Ekologiniam vaikų maitinimui – kasmet daugiau paramos

Vaikų ekologinis maitinimas, šalyje plečiant trumpųjų tiekimo grandinių tinklą, kasmet sulaukia vis didesnės Žemės ūkio ministerijos paramos. Daugiau kaip du šimtai Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos ugdytinių vieninteliai Tauragės apskrityje yra maitinami ekologiškais produktais. 

Pasak mokyklos direktorės Jurgitos Volbikienės ir maitinimo organizatorės Ievos Ge­čaitės, tą pasiekti mokyklai leido nuo 2021 m. rugsėjo įsitraukimas į Žemės ūkio ministerijos vykdomą vaikų ekologinio maitinimo programą ir pasiryžimas vaikus maitinti ne mažiau kaip 60 proc. ekologiškais produktais.

Sertifikuotų ūkių – per mažai

Dalyvavimas programoje mokyklą paskatino ieškoti tie­kėjų, kurie turėtų ekologiško maisto sertifikatus ir galėtų tiekti ekologiškas daržoves, vaisius, pieno produktus, mėsą, grūdines kultūras. 

Trumpoji maisto grandinė reiškia, kad ekologiškai užaugintas žemės ūkio produktas čia pat ir patiekiamas vartotojui. Direktorė labai palankiai vertina šią Žemės ūkio ministerijos programą, tačiau kartu apgailestauja, kad nors žemdirbiškame Jurbarko rajone yra daug ūkininkų, tačiau ser­tifikuotų – tik vienintelis Ne­ri­jaus Blažio ūkis, auginantis ir pagal sezoniškumą mokyklai tiekiantis sertifikuotus ekologiškus obuolius, sultis, bulves ir burokėlius. Daugiau tiesioginių pirkimų iš aplinkinių ūkių nėra, nes jų produkcija nesertifikuota. 

Daugumą kitų ekologiškų produktų – mėsą, paukštieną, bananus, kopūstus ir kitokius produktus – mokyklai tiekia žemės ūkio kooperatinė bend­rovė iš Kauno BIO LEUA, o duoną ir visą grūdinę produkciją – „Du Medu“ iš Prienų rajono, sertifikuotus ekologiškus pieno produktus užsisako iš „Žemaitijos pieno“.  

Suprantama, kad ekologiš­kas maitinimas reikalauja daug papildomo darbo. Pro­duk­tų srautą reikia nuolat stebėti. Mo­kykla nelaiko sandėliavimo patalpų, o reikalingus produktus nuolat užsakinėja. Tiekėjai praktiškai į mokyklos virtuvę šviežio maisto atveža du kartus per savaitę. Taip „Ąžuoliuko“ mokykla pasinaudoja trumposios tiekimo grandinės privalumais.

Brangiau, bet naudingiau

Mokyklos direktorė patenkinta kooperatinės bendrovės BIO LEUA veik­la, kuri yra ekolo­giškų produktų tie­kimo logistikos centras, kokius, pajutusios trumpųjų maisto tiekimo grandinių naudą, imasi steigti kai kurios savivaldybės. Prieš porą savaičių toks regioninio lygmens logistikos centras pradėtas statyti Kėdainių rajono Vilainių seniūnijoje. 

Ugdytinių maiti­nimas ekologiškais produktais yra žymiai brangesnis, tačiau šiuo metu kaina nesiskiria nuo kitų ugdymo įstaigų, nes Žemės ūkio ministerija už kiekvieno vaiko maitinimą skiria 26 eurų kompensaciją per mėnesį. 

„Vaikai maitinami ekologiškai, todėl ir brangiau, tačiau tėvai dėl ministerijos skiriamo kompensavimo to nejunta“, – sako direktorė ir priduria, kad tėvai patenkinti šia tvarka. 

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyk­la, bendradarbiaudama su Že­mės ūkio ministerija, yra vienintelė ugdymo įstaiga Tau­ra­gės apskrityje, ugdytinius maitinanti ne mažiau kaip 60 proc. ekologiškais produktais, šiemet pažymėta VšĮ „EKOagros“ aukščiausiu – penkių puodelių – žymeniu. 

„Tas kelias nebūtų prasidėjęs, jeigu nebūtume dalyvavę Žemės ūkio ministerijos prog­ramoje. Nors mums tai išmėginimas, tačiau jaučiame didelę ministerijos paramą, ir tėvai pajuto naudą. O jeigu ministerija kartais nutrauktų prog­ramą, mes vis tiek pirktume tuos produktus, nes maitinimo kokybės nenorime sumažin­ti“, – sako Jurbarko „Ąžuoliuko“ direktorė J. Volbikienė. 

Gera praktika plinta

„Kai 2020 m. startavo ekologiško vaikų maitinimo prog­rama, ja naudojosi 10 darželių, šiandien jau yra septyniasdešimt ir norime, kad būtų daugiau. Pirmaisiais veik­los metais ekologiniam maitinimui bu­vo skirta 170 tūkst. eurų, o pernai – 1,3 mln., šiais metais – 2,1 mln., 2025 m. numatyta paskirti 2,4 mln. Eur, o 2026  m. – daugiau kaip 3 mln. Eur“, – apie Žemės ūkio ministerijos dėmesį ekologinio vaikų maitinimo programai sako ministro patarėjas Daivaras Ry­ba­kovas.

Pasak ministro patarėjo, šia kryptimi aktyviau turėtų veikti ne tik Jurbarko rajono savivaldybės, bet ir kitų savivaldybių, kuriose ši veikla nepakankamai išvystyta, ūkininkai ir žemės ūkio kooperatinės įmonės, o savivaldybių administracijos turėtų skatinti šią veiklą. Žemės ūkio ministerija, vykdy­dama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kviečia aktyviau kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, ragina ūkininkus pasinaudoti kvietimu „Parama trumposioms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pagal šį kvietimą paraiškos buvo priimamos pavasarį, dar bus priimamos rugsėjo 2–spalio 31 d., siekiant paskatinti ūki­ninkus, kad produktai iš lietuviškų ūkių trumpiausiu keliu būtų tiekiami tiesiai pirkėjams – ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigoms. Didesnės galimybės atsiveria ir Jurbarko rajono ūkininkams, nes iš savivaldybės moksleivių maitinimo pasitraukus VšĮ „Bruneros“, potencialiais ekologiškų produktų pirkėjais gali tapti kitos rajono mokyklos, vaikų darželiai. Tuo labiau, jog Žemės ūkio ministerija, siekdama skatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje, supaprastino paramos teikimo tvarką – parama gali būti skiriama ir tiesioginiams pardavimams vykdyti.

Ūkininkai, labai mažos įmonės, užsiimančios žemės ūkiu, maisto produktų gamyba ir perdirbimu, galės pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. Eur. Iš viso šiais metais, vykdant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, trumpųjų tiekimo grandinių diegimui šalyje paskatinti skirta 4,9 mln. Eur.  

Žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas sako, kad vis labiau įsitvirtinančios trumposios tiekimo grandinės – Lietuvos kaimo ateitis, skatinanti vidutinius ir smulkius ūkius aktyviau jungtis į šią veiklą ir naudotis Žemės ūkio ministerijos teikiama parama.  

Gintauto ŠIMBORO nuotr.