Plečiasi Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto geografija
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6945,3 mln. eurų. Tai yra 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija, įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportą“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.
Plečiasi eksporto geografija
Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais. Vienas pastarųjų eksporto didinimui svarbių ŽŪM vadovų susitikimų įvyko rugsėjo 9 d. Tąkart dvišalis bendradarbiavimas ir didesnės lietuviškos produkcijos eksporto galimybės buvo aptartos su į Lietuvą atvykusia JAV Pensilvanijos žemės ūkio sektoriaus delegacija. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie naujas aukštos kokybės eksporto nišas.
JAV rinka jau atvira lietuviškai jautienai ir kiaušinių produkcijai. Pradėta procedūra paukštienos eksporto leidimui gauti, vyksta derybos dėl leidimo eksportuoti vartojimui skirtus kviečius.
2023 m. iš Lietuvos į JAV žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 88,6 mln. eurų, 0,7 proc. aplenkiant 2022 m. Pagal eksporto apimtis JAV buvo 21 šalis iš 157 Lietuvos eksporto partnerių.
Kaip akcentuoja žemės ūkio viceministras V. Tomkus, be JAV, ministerija didelį dėmesį skiria Jungtinės Karalystės, Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Persijos įlankos, Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalims. „Džiugu, kad, nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais ir gėrimais su pagrindiniais eksporto partneriais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymi viceministras.
ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc., Ukrainą – 47,8 proc.
Viceministro teigimu, tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelerių metų nuoseklaus darbo, stiprinant prekybos ryšius, rezultatas.
Priemonės eksportui skatinti
2023 m. eksportui skatinti ŽŪM skyrė apie 750 tūkst. eurų paramos, kofinansuojant eksporto skatinimo veiklas. Tikimasi, kad šių metų parama sieks 800 tūkst. eurų.
Šios lėšos naudojamos padedant maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose ir atveriant naujas rinkas lietuviškai produkcijai realizuoti, kuriant lietuviškos produkcijos teigiamą įvaizdį užsienio šalyse, didinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtis, plečiant išvežamų produktų spektrą. Siekiant to, organizuojamas dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse maisto produktų ir gėrimų parodose, rengiamos išvykstamosios ir atvykstamosios verslo misijos, kurios yra svarbus instrumentas ieškant naujų rinkų. 2023–2024 m. organizuotos išvykstamosios verslo misijos į JAV, Korėją, Singapūrą, Jungtinę Karalystę, Australiją, Saudo Arabiją bei atvykstamosios verslo misijos iš Japonijos, JAE, JAV, Vokietijos, Taivano, Kataro, Armėnijos, Azerbaidžano.
Taip pat organizuojami vebinarai, seminarai, kiti renginiai, padedantys Lietuvos įmonėms susipažinti su tikslinėmis rinkomis ir potencialiais verslo partneriais. 2023–2024 m. buvo organizuojami seminarai apie JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Korėjos, Saudo Arabijos rinkas. Taip pat lietuviškų maisto produktų ir gėrimų populiarinimo renginiai vyko Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Korėjoje, Sakartvele. Siekdama stiprinti ekonominius santykius, ŽŪM aktyviai dirba politiniu lygmeniu bendradarbiaudama su trečiųjų šalių institucijomis Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams ir maisto pramonei.
„Skatiname tarptautinius ryšius ir atrandame naujų rinkų, dalydamiesi žiniomis ir mokslo patirtimi apie kuriamus sveiko, saugaus, funkcinio ir ekologiško maisto bei gėrimų produktus“, – apžvelgdamas ŽŪM skatinamas eksporto priemones, pažymi V. Tomkus.
Ministerijos veiklos naudą atskleidžia teigiami eksportuotojų atsiliepimai. Įmonės akcentuoja ŽŪM indėlį plečiant verslo ryšius, pagalbą efektyviau pristatant produkciją naujose rinkose, užmezgant ilgalaikius bendradarbiavimo kontaktus su užsienio partneriais, sudarant galimybes geriau pažinti tarptautinius vartotojų poreikius, užtikrinant konkurencingumą globalioje rinkoje.
ŽŪM archyvo nuotr.