Kova dėl varžytinėse prarasto buto: penkeri metai teismuose

Prieš penkerius metus šilališkiai, varžytinėse įsigiję butą, negali vadintis teisėtais jo savininkais, mat buvę turto sa­vininkai iš jo niekaip neišsikelia, nors tai padaryti juos įpareigojo visi teismai, kuriuose ši byla buvo nagrinėjama.

Neretai sakoma, jog ant svetimos bėdos savo laimės nesukursi. Gal todėl ir varžytinėse įsigytas turtas iki šiol vis dar vertinamas prieštaringai. Tuo labiau, jog, pasirodo, trūksta ir teisinių mechanizmų, kad viskas būtų atlikta sklandžiai. 

Paskutinį kartą Vilma ir Arvydas į teismą kreipėsi šiemet – Klaipėdos apygardos teismo prašė peržiūrėti 2023 m. rug­pjūčio 21 d. Tauragės apylinkės teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta juodu su visais daiktais skubiai iškraustyti iš ant varžytinių „prekystalio“ atsidūrusio būsto. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai į teismą kreipėsi naujasis 77,16 kv. m buto šeimininkas Rolandas. Teisę į butą vyras įgijo dar 2019-ųjų liepą, tačiau buvę šeimininkai varžytinių fakto nepripažįsta ir nesirengia užleisti buvusių namų. Tai teismas įvertino kaip savavališką patalpų užėmimą, t. y. įsikėlimą į butą be nuomos sutarties. Bet norėdami įrodyti savo teisumą, buvę būsto savininkai dar 2022 m. rugsėjį kreipėsi į Šilalės teismą, prašydami 2019 m. antstolės varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu. Motyvas – 2022-aisiais šio buto vertė buvusi 75 tūkst. 250 eurų, o varžytinėse jis parduotas už 21 tūkst. 553 Eur. Teismas ieškinį atmetė, o 2023 m. kovą jį paliko galioti ir Klaipėdos apygardos teismas. 

Teismų sprendimuose akcentuojama, jog antstolė vadovavosi 2017 m. buto ekspertizės duomenimis (tąsyk buto rinkos vertė buvo 29 tūkst. Eur), jos patvarkymas dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės priimtas 2017 m. balandžio 5 d., antrosios varžytinės paskelbtos 2017 m. liepos 17 d., o turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas 2019 m. liepos 5 d. Ankstesnieji buto šeimininkai savo atsisakymą išsikelti grindžia įsitikinimu, kad varžytinės įvyko neteisėtai, nes jie neva apie tai nebuvę informuoti. Tad dabar šeima nereaguoja į naujojo savininko siunčiamus reikalavimus išsikelti: nei išsikrausto, nei moka nuomos, o galbūt – ir mokesčių. Jie įsitikinę, jog dar neišnaudojo visų galimybių, gindami savo teises, todėl rengiasi pateikti kasacinį skundą dėl varžytinių teisėtumo. Savo įsitikinimus pora grindžia Konstitucija – pasak jų, kiekvienas žmogus turi teisę į būsto neliečiamybę. Nors visi teismai tokius jų įsitikinimus neigia – buvusių savininkų skundai atmetami arba paliekami nepakeisti, o bylinėjimosi išlaidos auga. Paskutiniu teismo sprendimu, dabar jie turės atlyginti naujojo savininko patirtas išlaidas teisme (po 125 Eur kiekvienas), taip pat jo bylinėjimosi išlaidas (po 312,5 Eur) ir atsiskaityti su valstybe už teisminių dokumentų tvarkymą (po 54,76 Eur). 

Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, ką reiškia teisė į būsto neliečiamumą: „Savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, jog kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“. Šiuo atveju teismai jau įrodė, kad teisėtas buto, kurio neapleidžia šeima, šeimininkas yra varžytinėse jį nusipirkęs žmogus, ir pabrėžė, jog visi buvusių būsto savininkų bandymai įrodyti esat kitaip jau išnagrinėti teismuose, sprendimai jau priimti ir įsiteisėję. Įrodymų ir duomenų, kad šeima būtų teikusi kasacinį skundą, teismas taip pat nesurado. Be to, jį teikti per vėlu – kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Praleistos ir skundo teikimo termino atnaujinimo galimybės – toks pareiškimas gali būti teikiamas per pusmetį, o šiuo atveju yra prabėgę daugiau nei metai. 

Savo nutartyje Klaipėdos apygardos teis­mas primena, jog įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems ir privalo būti vykdomi – tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų.

„Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai“, – rašoma teismo nutartyje.

Dar primenama, kad dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje nebegali nei dabartinės bylos šalys, nei jų teisių perėmėjai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas reiškia, jog šalių ginčas išspręstas negrįžtamai. 

Kadangi ankstesni teismų sprendimai jau įsiteisėjo, Vilma ir Arvydas nebeturi teisės kelti klausimo dėl to paties dalyko – varžytinių teisėtumo. Teismui akivaizdu, jog šeima žino apie pareigą išsikelti iš svetimu tapusio buto, bet ją ignoruoja, rašo skundus ir sąmoningai vilkina neišvengiamos pareigos laiką bei toliau tęsia daromą pažeidimą. 

Žydrūnė MILAŠĖ