„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Vaikų Velykėlės

Šilalės kultūros centras mažiesiems šilališkiams tradiciškai surengė ,,Vaikų Velykėles“, į kurias susirinko gausus būrys vaikų ir tėvelių. Šventėje linksmus kūrinius dovanojo Kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis (vadovė Jolanta Kažukauskienė), dainavo vaikų vokalo studija (vad. Orinta Merkelienė), o šokiais linksmino šokio teatro ir šokių studijos „Salto“ šokėjai (vad. Aušra Danisevičienė). 

Vaikai dalyvavo edukacijoje, kurioje ne tik spalvino margučius, bet ir patys gamino velykines dekoracijas, aktyviai rungėsi margučių nešime šaukštu, lenktynėse su bulvių maišais bei margučių ridenimo varžytuvėse. Buvo išrinkti trys stipriausi ir trys gražiausi margučiai. Visus dalyvius skanėstais vaišino pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šilalės rajono bendrijos narės.

Dėkojame kultūros centro darbuotojams, savanoriams ir pagalbininkams, „Bočių“ bendrijos narėms ir visiems, kurie padėjo sukurti puikią pavasario šventę.

Jovita VELIČKAITĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etninei kultūrai)

Šilalės kultūros centro nuotr.

 

Prasmę gyvenimui suteikė be tėvų likęs vaikaitis

Vytogaloje, kaip ir visoje Lietuvoje, baltai žydi sodai, žaluma pradeda tviskėti pievos, o gyvybe virpančią erdvę spalvomis užpildo ryškiaspalvės tulpės. Jų žydėjimas glosto ir ramina Rimos Janušauskienės širdį, bet tikru džiugesiu akys nušvinta tik pamačius takeliu į namus pareinantį septintoką Arminą. Be tėvų likęs vaikaitis šios moters gyve­nimui suteikė ir prasmės, ir pilnatvės. 

Užaugusi netoli esančiame Varsėdžių kaime, Rima džiaugiasi kaimynystėje gyvenančių dviejų brolių ir sesers bend­ryste, jaučia jų pagalbą bei palaikymą, kurio labai reikėjo mirus sūnui. Prieš dešimtmetį, žiūrė­dama į našlaičiu likusį dar beveik nekalbantį trimetį anūką, kurį artimieji parvežė iš Anglijos, moteris neįsivaizdavo, kaip reikės gyventi. Dabar R. Janušauskienė tikina esanti labiausiai dėkinga buvusiai savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Birutei Sragauskienei, kad ji nespaudė ir neskubino apsispręsti, su kuo Arminas augs. 

Rima sako, jog pačiu sunkiausiu metu, kai ašaros savaime riedėjo skruostais, jai kelią parodė mažojo Armino ištartas „viskas bus gerai, močiute“. Ir tada sprendimas atėjo savaime.

Pamažu nuslopo ir netekties skausmas. Įsukdamas į kasdienę rutiną, gyvenimas pats sustatė viską į savo vietas – besirūpinant berniuku, Rimai nebuvo kada galvoti apie save. Taip nepastebimai Arminas ir užaugo, kasdien savo atidumu ir švelnumu vis labiau džiugindamas močiutės širdį.

Iš Vilniaus kilusi vaiko mama liko gyventi Anglijoje. Rima su ja palaiko ryšį, visada atsiliepia į prašymą atsiųsti berniuko nuotrauką. Aplanko Arminą ir kita močiutė, buvusios marčios mama, tačiau artimesnio ryšio iki šiol jiedu neužmezgė.

„Jei Arminas norėtų bendrauti su mama ar kita savo močiute, visomis išgalėmis tą norą palaikyčiau. Neslepiu nuo vaiko, kad turiu jo mamos kontaktus, primenu, kad yra galimybė su ja susisiekti, bet kol kas jis tokio noro nerodo. Gyvenime daug kas keičiasi, gal pasikeis ir jo nuomonė“, – svarsto moteris, anūką auginanti kaip savo vaiką.

Rima juokauja, kad Arminui yra „trys viename“: griežta kaip tėvas, mylinti kaip tikra mama ir lepinanti kaip močiutė.

„Džiaugiuosi, kad vaikui neteko augti tarp svetimų žmonių, be savo šeimos. Bet ne tik jam pasisekė. Dar labiau pasisekė man, kad aš jį turiu. Jis mano gyvenimui suteikė tikslą ir pilnatvę – atsiųsdamas jį man, gyvenimas savotiškai atlygino už sūnaus netekties suteiktą skausmą“, – neslepia mo­teris. 

Rimai labai svarbu, jog berniukas savo namuose gerai jaustųsi, turėtų erdvę, kurioje galėtų pabūti pats su savimi. Ir tai ji sako iš savo patirties – jausmas, jog yra namai, kuriuose jos laukia, Rimą lydėjo visuose gyvenimo keliuose. O jie kartais nuvesdavo labai toli, už tūkstančių kilometrų.

Iš savo tėvų namų Rima išvažiavo baigusi šeštą klasę. Sporto mokyklos treneris Antanas Bukauskas tada parvežė Rimą iš Varsėdžių mokyklos namo ir atsiklausė tėvų, ar išleistų duk­rą į Šilalę sportuoti. Rima juokiasi, prisiminusi, kad mamai buvo baisu, o babytė, aniems laikams šviesi asmenybė, pareiškė: „Ką sėdės vaikas užpeč­ky, tegul važiuoja“. 

„Ir tas jos palaikymas nulėmė didelę dalį mano gyvenimo. Po poros metų Panevėžio sporto mokyklos trenerė pakvietė į vasaros stovyklą, po kurios prasidėjo kelias į didįjį sportą. Buvau perspektyvi lengvaatletė, vidutinių nuotolių bėgikė, patekau į Lietuvos rinktinę, tris kartus išlaikiau kandidatės į sporto meistres normatyvus, turėjau ir sporto meistrės ženk­lelį. Sportuoti tada buvo labai geros sąlygos: viskas apmokėta, niekuo pačiam nereikia rūpintis, tik treniruokis, siek rezultatų. Esu labai dėkinga savo pirmajam treneriui pedagogui A. Bukauskui, kurio paskatinta pasirinkau sportą ir turėjau galimybę labai daug patirti ir pamatyti“, – džiaugiasi R. Janušauskienė. 

Bet po ilgų kelionių Rimą visada traukdavo namai. Pasijusdavo į juos sugrįžusi iškart, vos lėktuvo ratai dunkstelėdavo į nusileidimo taką, nors iki Varsėdžių dar laukdavo ilgas valandas trunkanti kelionė. 

Nors gyvenimo keliai R. Janušauskienę buvo nuvedę net į kelias skirtingas užsienio šalis, o ir abu sūnūs įsikūrė Ang­lijoje, vis tik nė viena šalis jai taip ir netapo tikrais namais. Lietuva traukė kaip magnetas, todėl grįžo į Tauragę. 

Sulaukus 40-ies, vis dažniau pradėjo ateiti į galvą mintis, kad reikia kažką keisti. Užėjusi į vieną Tauragės saloną pasidžiaugti gėlėmis, netikėtai sulaukė pasiūlymo pakeisti motinystės atostogose esančią moterį. Taip prasidėjo naujas R. Ja­nušauskienės gyvenimo etapas. Ir dabar gėlės jai yra pats gražiausias dalykas, kokį tik ga­li įsivaizduoti. Paėmusi į rankas žiedus, sako pasijaučianti devintame danguje. Todėl tik­ra palaima Rimai yra puošti bažnyčią įvairioms šventėms ar vestuvėms. Tokią progą jai suteikė anksčiau Upynos parapijoje tarnavęs ir į Tauragę paskirtas klebonas kanauninkas Alvydas Bridikis. Moteris džiaugiasi, kai jos rankomis sudėliotos puokštės suteikia laimę santuoką Tauragės Švč. Trejybės ar Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčioje pasirinkusiems jaunavedžiams.

Gyvenimo skirti išbandymai nepalaužė R. Janušauskienės. Nors būna visokių dienų – ir gerų, ir liūdnų, kai į širdį netikėtai vėl įsismelkia ilgesys, gniuždo patirta netektis, ramina save mintimis, kad kita diena bus geresnė. Ir niekada dėl to neapsirinka, nes kaip saulė kas rytą jai šypsosi vaikas, tapęs neatskiriama gyvenimo dalimi. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Ugniagesiai gelbėtojai pasitikėjimo nepraranda

Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) yra Klaipė­dos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dalimi. Ir nors nemažai kur ugniagesių gelbėtojų trūksta, Šilalėje šiuo metu užpildyti visi etatai, o šilališkiai kursantai netgi turi darbo ieškotis didmiesčiuose.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 33

Klaipėdos dramos teatro 2025 m. gegužės mėn. repertuaras

Gegužės 2 d. 18:30 val. ir gegužės 3 d. 17:00 val.
Paremta A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo motyvais
FRAGMENTAS
Rež. Dmitry Krymov

„Mūsų spektaklis vadinasi „Fragmentas“. Tai fragmentas iš A. Čechovo pjesės „Trys seserys“, trečiojo veiksmo pradžia – naktinis gaisras. Centre, tarsi po padidinamuoju stiklu, Olga, vyriausia iš trijų seserų. Šiame dramatiškame kūrinyje – nervas, baimė, nuojauta ir kova. Kova beviltiška ir galbūt nelabai sėkminga, kaip ir visi A. Čechovo herojų, taip pat ir Olgos, bandymai nugalėti likimą, kuris neleidžia jiems išsaugoti vyšnių sodo, tapti rašytoju ar išvykti į Maskvą. Jie pasmerkti žlugti. Lieka tik potraukis vienas kitam, kančia ir vienatvė. A. Čechovui apskritai rūpi ne rezultatas, o pats bandymas, ir būtent tuo jo personažai mums artimi ir brangūs.

Pirkti bilietus:
2 d. – https://kdt.lt/renginiai/fragmentas/?first=9d9aa37e-c71b-41e7-ac96-6e1448853199
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/fragmentas/?first=9d9aa39d-e363-4dae-9c18-95b7a7bae478

Gegužės 3 d. 12:00 val. ir gegužės 10 d. 12:00 val.

KĄ SAKAI?
Rež. Karolis Maiskis

Aš kalbu, tu kalbi, jis ir ji kalba.

Mes kalbam, jūs kalbat, jie ir jos... Pasaulis pilnas žodžių, bet kas iš to, jei kalbantys nesupranta vieni kitų.

Tu moki kalbėti. Turi minčių ir gebi jas išsakyti, prieš kelis metus net ėjai pas logopedą. Pakalbėsi bet ką – tik klausykit. Taigi, bėda ne tu. Bėda – kiti. Pavyzdžiui, kalbi su tėvais, mokytojais, bet jiems lyg kokie varžteliai būtų atsisukę – jie tiesiog nesupranta, ką jiems sakai, o patys visada arba puolimo režime, arba tavęs nepriima rimtai, žiūri kaip į kokį vaiką. Negi jie nemato – tavo vaikystė jau pakėlė bures ir tolsta į vakar kartu su visomis spalvinimo knygelėmis ir pliušiniais meškiukais.

Tai yra Emos istorija. Emos, kuri pusryčiams mėgsta valgyti kiaušinius. Emos, kuri turi pakęsti iš proto varantį brolį. Emos, kurios tėvai kažkodėl jos nebesupranta. Tiek to, jei taip, ji irgi norėtų jų nesuprasti. Taip ir nutinka.

„Ką sakai?“ pasakoja apie mergaitę, kuri nenorėjo išgirsti ir girdėti. Spektaklis kviečia stebėti jos dieną – kupiną nesusikalbėjimo, iššūkių ir bandymų suprasti save bei kitus. Kodėl ji nebenori girdėti? Kaip ji jaučiasi, kai jos niekas nesupranta? Ar įmanoma iš naujo atrasti bendrą kalbą su šeima ir pasauliu?

Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 7 m. iki 16 m.

Pirkti bilietus:
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/ka-sakai/?first=9e072c88-d8dd-472e-97ea-a1d76993bbe8
10 d. – https://kdt.lt/renginiai/ka-sakai/?first=9e072c88-d8dd-472e-97ea-a1d76993bbe8

Gegužės 8 d. 18:30 val.

DEMONAI
Rež. Darius Rabašauskas

Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus:
8 d. – https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=9d9aa848-958d-4cff-8bcb-871cb8dde8b7

Gegužės 10 d. 17:00 val.

Įkvėpta Roberto Bolaño novelės „Sugrįžimas“
SUGRĮŽIMAS
Rež. Naubertas Jasinskas

Spektaklis „Sugrįžimas“ – tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas apie Maiklą ir Claire, besiskiriančius jaunus sutuoktinius ir jų neįtikimą, įprastą pasaulio tvarką griaunančią sugrįžimo vienas pas kitą istoriją. Claire dirba televizijoje ir siekia karjeros Paryžiuje, o Maiklas nesėkmingai bando derinti darbą Marselyje ir žmonos ambicijas įsikurti sostinėje, bet jų santykiams tašką padeda Maiklo romanas su Sesile Lambal – vos pilnametystės sulaukusia mergina, su kuria jis palaiko lengvabūdiškus santykius ir po skyrybų. Netikėtai viename iš eiliniais tapusių vakarėlių Maiklas miršta ir tapęs šmėkla seka savo kūną kelionėje po fantastiškus mirties biurokratijos ir atsitiktinumų labirintus, iki jie nuveda jį pas jo buvusią žmoną.

Pirkti bilietus:
10 d. – https://kdt.lt/renginiai/sugrizimas-2/?first=9d9a8698-7e9b-4a69-bf25-506f71e71535

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Lietuva nepritaria pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje ir žvejybos reikmenyse

REACH komiteto posėdyje Aplinkos ministerijos atstovai išsakė Lietuvos poziciją nepritarti Europos Komisijos (EK) pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje bei žvejybos reikmenyse. Tokia Lietuvos pozicija parengta atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją bei  suinteresuotų institucijų  bei socialinių partnerių susirūpinimą, kad numatomas apribojimas neigiamai paveiktų tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES šalių gynybinius pajėgumus.  

Aplinkos ministras Povilas Poderskis balandžio mėnesį laišku kreipėsi į 4 EK komisarus ir kitų valstybių narių aplinkos ministrus, ragindamas EK persvarstyti šio siūlomo reglamento priėmimo laiką ir taikymo sritį. Ministras akcentavo, kad dėl dabartinės saugumo situacijos siūlomi apribojimai kelia nepriimtiną riziką nacionaliniams ir visos ES gynybos pajėgumams, pramonės atsparumui ir visuomenės pasirengimui. Todėl šiuo atveju galimos neigiamos pasekmės gynybai nusveria aplinkosaugos tikslus.  

EK reglamento projekte siūloma palaipsniui atsisakyti švininių šratų bei kulkų naudojimo medžioklėje ir sportiniame šaudyme, taip pat švininių žvejybos reikmenų (svarelių ir masalų). EK duomenimis, kasmet į aplinką Europos Sąjungoje patenka apie 44 000 tonų švino: 57 proc. dėl sportinio šaudymo, 32 proc. dėl medžioklės ir 11 proc. dėl žvejybos.   

Vertindama pasiūlymą Lietuva pritarė siekiui toliau mažinti švino taršą, tačiau, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, mano, kad EK pasiūlymas riboti švino kiekį šaudmenyse pateiktas svarstyti netinkamu metu. Pažymima, kad pasiūlymas yra nepriimtinas dėl dabartinės geopolitinės situacijos, išorės grėsmių, galimo poveikio visuotinės krašto gynybos stiprinimui. Švino apribojimas amunicijoje neigiamai paveiktų gynybos mokymus, ypač šaudymo į bepiločius taikinius, kuriuos dabartinėje geopolitinių grėsmių aplinkoje siekiama stiprinti.   

Nors Reglamento projekte numatyta išimtis karinėms ir gynybos reikmėms, jis turėtų poveikį šaudmenų gamintojams, galimi šaudmenų gamybos sunkumai ar sutrikimai. Naujų švino apribojimų įvedimas turėtų įtakos pramonei, galėtų pareikalauti technologinių pokyčių. Taigi, gali kilti ir sunkumų kaupiant jų atsargas nacionalinėse karinėse pajėgose. Toks draudimas taip pat apribotų pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos galimybes.  

Rengiant Lietuvos poziciją, atsižvelgta ir į tai, jog EK siūlomi reikalavimai turėtų neigiamą poveikį lauko šaudykloms ir jų skaičiui. Siūlomi rizikos valdymo reikalavimai brangūs ir dažnai gali būti techniškai neįgyvendinami. Nacionalinių šaudymo sporto šakų ir lauko šaudyklų atstovų teigimu, siūlomi reikalavimai lauko šaudykloms yra pertekliniai, jų įgyvendinimas gali turėti įtakos šaudymo sporto šakų ir infrastruktūros plėtrai ateityje, tačiau tai neturėtų reikšmingo poveikio bendram taršos švinu mažinimui.  

Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra, siekdamos pristatyti šį pasiūlymą visoms suinteresuotoms pusėms, kovo 13–21 d. organizavo 4 pasitarimų ciklą, kuriuose su gynybos, šaudyklų ir sportinio šaudymo, žvejybos bei medžioklės sektorių atstovais aptarė siūlymą uždrausti šviną amunicijoje ir žvejybos reikmenyse. Susitikimų metu dalyviai galėjo užduoti klausimus bei pasidalinti savo nuomone.   

REACH – Europos Sąjungos reglamentas, kuris reglamentuoja cheminių medžiagų registraciją, vertinimą, autorizaciją ir apribojimą.

Tautvilė MERKEVIČIŪTĖ

Aplinkos ministerijos

Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Atliekų tvarkytojų deklaruojamas taupumas – akių dūmimas

Daugiau nei trečdaliu padidėjusi rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą ir solidi savivaldybės biudžeto injekcija skoloms sumažinti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą (TRATC) pernai nuo bankroto slenksčio pakylėjo į pelningos veiklos aukštumas. Ketvirtadienį prieš Šilalės savivaldybės tarybą stojusi įmonės vadovė Donvina Arlauskienė ilgai aiškino, kiek kurioje srityje sutaupė ir net užtikrino, jog bandelių už įmonės pinigus šiemet nebeperka.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Obelyno neliks rajono mokyklų žemėlapyje

Ateinančiais mokslo metais rajono mokyklose turėtų mokytis per 2400 mokinių. Nors didelių per­­mainų nenusimato, jau aišku, kad rudenį iš mokyklų žemėlapio dings Obelyno daugiafunkcis cent­ras. Prijungti Obe­lyno pagrindinę mokyklą prie Ši­lalės Dariaus ir Gi­­rė­no progimnazijos buvo apsi­spręs­ta 2020 m. pavasarį. Praėjus penkeriems me­tams, Obelyne neliko ne tik mo­ki­nių, bet ir darželinukų.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

100 D. Trumpo dienų: chaoso metas

Kai skaitytojas atsivers šį „Ši­la­lės artojo“ numerį, Jungtinėse Ame­rikos Valstijose, tiesa, su laiko paklaida, išauš ypatingas rytas: JAV prezidentas Donaldas Trum­pas pažymės 100 dienų šiame poste. Kai kas tai lygina su 1970-aisiais, kai tuometinėje Sovietų sąjungoje buvo kilusi kompartijos užkurta euforija pažymėti Lenino gimimo 100-metį...

Uolūs Lietuvos komunistai tada taip pat neatsiliko: LRT archyvuose išlikusiame kino žurnale „Tarybų Lietuva“ galima pamatyti, kaip ta proga Kaune atidengiamas paminklas Leninui, Vilniuje atidaromi Parodų rūmai, dedamos gėlės, Antanas Sniečkus ir jo pavaldiniai sako ugningas kalbas, vyksta konferencijos, parade akmeniniais užkariautojų veidais žygiuoja „omonininkai“...

Jeigu būtų kuriamas filmas apie D. Trumpą, pirmuose kadruose turėtų būti jo inspiruotas ir paskatintas Kapitolijaus šturmas, kurio metu žuvo 6 žmonės, beveik 200 buvo sužeista. Tuomet JAV Atstovų rūmai D. Trumpui inicijavo apkaltą dėl „sukilimo kurstymo“ ir jo vaidmens riaušininkams šturmuojant Kapitolijų, tačiau Senatas jį išteisino. Antrą kartą tapęs prezidentu jis atsikeršijo: atleido prie Kapitolijaus šturmo bylų dirbusius tyrėjus.

Ne, jokiu būdu nenoriu lyginti Lenino ir Trumpo. Jeigu pirmasis sugebėjo surengti bolševikų revoliuciją Rusijoje, iki šiol vadinamą perversmu, tai D. Trum­pas per 100 dienų sukėlė tik globalų chaosą. Atrodytų, labiausiai jis jaučiamas ekonominiuose santykiuose su likusiu pasauliu, tačiau didžiausia jo politinė nesėk­mė – karšta meilė Putinui, pastarajam atrišant rankas plėsti agresiją. 

Štai todėl nuolat kartoju iškalbingą jo praeities detalę, kuri kai kam atrodo iš sąmokslo teorijų rinkinio. 

Vasarį ilgametis Sovietų sąjungos KGB karininkas, atsakingas už svarbių verslo atstovų iš kapitalistinių šalių verbavimą, vėliau buvęs Kazachstano saugumo vadas, vadovavęs Nursultano Nazarbajevo apsaugai, už dalyvavimą nusikalstamoje grupuotėje nuteistas už akių 20 metų kalėti, bet į Austriją pasitraukęs generolas majoras Alnuras Musajevas pareiškė, jog 40-metis D. Trumpas dar 1987-aisiais buvęs užverbuotas KGB ir gavęs „Krasnov“ slapyvardį. Apie JAV prezidento ryšius su Rusija jis rašęs 2018 m. ir liudijęs, jog „Trumpas sėdi ant FSB kabliuko ir vis giliau ir giliau ryja masalą“. Bet tuomet į tai niekas pernelyg nekreipė dėmesio.

A. Musajevas priminė, kad 1987 m. liepą respublikonas apsilankė Maskvoje viešbučio priešais Kremlių, vadinto „Trumpo bokštu“, statybos reikalais, čia jį, žurnalo „Forbes“ žiniomis, ir „pakabino“ KGB… 

Tiesa, sunaikinęs visus dokumentus, saugumo agentas Vokietijoje Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį, bet nėra abejonių, jog minėtą faktą žinojo. 

„Sena meilė nerūdija“, – sako liaudies patarlė. Putinas ir D. Trumpas liko ne tik geri pažįstami, bet ir artimi savo sielomis. Štai iš kur, kaip skandalingus seno sovietinio agento prisiminimus apibendrino žurnalas „Forbes“, toks aklas „partnerio“ palaikymas... Tad nenuostabu, kad 45-asis ir 47-asis Amerikos prezidentas taip advokatauja Putinui. 

Nusenusio „kagėbisto“ prisiminimais galima tikėti ar ne, bet štai jo žodžius patvirtina amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Craigas Ungeris, 2021 m. išleidęs knygą „Amerikos kompromatas“ („American Kompromat: How the KGB Cultivated Donald Trump“), kurioje teigia, kad iš tėvo statybų verslą perėmusį ir Maskvoje sumaniusį statyti elitinį viešbutį 40-metį D. Trumpą užverbavo Maskva. O buvęs KGB agentas Jurijus Švecas priduria, jog tuomet verslininkas saugumo jau buvo pasiklausomas...

Bet skandalas aptilo, kaip ir Kapitolijaus šturmas 2021-ųjų sausio 6 d., dabar D. Trumpas moko pasaulį, kaip jo verslo derybininko sugebėjimus galima pritaikyti geopolitikoje bei diplomatijoje. Nesėkmingai – švelniai pasakyta. Vienas paskutinių žadą atėmusių jo pagyrų Putinui – atsakymas į žurnalistės klausimą, kokias nuolaidas derybose iki šiol yra padaręs Kremlius. 

„Karo stabdymą. Sustojo neužimdamas visos šalies. Tai gana didelė nuolaida“, – nė nemirktelėjęs teisindamas nusikaltėlio elgesį pareiškė jis. 

O po dienos pagrasino: jei taikos susitarimas pasirašytas nebus, šią savaitę pasitrauksime iš derybų. Gal 100-mečio proga? 

Tiesa, po Vatikane vos 15 minučių trukusio pokalbio su Volodymyru Ze­lenskiu (matyt, jis buvo turiningesnis negu dviejų valandų ginčas Ovaliniame kabinete vasario pabaigoje), D. Trumpas pirmą kartą pagaliau griežtai pareiškė apie Putiną, jog šis nenori taikos, „su juo reikia elgtis kitaip“. 

Nepasitikėdamos 100 dienų D. Trumpo retorika, Lietuva ir dar šešios Europos valstybės bendrame pareiškime paragino Jungtines Valstijas ir jų prezidentą nutraukti „nuolaidžiavimo politiką“ Rusijai ir elgtis vieningai. Pažiūrėsime.

Česlovas IŠKAUSKAS

Už sąvartyno kuro grobstymą skirta bauda

Baigta nagrinėti byla dėl Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) sąvartyne grobstyto kuro, kurioje kaltinamuoju buvo įvardijamas buvęs šio sąvartyno vadovas Aivaras Pocius. Tauragės apylinkės teismo Tau­ra­gės rūmai savo paskelbtu nuosprendžiu jį pripažino kaltu ir skyrė bau­dą.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Kūrėjo kodas

Kretingos meno mokykloje vykusiame respublikiniame moksleivių kūrybinių darbų konkurse – festivalyje „Kūrėjo kodas“ dalyvavo ir Šilalės meno mokyklos mokinės Ema Monkutė, Emilė Karutytė bei Julija Kelpšaitė.

Šiam konkursui mokinės ėmė ruoštis nuo mokslo metų pradžios – jos kaupė savo piešinius, rengė trumpus pristatymus apie savo kūrybą. Konkurse tam merginos turėjo 10 minučių, per kurias apie savo darbus reikėjo papasakoti komisijai, dalyviams bei jų mokytojams. Kol komisija vertino ir sumavo rezultatus, dalyviai ir mokytojai dalyvavo saldainių gaminimo edukacijoje, kuri vyko Kretingos dvaro saldaininėje.  

Šilalės meno mokyklos mokinė J. Kelpšaitė 15–19 metų amžiaus grupėje užėmė II vietą, o 12–14 m. amžiaus grupėje III-ioji vieta atiteko E. Monkutei. 

Visoms dailininkėms įteikti prizai, padėkos ir laureačių dip­­lomai. Juliją, Emą ir Emilę konkursui – festivaliui ruošė dailės mokytoja – ekspertė Ilona Venckienė.

Ema MONKUTĖ

Šilalės meno mokyklos dailės klasės mokinė

Meno mokyklos nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą