Žemaitės Reginos nežemaitiškas būdas

Teigiama, jog vieni iš labiausiai pastebimų že­maičių charakterio bruožų yra už­darumas, maža­kal­bys­­tė, gyvenimas pagal posakį „de­­vynis kartus matuoja, dešimtą kerpa“. Tačiau į Kvėdarnos kraštą iš Že­maitijos sostinės Telšių ati­te­­kė­ju­siai Re­gi­­nai Viršilienei, jos ma­ny­mu, šie bruo­žai visai netin­ka. Mo­te­ris sa­ko esanti linkusi bend­rauti, greitai randanti kalbą su ne­pa­žįs­tamais žmo­nė­mis. Ir gyveni­me jai daž­nai pasitaiko, jog pirma kažką pa­daro, o paskui gal­voja, ką su tuo da­ryti toliau. Tad ir veik­lų jos gy­ve­nime būta pačių įvai­riau­sių. Štai ne­ per seniausiai Ši­lalės Vlado Stat­­ke­vičiaus muzie­juje veikė jos rankdarbių paroda „Visko po tru­putį“, apie kurią buvo rašyta ir „Ši­la­lės ar­tojuje“.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41