­kie­nė tei­gia, kad ko­su­lys yra na­tū­ra­lus or­ga­niz­mo ap­sau­gi­nis re­flek­sas:

„Tai yra stai­gus oro iš­stū­mi­mas iš plau­čių, dėl to sa­vai­me ko­su­lys – nau­din­gas da­ly­kas. Jis pa­de­da iš­va­ly­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus nuo glei­vių, dul­kių bei sve­tim­kū­nių. Ta­čiau už­si­tę­sęs ko­su­lys ga­li reikš­ti svei­ka­tos su­tri­ki­mą. Daž­niau­siai ko­su­lį su­ke­lia vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja, va­di­na­ma per­ša­li­mu, vė­liau ga­li pra­si­dė­ti ir bak­te­ri­niai su­sir­gi­mai, to­dėl no­rint tei­sin­gai bei sėk­min­gai gy­dy­tis, la­bai svar­bu su­pras­ti jo pri­gim­tį“.

Anot spe­cia­lis­tės, eg­zis­tuo­ja dvi ko­su­lio rū­šys – sau­sas ir drėg­nas, jis taip pat ga­li bū­ti prie­puo­li­nis ar­ba spaz­mi­nis. Sau­sas ko­su­lys, kai žmo­gus ne­ga­li at­si­ko­sė­ti, at­si­ran­da įkvė­pus šal­to oro ar in­fek­ci­jai pa­te­kus į kvė­pa­vi­mo ta­kus, taigi daž­niau­siai pa­si­reiš­kia su­sir­gi­mo pra­džio­je. Drėg­no ko­su­lio me­tu at­ko­sė­ja­ma skrep­lių, su ku­riais iš kvė­pa­vi­mo ta­kų pa­ša­li­na­mi li­gos su­kė­lė­jai, jie at­si­ran­da vė­les­nė­je li­gos sta­di­jo­je. Šio ko­su­lio slo­pin­ti ne­rei­kia, nes taip or­ga­niz­mas va­lo­si. In­ten­sy­vus ko­su­lys, toks kaip spaz­mi­nis, pa­si­reiš­kia, kai ko­sint ima trūk­ti oro, sun­ku įkvėp­ti bei iš­kvėp­ti. Tuo tar­pu prie­puo­li­nis daž­niau­siai yra sau­sas, itin var­gi­nan­tis, stai­ga už­ei­nan­tis, kai žmo­gus ne­ga­li nu­sto­ti ko­sė­ti.

Kaip tei­gia gy­dy­to­ja J.Ma­žei­kie­nė, ko­su­lys ga­li sig­na­li­zuo­ti skir­tin­gas li­gas:

ser­gant bron­chi­tu, ko­sė­ja­ma in­ten­sy­viai, tiek sau­su, tiek drėg­nu, skrep­lin­gu ko­su­liu;

ser­gant kok­liu­šu, ko­su­lys tam­pa prie­puo­li­niu ir ga­li bū­ti toks in­ten­sy­vus, jog su­ke­lia vė­mi­mą;

ser­gant vi­ru­si­niu la­rin­gi­tu, bal­sas pri­kims­ta, at­si­ran­da sau­sas, lo­ji­mą pri­me­nan­tis ko­su­lys;

ser­gant ast­ma, ko­su­lys bū­na spaz­mi­nis, ke­lian­tis du­su­lį, o kvė­pa­vi­mas – su ap­sun­kusiu iš­kvė­pi­mu;

vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo in­fek­ci­jų me­tu daž­niau­siai nuo pat pir­mos die­nos var­gi­na sau­sas, er­zi­nan­tis ko­su­lys.

Kaip tei­sin­gai šį su­sir­gi­mą gy­dy­ti?

Labai svar­bu iš­­kart iden­ti­fi­kuo­ti su­sir­gi­mą ir ne­leis­ti li­gai įsi­se­nė­ti. To­dėl re­ko­men­duo­ja­mas „smū­gi­nis“ gy­dy­mas, kai, pa­ju­tus pir­muosius su­sir­gi­mo simp­to­mus, var­to­ja­ma me­daus ir cit­ri­nos, gau­siai ge­ria­ma karš­tos ar­ba­tos. Jei­gu vis dar jau­čia­mas ko­su­lio su­kel­tas dis­kom­for­tas, vais­ti­nė­se ga­li­ma įsi­gy­ti si­ru­po nuo ko­su­lio, ku­ris ne tik su­vil­go su­dir­gin­tą ger­klę, pa­ge­rina kvė­pa­vi­mo ta­kų funk­ci­jas, bet ir ga­li su­trum­pin­ti su­sir­gi­mo lai­ką. Pa­vyz­džiui, Af­ri­ki­nės pe­lar­go­ni­jos eks­t­rak­tas tu­ri bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų, ku­rios pa­si­žy­mi an­ti­mik­ro­bi­niu vei­ki­mu, ser­gant vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų už­de­gi­mi­nė­mis li­go­mis. Au­ga­lo šak­ny­je esan­čios me­džia­gos ne­lei­džia vi­ru­sams ir bak­te­ri­joms pri­sit­vir­tin­ti prie kvė­­pa­vi­mo ta­kų glei­vi­nės ląs­te­lių, o li­gų su­kė­lė­jams ten dau­gin­tis. Be to, bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos pa­de­da su­skys­tin­ti glei­ves bei mo­bi­li­zuo­ja or­ga­niz­mo imu­ni­nes ląs­te­les ko­vo­ti su li­gos su­kė­lė­jais.

Af­ri­ki­nė pe­lar­go­ni­ja Eu­ro­po­je pra­dė­ta var­to­ti apie 1900-uosius, pa­ste­bė­jus, kad ji ga­li įveik­ti tu­ber­ku­lio­zės su­kė­lė­jus. Da­bar šio au­ga­lo eks­trak­tas nau­do­ja­mas si­ru­pams, pa­de­dan­tiems at­kur­ti kvė­pa­vi­mo ta­kų funk­ci­jas ir su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą. Ty­ri­mais pa­tvir­tin­ta, jog šia­me au­ga­le esan­čios me­džia­gos ne­tie­sio­giai stab­do gri­po vi­ru­so H1N1 dau­gi­ni­mą­si bei su­ma­ži­na ton­zi­li­to simp­to­mus ir dviem die­no­mis su­trum­pi­na šios li­gos truk­mę, mo­bi­li­zuo­da­mos or­ga­niz­mo imu­ni­nes ląs­te­les ko­vai su li­gos su­kė­lė­jais.

Pa­sak vai­kų pul­mo­no­lo­gės, mū­sų or­ga­niz­mą kas­dien ata­kuo­ja šim­tai che­mi­nių me­džia­gų, gau­na­mų su mais­tu, gė­ri­mais ar pa­si­sa­vi­na­mų iš ap­lin­kos, tad che­mi­jos var­to­ji­mą ser­gant de­rė­tų su­ma­žin­ti iki mi­ni­mu­mo. Tai ypač ga­lio­ja, kal­bant apie vai­kų gy­dy­mą. Jų imu­ni­te­tas tik for­muo­ja­si, to­dėl, kad ga­lė­­tų sa­va­ran­kiš­kai ko­vo­ti su li­gų su­kė­lė­jais, ne­tu­rė­tų bū­ti ali­na­mas. Kai per­ša­lus ar pra­dė­jus ko­sė­ti, si­ru­pas bei ki­tos na­tū­ra­lios prie­mo­nės ne­be­pa­de­da, de­rė­tų kreip­tis į me­di­kus, jog šie, nu­sta­tę ko­su­lio prie­žas­tį, ­skir­tų tin­ka­mą gy­dy­mą me­di­ka­men­tais.

Ke­le­tas naudingų pa­ta­ri­mų

Sau­go­ki­mės vė­jo. Bū­da­mi lau­ke, ry­šė­ki­me ša­li­ką. Dra­bu­žiai, nors ir plo­nes­ni, tu­rė­tų visiškai deng­ti kū­ną, nes pa­va­sa­ri­nis vė­jas yra ap­gau­lin­gas, ir ga­li­ma per­šal­ti.

Pa­va­sa­rį bak­te­ri­nių su­sir­gi­mų su­ma­žė­ja, ta­čiau pa­si­gau­ti vi­ru­są ti­ki­my­bė iš­lie­ka. Todėl ne­pa­mirš­kime įpras­tų hi­gie­nos, ap­sau­gos prie­mo­nių.

O peršalus ne­sku­bė­ki­me var­­to­ti che­mi­nių vais­tų, iš pra­džių rin­ki­mės na­tū­ra­lius pre­pa­ra­tus: si­ru­pus, čiul­pia­mas pas­ti­les, ga­mi­na­mas iš na­tū­ra­lių au­ga­li­nių me­džia­gų.

Ne­pa­mirš­ki­me, kad pa­va­sa­ris – žy­dė­ji­mo me­tas. Slo­gos ar ko­su­lio prie­žas­tis ga­li bū­ti ir aler­gi­nė re­ak­ci­ja – to­kiu at­ve­ju kreip­ki­mės į der­ma­to­lo­gą.

Ligita ŠUKLIAUSKIENĖ