Požymiai, išduodantys, kad jau laikas pas gydytoją
Klausos nusilpimas yra natūralus, su amžiumi susijęs procesas. Vieniems jis gali prasidėti nuo trisdešimties, kitiems - nuo keturiasdešimties metų. Klausa silpsta palaipsniui, ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vidutinio ar net sunkaus laipsnio neprigirdėjimas. Toks klausos nusilpimas sukelia daug socialinių, psichologinių bei fizinių problemų. Deja, ne kiekvienas supranta, su kokiais sunkumais susiduria klausos sutrikimų turintys žmonės.
„Dalis silpniau girdinčiųjų vengia kreiptis į gydytojus, nes apsilankymas poliklinikoje tampa tikru iššūkiu. Jie negirdi, ką sako registratūros darbuotojos, konsultacijos metu nedrįsta paprašyti pakartoti, ko klausė gydytojas, ir iš kabineto išeina ne viską supratę. Tokie žmonės nenori jaustis našta, atsisako šeimos narių pagalbos, skeptiškai vertina jų norą padėti, todėl dažniausiai tampa uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kur jiems reikės bendrauti. Tad, jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, jei atrodo, jog aplinkiniai kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės televizijos ar radijo, jeigu sunku bendrauti, kai kalba daugiau žmonių, negirdite arba nesuprantate, kai jus kalbina iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, - sako gydytoja otorinolaringologė Reda Lesutytė.
Kaip nustatomas klausos nusilpimas?
Pasak medikės, vienas iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsnis bei tipas. Audiologinio ištyrimo išvadą gydytojas otorinolaringologas vertina kartu su bendrais ir ausies būgnelio apžiūros duomenimis. Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės, klausos aparatai.
Kokios yra klausos nusilpimo priežastys?
„Klausos nusilpimas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas yra paveldimas arba atsiradęs dėl nėštumo metu persirgtų infekcinių, metabolinių ar kitų ligų, vartotų vaistų. Įgytas klausos sutrikimas gali būti dėl gimdymo traumos, jis dažnesnis neišnešiotiems naujagimiams. Kūdikių klausa gali nusilpti, persirgus bakteriniu meningitu, tymais ar vėjaraupiais, dėl ototoksinių vaistų vartojimo ar galvos traumų. Vaikų klausa sutrinka dėl ausų uždegimų, adenoidų, dažno ausinukų naudojimo, kai klausomasi muzikos dideliu garsu. Suaugusiųjų klausa gali nusilpti po akustinės traumos, ilgai dirbant ar būnant triukšme be klausos apsaugos priemonių, dėl išorinės ir vidurinės ausies ūminių ar lėtinių ligų. Tačiau 9 iš 10 vyresnio amžiaus silpniau girdinčių žmonių diagnozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, - aiškina gyd. R. Lesutytė.
Kur galima išsitirti klausą?
Medikė pripažįsta jog daugelis klausos problemų turinčių žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios turi klausos tyrimui naudojamą įrangą, tyrimus atlieka gydytojai otorinolaringologai. Išsitirti galima klausos centruose ar specializuotuose klausos kabinetuose.
„Gegužė daugelyje pasaulio šalių yra minima kaip geros klausos mėnuo. Tad rūpinkitės savo sveikata ir pasitikrinkite klausą“, - šilališkius ragina gyd. R. Lesutytė.
Klausos kabinete „Otomedika“ Tauragėje konsultuojami klausos problemų turintys žmonės ir jų artimieji. Gydytoja atlieka tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais bei kitomis girdėti padedančiomis priemonėmis.
Adresas: Bažnyčių g. 7-2, Tauragė, tel. (8-652) 4-34-55.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ