Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sulaukė pranešimų apie neva NVSC siunčiamas trumpąsias SMS žinutes, kuriose žmonių prašoma žmonių atsakyti į jas, pateikiant savo asmeninius duomenis – asmens kodą, gydymo įstaigą ir kt. NVSC atkreipia dėmesį, kad tokių žinučių, į kurias būtų prašoma atsakyti, nesiunčia.

PRISEGTUKE – NVSC siunčiamos SMS pavyzdys.

NVSC siunčiamoje žinutėje duomenis pateikti sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija turėjusių žmonių prašoma užpildant specialią NVSC anketą.

Kaip atskirti NVSC siunčiamas SMS žinutes nuo netikrų žinučių?

• Visų pirma, NVSC siunčiamos žinutės siuntėjas yra NVSC, t. y. asmenys, gavę žinutę iš NVSC, siuntėjo laukelyje matys ne numerį, o trumpinį – NVSC.
• Be to, NVSC siunčiamose žinutėse nėra prašoma atsakyti į atsiųstą žinutę ir taip pateikti savo asmens duomenis, o siunčiama nuoroda į anketą, kurią prašoma užpildyti.
• Dar vienas požymis, rodantis, kad žinutė tikrai iš NVSC, yra tai, kad žinutės turinyje nurodomi tikslūs asmens, kuriam ji skirta, inicialai.

NVSC ragina žmones būti budriems, gavus žinutę iš nepažįstamo numerio su prašymu pateikti savo asmens duomenis, jokiu būdu neatsakinėti į jas ir kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorius, kad blokuotų tokius siuntėjus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Tarp tamsos ir šviesos, tarp skausmo ir vilties, tarp pra­radimų ir tikėjimo lyg vingiuojantis upelis lėtai sruve­na laikas – tokio Advento daugelis nesame išgyvenę ir jo nelaukėme. Galime suprasti jį kaip bausmę ar pa­mo­ką, bet tai gali būti ir Aukščiausiojo ženklas, kviečiantis pajusti, kokia trapi ir nuo mūsų nepriklausoma yra gy­ve­nimo dovana. Bet šv. Kalėdos tam ir yra, kad žmo­nėms padovanotų viltį, atvertų širdis tikėjimui bei pasitikėjimui.

Tokios drą­sos „Šilalės artojo“ skaitytojams linki mūsų žemietis vys­kupas Darius Trijonis, su kuriuo kalbėjomės apie lai­ko ženklus, buvimo prasmę ir Aukščiausiojo do­vaną bū­ti žemaičiu. 

– Baigiasi sunkūs daugeliu prasmių metai: išgyvename ne­žinomo viruso ataką, esame verčiami bijoti vieni kitų, nelankyti tėvų bei artimųjų, kuriuos per šventes taip norėtųsi apkabinti. Net bažnyčios ilgam uždarė savo duris. Su kokiomis kasdienėmis mintimis šventės laukiate Jūs? Kaip susiorientuoti tokiose gyvenimo permainose?

– Iš tikro – šie metai buvo ypa­tingi, neįprasti, kitokie nei anks­tesnieji. Tačiau žvelgiant į praeitį, mes turime prisiminti, jog laikų būta ir sunkesnių. Nereikia labai toli dairytis: žmonės išgyveno karo baisumus, pokario nepriteklių, kai kam teko patirti tremties dalią. Šį kartą užklupo kitokie sunkumai, plika akimi nematomas, tačiau mūsų įprastą matomą tvarką ardantis virusas. 

Gal prisiminimas, jog tai nėra pats blogiausias momentas, pa­dės ir šį laiką įvertinti pozityviau. Aš manau, kad Viešpats mus nori prakalbinti, naudodamas įvairius būdus. Kartais ir ne visada mums malonius, įprastus. Bet Jis kviečia mus dia­logui, o ne nusivylimo monologui. Bandykime atpažinti, ką Jis nori pasakyti per šiuos įvykius. 

– Šv. Kalėdų laikas visada siejosi su šviesia viltimi. Daugeliui žmonių dabar labai sunku ją įžvelgti pro tirštą nežinomybės, ateities baimės rūką. Iš kur semtis tos tikėjimo tvirtybės, absoliutaus pasitikėjimo Aukščiausiuoju? 

– Ar yra šviesu, labai priklauso nuo mūsų pačių. Saulėtą dieną, jei mūsų akys bus užmerktos, nematysime tos šviesos. Todėl svarbu atverti šiandien tam vilties spindulėliui sa­vo širdies langą. Rūkas, kaip ir debesys, nebūna visą laiką. Nors Lietuvoje saulės matome mažiau nei kokiose pietinėse šalyse, tačiau ir čia būna pragied­rulių ir daug giedrų dienų. Pa­našiai ir mūsų dvasioje ne visada tvyro tas tirštas baimės ir nežinomybės rūkas. Svarbu mokėti kantriai išlaukti, kol jis išsisklaidys. 

Kita vertus, tikėjimas nėra žinojimas. Neužtenka perskaityti Katekizmą ir manyti, jog tapsi giliai tikinčiu žmogumi. Reikia asmeninio kantraus ieškojimo. Tikėjimas bręsta mūsų asmeninėje patirtyje, sutinkant ir skai­tant savo širdies akimis kitų tikinčių žmonių istorijas, jų ieškojimus, nusivylimus bei atradimus. Šiandien knygynų lentynos už­verstos knygomis, tačiau turime suprasti, jog neturime laiko skaityti gerą knygą – reikia skaityti tik geriausias, mums labiausiai reikalingas. 

Panašiai yra ir su žmonėmis. Prašykime Viešpatį malonės, kad leistų sutikti tuos, kurie galbūt patys praėję abejonių klaidžiojimus, padėtų mums atrasti teisingą kelią Aukščiausiojo link. Ir, aišku, raskime laiko pabuvimui su savimi, Dievo Žodžio apmąstymui, taip pat išdrįskime praverti (anksčiau ar vėliau jos vis tiek bus atidarytos) bažnyčių duris, dalyvaudami šv. Mi­šiose. 

– Adventas yra geriausias laikas savo žmoniškumui pasitikrinti. Ar, saugodamiesi vie­ni kitų, netapsime dar labiau vieniši ir nelaimingi?

– Manyčiau, jog Adventas yra kaip tik gera proga atpažinti sa­ve, suvokti savo bendra­žmogiškus uždavinius, kūrybiškai atrandant būdus, kaip tap­ti žmogiškesniems. Iš nau­jo pa­žinti sa­vo artimuosius, ypač tuos, kuriems sunkiai rasdavome laiko paskambinti, pasikalbėti. Pa­prastas pasilabinimas, pasiteiravimas, kaip sekasi, išklausymas galbūt jų ir ne visada malonių išgyvenimų, baimių iš naujo kuria bendrystės nuotaiką. 

Labai simboliška, kad Adven­to laikas sutampa su antruoju karantinu, kuris dar kartą sustabdė mūsų no­rą įsibėgėti gyvenimo maratone. Norėtųsi kuo greičiau sugrįžti į įprastinę laiko tėkmę su savo darbais bei rūpesčiais. Bet štai, kad ir labai nepatenkinti esame, vėl tenka išgyventi tą laiką, kuris gali mums tapti malonės dovana. Priklauso nuo to, kaip į jį pažiūrėsime. 

Adventas, kaip ir karantinas, yra laukimo metas. Lau­kimo kažko pozityvaus, teigia­mo. Adventas mus artina šv. Kalėdų link, o karantinas – prie situa­cijos pagerėjimo. Ir visa tai nuteikia viltingai. Tačiau turime kantriai išlaukti. Tai nėra pasyvumas, nieko neveikimas, bet kūrybiškas

įprasminimas savo pilkos kas­dienybės, per­kei­timas savo nusivylimų ir nuos­kaudų į tai, kas teikia džiaugsmą tiek mums, tiek ir kitiems.

– Esate sakęs, kad Dievas su žmogumi bendrauja ženklais, tik reikia mokėti juos atpažinti. Pasaulis dabar toks sudėtingas, jog, norint būti doram, gal jau neužtenka vadovautis tik dešimčia Dievo įsakymų?

– Prašykime širdies jautrumo. Išmokime įsiklausyti į tylą. Kažkada teko Italijoje kalnuo­se, persiritus anapus kalno keteros, girdėti absoliučią tylą, kurios netrikdė joks kitas garsas. Žinote, man toji tyla buvo spengianti, nes niekada nieko pa­našaus nebuvau patyręs. Negalėjau joje ilgai išbūti. Tačiau tik tokioje tyloje bet koks garsas, net menkiausias, girdimas padidintu diapazonu. 

Žmogui reikia išmokti pabūti vienam su savimi. Išgirsti savo širdies tyloje tą žodį, kuriuo mus nori prakalbinti Dievas. Todėl rekolekcijų ar tiesiog pabuvimo su savimi laikas mums padeda atpažinti tuos dalykus, kurių kasdienybės šurmulyje nelabai galime pastebėti. 

Kodėl geriausi pasaulio teleskopai yra įrengiami ten, kur nuošalios vietovės? Kad netrukdytų pagauti mažiausio šviesos signalo, sklindančio iš toli. Panašiai yra ir su Dievo bei žmogaus santykiu. Tame ryšyje reikia, jog nebūtų nuodėmės trukdžių, kuriuos galime pašalinti, artindamiesi prie Atgailos sakramento. Dievo malonės ku­pina siela yra pakankami jaut­ri atskirti, kas gera ir kas blo­ga. 

– Esate visa esybe žemaitis – Jūsų seneliai, tėvai kilę iš pačios Žemaitijos širdies. Dievo keliai Jus labai toli nuvedė, sugrąžino ir vėl nutolino nuo Žemaitijos, bet mūsų krašto žmonės mini Jus su ypatinga meile ir šiluma. O ką Jums šis kraštas reiškia? Kokius atsimi­nimus saugote iš vaikystės? 

 – Man būti žemaičiu – Dievo dovana. Mano abu tėveliai žemaičiai – tėvelis dūnininkas iš Ši­lalės krašto, Kiaukų kaimo, Tū­­­binių parapijos, mama – dou­nininkė nuo Telšių, iš Ne­rim­­daičių parapijos. Gimiau ir už­augau Telšiuose. Tačiau daž­nai, ypač vasaras, su šeima leis­davome pas tetą, tėvelio se­serį Kiaukuose, kur tekda­vo ir prie ūkio darbų talkinti, ir, aišku, ­atostogauti. 

Ten, kaime, susitikdavome trys pusbroliai ir pusseserė, su kuriais linksmai leisdavome laiką. Su nostalgija prisimenu sraunią Akmenos upę, vaizdingus slėnius bei Žemaitijos didingas aukštumas. O ypač į atmintį įsirėžė kasmetiniai susitikimai su giminėmis per Šv. Roko atlaidus Varsėdžiuose ir rudeniniai Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai Tūbinėse. Kaip gera būdavo matyti savo giminaičius, kurie, pasimeldę prie artimųjų kapų, po to pratęsdavo bend­rystę svečiuodamiesi vieni pas kitus. 

Būdami vaikai gal kiek pavargdavome nuo ilgų pamaldų, procesijų, tačiau visą tą laiką gaubdavo graži, šventiška ir iškilminga atmosfera, o mūsų laukimo kantrybę apvainikuodavo spalvingi atlaidų saldainiai. 

Labai netikėta ir miela buvo sužinoti, jog vienas kunigas, kurio šaknys iš mamos pusės yra Tūbinių parapijoje, man yra trečios kartos pusbrolis ir studijų kurso draugas, nes kartu pradėjome kunigystės kelią Telšių kunigų seminarijoje. Atrodo, tokie maži dalykai, tačiau jie yra mieli ir brangūs.

Šilalės kraštas garsus savo is­torija, žmonėmis. Mane ypatin­gai džiugina, kad čia gyvenan­tys ar gyvenę žmonės labai rūpinasi įamžinti iškilius praei­ties ženklus. Ar tai būtų spausdintas žodis, kuris aprašo istoriją, ar paminklai, kurie primena ateities kartoms apie čia gyvenusių žmonių pasiaukojimą ir rūpestį išsaugoti savo praeitį. Mano bibliotekoje yra kelios knygos apie šį nuostabų kraštą. Šią vasarą teko palaiminti paminklą Kiaukų pradžios mokyklai, kurią lankė ir mano tėvelis. Todėl man brangus šis kraštas, nes čia yra mano artimųjų šaknys. 

– Dievo keliu einate dalindamas žmonėms paprastumą ir nuoširdumą. Kas paskatino pasirinkti tokius meilės ženklus? Įdomu – o „kieto“ žemaičio savybių savo charakteryje ar įžvelgiate? Nors gal jų niekada neprireikia?

– Sakoma, jog paprastumo ir nuoširdumo moneta niekada nepraranda savo vertės, o ypač tada, kai žmonės labiau atitolsta vieni nuo kitų, susvetimėja ir ištirpsta anonimiškoje minioje. Tada labai norisi atrasti to paprasto autentiškumo. Atpažinti žmogišką veidą, kuris nėra paslėptas po kažkokia kauke ar abejingumo žvilgsniu. Šiandien, kai visi esame priversti dėvėti veidą dengiančias kaukes, taip norisi pamatyti su mumis kalbančio žmogaus šypseną, veido išraišką. Tačiau negalime. Todėl norisi kuo greičiau išsivaduoti iš tų kaukių, vėl būti laisviems ir nesuvaržytiems. 

O paprastumas ir nuoširdumas nereiškia beveidžio prisitaikymo prie kitų nuomonės. Tai kaip tik padeda būti savimi. Norint išlikti nuoširdžiam, reikia daugiau pastangų, nei kartu linguoti į minios taktą. Tada kaip tik ir praverčia žemaitiškas tvirtumas. 

Todėl kai teko mąstyti, ką įra­šyti Vyskupo herbe, tiesiog galvojau, kas man asmeniškai yra svarbu. Nesakau, kad man to užtenka ir pakanka. Tiesiog tai yra mano palinkėjimas sau pačiam. Išlikti tokiu. O tuo labiau, jog ateities Bažnyčioje labiausiai suprantama kalba bus ta, kuri yra nuoširdi ir paprastai aiški. Graži retorika, kaip ir prabangūs bei puošnūs rūbai, reikalinga tik per šventes. Kasdienybėje reikia paprastumo, nuoširdumo bei atvirumo. 

– Kokiu sunkiu metu begyventume, šv. Kalėdų rytas vis tiek išauš. Su slapta viltimi jo laukia net tie, kurie niekuo ne­tiki, pasikliauna tik sa­vo jėgomis. Kokių dovanų už­gimsiančiam kūdikėliui Jė­zui pa­­linkėtumėte sukrauti tik­riems katalikams, savo že­mie­čiams žemaičiams?  

– Žvelgdamas į gimstantį kū­dikėlį Jėzų, noriu palinkėti mums visiems nors akimirką tapti tuo mažu vaikeliu, kuris nėra praradęs domėjimosi skonio. Ku­ris neturi savo išankstinės nuo­monės ir nori daug ką sužinoti. Ir kuris vis dar moka svajoti. 

Ir dar vienas palinkėjimas – bran­ginkime savo tėviškę, kurioje esame gimę. Įsišaknykime į savo tautos istoriją, kultūrą, tradicijas. Tai yra mūsų pagrindas, kuris padės mums tvirtai stovėti ateityje.

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš vyskupo D. Trijonio archyvo

Įvedus sustiprintą karantiną, judėti leidžiama tik savo savivaldybėje. Ne išimtis ir Šila­lė – čia praėjusį savaitgalį veikė trys postai, kiti įvažiavimai į miestą buvo užtverti kelio ženklais. Policija sako, kad pirmasis išbandymas pavyko puikiai.

„Gyventojai turėjo pasiruošę reikalingus dokumentus, todėl nesusipratimų buvo nedaug“, – vakar sakė Šilalės policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius.

Jis pats savaitgalį budėjo kito rajono keliuose, tad išsamiau apie akcijos rezultatus galėjo papasakoti viename iš postų dirbęs komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Gintas Vai­­čikauskas. 

„Dvylika valandų budėjau Ši­lalėje, Dariaus ir Girėno g. įreng­tame poste. Kartu su kolege apgręžėme penkis automobi­lius, dar dviem ekipažams bu­vo surašyti administraciniai pro­tokolai už tai, kad automobiliu vyko vienai šeimai nepriklausantys asmenys“, – informuoja Veiklos skyriaus vadovas.

Pareigūno teigimu, svetimų savivaldy­bių gyventojų pasiteisinimai – patys įvairiausi. Pa­vyzdžiui, tau­ragiškiai atvažiavo pasižiū­rėti Šilalės eglės, šilutiškius neva klaidingai atvedė navigacija ir pan.

Tiek jis, tiek komisariato vadovas A. Lukošius paneigė socialiniuose tinkluose plintančią informaciją, jog negalima įvažiuoti tik į Šilalės miestą, o rajone važinėti kitų savivaldybių gyventojams leidžiama.

„Policija patru­liuoja ir rajone, pajėgos yra gerokai sustip­rintos. Gali būti sustabdytas ir patikrintas bet kuris automobilis. Ir jeigu paaiškėja, kad jo vairuotojas yra iš kitur, jam pasiūloma palikti savivaldybę arba surašomas administracinis protokolas. Kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, bet vienoda tvarka galioja visoje šalyje“, – primena policijos pareigūnai.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Lina Banienė informuoja, jog trijuose Šilalės postuose per savaitgalį patik­rintos 3679 transporto priemonės, iš kurių 29 apgręžtos. Taip pat nustatyti penki administraciniai nusižengimai (visi dėl karantino sąlygų nesilaikymo – už daugiau nei vieno šeimos ūkio kontaktą automobilyje). 

Reikalavimas be ypatingai svarbaus reikalo palikti savo gyvenamąją vietą galios iki sausio 3 d. Šilalės policijos komisariato vadovai įspėja, kad sustiprintas patruliavimas tiek mieste, tiek rajone vyks viso sugriežtinto karantino metu. Pareigūnams talkina policijos rėmėjai, šauliai, kariai, pasieniečiai, Karo policija. 

Tiems, kurie abejoja, ar gali vykti į kitą savivaldybę, skirtas informacijos numeris (8-700) 6-00-00, kuriuo paskambinus bus suteikta konsultacija.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Paskutinę lapkričio dieną LRT didžiojoje studijoje, pasak laidos „Duokim garo“ ve­dėjos Astos Stašaitytės, talentą demonstravo puikūs žmonės iš Žemaitijos krašto, Bijotų, kurie – ne tik Baubliai, pirmasis kraštotyros muziejus, rašytojas Dionizas Poška, puikiai sutvarkytas ir turistų lankomas kraštas. Bijotai jau seniai neįsivaizduojami ir be liaudiškos muzikos kapelos ,,Bijotaičiai“, kuri jau dvylika metų ištikima lietuviškai dainai, žemaitiškam optimizmui bei užsispyrimui.

Laidos scenoje – vienuolika pui­kių muzikantų, kuriems vadovauja Kristina Mizgirienė ir Evaldas Skrodenis. Tai žmonės, kuriems brangus gimtasis kraštas, tradicijos, bendrystė 

dainoje. Ir kaip sakė kita šios laidos vedėja Loreta Sungailienė, jie nepaiso atstumų, aukoja savo laisvalaikį tam, kad išliktų Bijotų pasididžiavimas, į širdį smingančios ir žmonėms reikalingos „Bijotaičių“ dainos. Kapelos sėkmė, kuri kažkada atskrido kaip ,,Žuvėdra“, pasak Stanislovo Kavaliausko, – muzikantų paprastumas ir jų kūrybos nuoširdumas. Žmonės dai­nuoja ir groja visa savo esybe, ir žiūrovai tai jaučia.

Miela klausytis „Bijotaičių“ dai­nų, o kapelos solisto Karo­lio balsas ir jo atliekamos melodijos pasiekia ne tik mūsų ausis, bet ir širdis.

Bijotiškiai didžiuojasi, kad jų re­pertuare skamba ir „Bijotų daina“, kurią sukūrė Šilalės kraš­to poetė bei dainų kūrėja Re­nata Gužauskienė. 

„Kertelėj šioj Lietuvos 

pakrašty oš amžinai 

ąžuolai dideli, 

O jų didybė jau senais laikais 

keistai vadinama Baubliais, 

Bijotų kaime, po senais 

ąžuolais, malūnas senas 

žarsto vandenį delnais, 

Pelos upelis tau širdį atgaivins 

ir krašto šio mylėt tau nieks neužgins, 

Vyšnių, Simėnų piliakalniai 

matys, koksai gražus 

kaimelis šis“...

Puiku, jog turime talentingų žmonių, o jų kūrinių tekstai alsuoja mūsų krašto dvasia, žemaičių dūnininkų šneka. Ko gero, jau visa Lietuva žino Renatos atliekamą jos pačios sukurtą dainą ,,Aš myliu“.

„Aš mīliu: kuožna pīvas žīda

Ī kvāpa šviežē pjauta šīna;

Ī kuožna, kuožna akmenuka;

Kap svīstu nūtepta keliuka.

Aš mīliu: kuožna vāndens lāša,

Katras upēle krantus tāška; 

Senas, sukrypuses truobas

Ī pasiriemuses tvuoras.

Aš mīliu: kuožna kēle kryžiu

Ī kālna, iš katruo nebgrīšiu,

Ī jūda dūna, saldu pīna.

Aš mīliu kuožna, kuožna vīna...“

„Savęs nepateikinėju kaip po­etės ar dainų autorės, nesu iš­leidusi rinkinių ar kompaktinių diskų – tai atsiremia į finansus“, – kuklinasi R. Gužauskienė (Beišytė), Upynos kultū­ros namų koncertų (spektak­lių) organizatorė ir kolektyvų vadovė.

Kai kurios dainos, vis nuskam­bančios laidose ,,Duokim garo“, iš dalies finansuotos Šilalės kul­tūros centro, bendruomenės pro­jektų.

„Upynoje kokybiškų įrašų ne­padarysi, nors tenka tuo užsiimti, dirbant su meno mėgėjais. Tačiau suprantama, jog LRT tokia kokybė netenkina“, – juokiasi Renata.

Būtent kokybė turi didelę sėkmę, tad vos kelių minučių transliacija yra nepigi. Vien muzikinis įrašas studijoje kainuoja apie 500 eurų, o kur dar televizinis įvaizdis, kelionės, kitos išlaidos. Televizija – dide­lė prabanga ir galinga bei įtakinga nuomonės formuotoja: kaip pavyks susikurti pirminį įvaizdį, taip ir būsi priimtas, po­žiūrį pakeisti gali būti beveik neįmanoma. Žinoma, viską, ir patirtas išlaidas, atlygina dėmesys, aplodismentai, komplimentai, iš džiaugsmo bei jaudulio ištrykštanti ašara, šypsenos, supratimas, jog tai, ką darai, yra prasminga ir reikalinga. Todėl, pasak Renatos, norisi viską tęsti. Tačiau kūrėjo-atlikėjo kelyje būtinos kelios sąlygos: gabumai, norai, sėkmė ir, be abejo, aplinkinių palaikymas. Pirmosios dvi ją lydėjo visą laiką, o štai likusiųjų kartais ir pritrūkdavo…

„Vaikystėje namuose turėjo­me du vaikiškus akordeonus. Muzikinę veiklą pradėjau turbūt iš pavydo dėdei, kuris juo jau grojo – labai norėjau ir aš taip išmokti. Tiesa, vienas akor­deonas buvo lyg ir geresnis, todėl, nors groti ir nemokėjau, to „geresnio“ akordeono klavišuose atradau džiaugsmo, liūdesio, „gražių ir negražių“ są­skambių. Nepatikėsite – man „talkino“ mūsų šuo, kuris, išgirdęs mano grojimą, puikiai pritardavo savąja „vokaline partija“, – juokiasi Renata.

Pasak moters, dėl drąsos, savito ir stipraus balso ji neliko nepastebėta – Upynos vaikų dar­želyje atlikus populiariausią to meto dainą „Tau, mano mamyte“, jos fotografija buvo paskelbta „Šilalės artojuje”.

„Labai norėjau mokytis Meno mokykloje, tačiau tėvai buvo užsiėmę ir vis sakydavo: „Šilalė – toli, tu – išdykusi...“ Bet kartą, rodos, tada buvau trylikos metų, pamačiau laikraštyje paskelbtą kvietimą mokytis Šilalės meno mokykloje. Ir jau neatleidau įkyrumo vadelių: pa­rašyti prašymą į Meno mokyk­lą mamą nusivedžiau aš. Konkurso metu, prisimenu, komisijai dainavau „Graži mano pelėda” iš upyniškės Vaidilutės Jončaitės vadovauto etnografinio ansamblio repertuaro. Priėmė į akordeono klasę. O inst­rumentą nupirko promočiutė. Beje, kaip tik šiemet pavyko jį restauruoti. Po poros metų, paskatinta tetos, profesionalios muzikos teoretikės Klaipėdoje, įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Studijuoti šalia septynetą metų muzikos besimokiusių kursiokų buvo sudėtinga, laimė, tapau dėstytojos Audronės Purlienės choro specialybės studente. Baigusi studijas, dirbau Kretingos rajone, vėliau ieškojau laimės svečioj šaly, bet galiausiai grįžau į savo kraštą ir jau 18 metų stengiuosi kūrybiškai džiuginti žmones. 

„Bijotaičių“ kapelos formavimosi išta­ko­mis drįsčiau įvardinti 2002-uosius, kuomet suaktyvėjo muzikuojančių kaimo žmonių būri­masis. Mintis pradėti muzikinę veiklą sukirbėjo tuometiniams Bijotų laisvalaikio salės darbuotojams Birutei Gestautienei ir Algimantui Meištininkui, kurie mane pakvietė būti kapelos muzikine vadove. Joje visi grojo kas kuo norėjo ir kas kokį instrumentą turėjo, kas šaukė, kas dainavo, kas šiaip smagiai leido laiką... Bet pamažu viską susidėliojome, ir nors galbūt aukšto lygio nepasiekėme, esame patenkinti tuo, ką darome.  

Saviti, išskirtiniai nori būti visi kolektyvai. Tad pagalvojau, kad toks žavus Šilalės rajono kampelis galėtų turėti savo dainą. Visada dėmesį skiriu tekstui, todėl pradėjau nuo informacijos apie Bijotų krašto išskirtines vietas rinkimo. Stengiausi kuo šilčiau suasmeninti tekstą žmonėms, kurie turi sąsajų, sentimentų, sugrįžta į šias vietas. Idėjų sėmiausi iš tuome­tinio kolektyvo narių a. a. mo­ky­tojos Reginos Surkienės, 90-metį greitai švęsiančios Ade­lės Plaipienės, kultūros darbuotojų. Galutinį rezultatą pademonstravau kolektyvui ir papra­šiau groti, kaip kam išeina, o dainuojant mėginome išlaikyti du balsus. Kūrinys sužavėjo dabartinį „Bijotaičių“ vadovą Evaldą. Bet jis tik po 18 metų paprašė leisti šią dainą įtraukti į „Bijotaičių“ repertuarą. Kas galėtų būti geresni kūrinio atlikėjai“, – sako šiandien populiarios dainos autorė.

Renatai šie metai kaip kūrėjai ir dainų atlikėjai ypatingi – ,,Duokim garo“ laidoje „Dainos karalienės“ konkurse ji atliko du autorinius kūrinius, kurie konkuravo aukščiausiose vietose, o daina ,,Kol tu esi“ žiūrovų balsais pelnė nugalėtojos nominaciją. Be to, šiais metais ,,Duokim garo“ laidoje dalyvauta net šešis kartus.

„Kalbant apie „Bijotaičius“ ir jų sėkmę, negalima pamiršti nė vieno kolektyvo vadovo: prie ansamblio klestėjimo prisidėjo Kęstutis Kareiva, Arvydas Ektis, Vesta Trimirkienė, K. Mizgirienė, dabar jau a. a. Stasys Bugenis. 

„Džiaugiuosi, kad pavyko suburti tokį šaunų kolektyvą. Per 12 metų daug kas pasikeitė, vieni išėjo, kiti atėjo, bet liko ištvermingiausi. Branginu juos už tai, kad nesikeičia, priklausomai nuo aplinkybių, nesipui­kuoja, yra pareigingi, nuoširdūs, džiaugsme ir skausme esame kartu. Ne veltui vadinamės šeima. Ypatingai džiaugiamės kapelos ,,varikliu“ Karoliu, kuris ne tik groja ir dainuoja, bet ir gali valandų valandas pasakoti linksmus nutikimus, dviem instrumentais grojančiu Rimu, sugrįžusia Irena Bugeniene. Šios šeimos indėlis išskirtinis – manau, kad a. a. Stasio ,,Žuvėd­ra“, ,,Rugiagėlė“ išliks tautos lobynuose ir bus dainuojamos. Ansamblio vadovas E. Skrodenis gyvena Vilniuje, tačiau, nepaisydamas atstumų, atvyksta pas mus su gera nuotaika, idėjomis. Dabartiniu prieškalėdiniu laikotarpiu norisi padėkoti ir kolektyvo narių antrosioms pusėms už solidarumą, supratingumą, pasitikėjimą, savivaldybės vadovams – už pagalbą transportu, Šilalės kultūros centro direktorei – už padrąsinimą bei pastabas. Esame dėkingi Bijotų seniūnui Ignui Gužauskiui, be to, turbūt žiūrovai pastebėjo naujas nėriniuotas ansambliečių sukneles, už kurias tariame ačiū jų siuvėjai“, – sako „Bijotaičių“ vadovė Kristina.

Ir linki visiems priimti tai, ko negalime pakeisti, atrasti kasdienybėje džiaugsmo akimirkų, būti sveikiems, o kaip geriausią dovaną skirti artimiesiems nuoširdų žodį.

Arūnas MIKALAUSKAS,

istorikas 

Nuotr. R. GUŽAUSKIENĖS

Dėl COVID-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai patvirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. 

Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGA garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl greita mūsų reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojančias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima paleng­vinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems 

paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. Eur valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bend­ra apyvarta krito daugiau nei 30 proc. 

Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų vers­lui, kurios sudarys apie 30 mln. Eur. Abi priemonės skirtos mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.

Pasak A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. Eur – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. Eur. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, jog EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.  

„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų

Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmo­nės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siū­lomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. Eur iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. 

Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima, paskambinus nemokama linija tel. 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą bei Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.

Ekonomikos ir inovacijų minis­terija palaiko socialines iniciatyvas, viena jų – Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis bei kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Pandemija – ne kliūtis plėtrai: iš Šiaulių žengs ir į Vilnių 

Šiaulių centre, Vilniaus gatvėje, WOK patiekalus siūlantis greito maisto restoranas „Kao Bao“ duris atvėrė besibaigiant pirmajam karantinui – šių metų gegužę. Pandemija verslo naujokų neprivertė atsisakyti ambicingų plėt­ros planų.

„Iš valstybės teikiamų paramos priemonių pasinaudojome darbdavio subsidija, skirta kompensuoti dalį atlyginimo, taip pat gavome InvegA garantiją už pasko­lą. Tai mums tikrai pagelbėjo. Tie­sa, nors vasara buvo nebloga, dabar apyvartos yra sumažėjusios“, – pasakojo „Kao Bao“ valdančios įmo­nės „Giritėja“ direktorius Paulius Vachteris. 

Karantino metu greito maisto restoranas parduoda patiekalus išsinešti, taip pat siūlo juos užsisakyti į namus. Negana to, bend­rovė jau suplanavo ir plėtrą – kitų metų pradžioje dar viena užeiga turėtų būti atidaryta sostinės Antakalnio mikrorajone.

„Nors dėl COVID-19 susidūrėme su sunkumais, rankos tikrai nenusvyra. Turime didelių planų ir juos stengiamės įgyvendinti. O mū­sų patiekalus pamėgusiems klientams nėra sudėtinga jų užsisakyti per „Wolt“ ar „Bolt“ prog­ramėles arba pas mus – darbuotojai laikosi visų saugumo bei higienos reikalavimų, naudojami tik švieži ir kokybiški produktai. Juo­lab, kad Šiauliuose esame kone vieninteliai, siūlantys tokio tipo WOK patiekalus“, – pasakojo P. Vach­teris.

Saulenis POŠKA

Patekusios į COVID-19 pandemijos verpetus, nemažai įmo­nių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, jog kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai ma­žos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finan­savimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. 

Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministe­rijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Prie­monei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biu­džeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. 

Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veik­los apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas, tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGA priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. 

Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išple­čia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.

Papildžius jau pusmetį INVEGA siūlomą „Alternatyvos“ priemo­nę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sek­toriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms bei apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas pa­didintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 proc. Verslai, ku­rie neturi teisės pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.

Jau pasinaudojo per 500 įmonių

Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGA finansiniu inst­rumentu jau pasinaudojo 513 įmo­nių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų. Atnaujinus priemonę, di­džiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eur. 

Norint pasiskolinti, reikia kreip­tis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.

Nukentėjusioms įmonėms – subsidijos ir kitos priemonės

R. Armonienės teigimu, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis bei vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis. 

Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją, 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 Eur iki 800 tūkst. Eur. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų. 

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 d. jau buvo priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. Eur paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panau­dota 37 mln. Eur, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. Eur.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis bei kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, dau­giau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Įmonės savininkas: valstybės indėlis – labai svarbus

Kauno tradicinių ir ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonės „Hakuna“ savininkas ir vadovas Tomas Kazlauskas pirmosios pandemijos metu pasinaudojo net keliomis valstybės pagalbos priemonėmis.

„Nors tai jau antroji krizė, kurią dirbdamas versle išgyvenu ir turiu sukaupęs nemažai patirties, nesinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis būtų neprotinga tik toms įmonėms, kurios turi perteklinį apyvartinį kapitalą ar sukauptą rezervą. Juolab, kad visi susidūrėme su situacija, kurios anksčiau nebuvome patyrę, todėl prognozuoti ateities perspektyvas staiga tapo ypač sudėtinga“, – sako T. Kazlauskas.

„Hakuna“ pasinaudojo INVEGA priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, taip pat gavo subsidiją darbuotojų užmokesčiui, nes neatleido nė vieno darbuotojo.

„Esu patenkintas valstybės indėliu šios krizės metu – jis tik­r­ai reikalingas ir prasmingas. Juk būtent verslas bei jame dirbantys žmonės yra pagrindinis valstybės donoras, tad ir ji turi padėti verslui, kai jis susiduria su sunkumais ar krize. Žinoma, krizės metu visada atsiranda tų, kurie skundžiasi, jog parama labai lėtai pasiekia konk­rečius verslus, bet jei būdamas įmonės vadovas ar už finansus atsakingas asmuo pirmą kartą girdi, kas tai yra elektroninis parašas, tada paramos gali ir visai nesulaukti. Mums nekilo jokių problemų, pildant reikiamus dokumentus, gal dėl to, jog nuolat investuojame į verslo vadybos kompetencijos didinimą“, – sako  verslininkas.

Antrosios COVID-19 bangos metu T. Kazlausko vadovaujama įmonė taip pat ketina pasinaudoti valstybės pagalba, iš dalies finansuojant verslo perkėlimą į elektroninę erdvę.

Saulenis POŠKA

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) kartu su Ateities visuomenės institutu vykdo Lietuvos kultūros tarybos inicijuotą tyrimą „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuoti kūrėjų fizines ir finansines sąlygas kurti Lietuvoje, įvertinti, ar veiksmingos šiuo metu Lietuvos valstybės taikomos kūrėjų paramos priemonės, ir valstybinėms institucijoms pateikti rekomendacijų, kaip galėtų būti pagerinta menininkų socialinė ir kūrybinė padėtis Lietuvoje.

Pirmasis tyrimo etapas jau atliktas. Jo metu buvo išanalizuoti valstybės dokumentai ir šiuo metu taikomi finansavimo mechanizmai. Ši teorinė analizė padėjo susisteminti visas priemones, kurias Lietuvos valstybė šiuo metu naudoja šalies kūrėjų būklei pagerinti.

„Vien teorinės dokumentų analizės nepakanka, nes ji negali parodyti, kaip patys kūrėjai vertina savo būklę ir valstybinių institucijų pastangas ją pagerinti, todėl vykdome antrą tyrimo etapą – menininkų apklausą, kuria siekiame išsiaiškinti, kaip patys Lietuvos menininkai vertina savo padėtį“, teigia tyrimo vadovė dr. Rusnė Kregždaitė.

Apklausa atvira absoliučiai visiems Lietuvos kultūros ir meno kūrėjams. Ji anoniminė, o jos rezultatai bus naudojami apibendrintai. Apklausoje galima sudalyvauti, paspaudus šią nuorodą: https://forms.gle/AAWR2aGEd4UDvYMA6

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta organizacija,  kurios tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, šiam sektoriui palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų kūrybinių industrijų augimui. Asociacija atstovauja kūrybines industrijas ir jų kūrėjus politikos lauke: aktyviai dalyvauja kultūros, aukštojo mokslo bei studijų politikos formavime; teikia siūlymus dėl valstybės ir Europos Sąjungos investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių; akcentuoja kūrybinių industrijų sektoriaus indėlio svarbą šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šiuo metu asociacija jungia per 80 narių, tarp kurių yra Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų, skirtingų kūrybinių industrijų sričių ir meno kūrėjų asociacijų, menų inkubatorių, viešųjų įstaigų ir kūrybinio verslo įmonių, kūrėjų bendruomenių ir fizinių asmenų.

Daugiau informacijos: dr. Rusnė KREGŽDAITĖ,

tyrimo vadovė, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

+370 682 02683, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.