Kartą už skausmo sukėlimą jau teistas vyras ir vėl pakėlė ranką prieš artimą asmenį. Į policijos pareigūnus dėl sutuoktinio smurto bei grasinimų užmušti kreipėsi I. J., buvusi Vytauto J. žmona. Nors vyras teismui įro­di­nėjo savo nekaltumą, tačiau, išnagrinėjęs visus įro­dymus, Šilalės rajono apylinkės teismas Vytautą J. pri­pažino kaltu.

Jau kuris laikas išsiskyrę I. J. ir Vytautas J. ir toliau bendravo. Tačiau, atrodo, sekėsi jiedviem gana sunkiai. O prieš kurį laiką, po to, kai žiemą teko basai bėgti pas kaimynus ir prašyti pagalbos, moteris kreipėsi į policiją dėl smurto ir siaubą keliančių grasinimų.

Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendyje skelbiama, kad praėjusių metų gruodžio 24 d., Kūčių vakarą, buvę sutuoktiniai laiką leido I. J. priklausančiame name. Kaltinamasis teismui, nepripažindamas savo kaltės, pasakojo, jog, prieš ruošiantis miegoti, nuėjo į vonią. Jam iš ten išėjus, I. J. padavusi atsigerti. Vyras sakė įtaręs, jog gėrime kažko buvę primaišyta ir dėl to jis pasijutęs labai mieguistas, pasidarę bloga ir jis tuoj pat užsnūdęs. Po kurio laiko atsibudęs ant grindų ir pamatęs, kad buvusi sutuoktinė žiūri televizorių. Tada paraginęs ją eiti miegoti ir pats užlipęs į namo antrąjį aukštą. Tačiau moteris neatėjusi. Galiausiai, kai neva Vytautas vėl pasijutęs blogai, nulipęs į apačią, bet I. J. namuose neberadęs. Tik po kurio laiko, būdamas miegamajame, jis esą išgirdęs balsus ir nulipęs žemyn. O ten radęs žmoną, bendraujančią su policijos pareigūnais. Vyras teismui tvirtino, jog tąkart pareigūnų rastas degtinės butelis tikrai buvęs ne jo, nes jis jau 15 metų nevartojantis alkoholinių gėrimų.

Vytautas J. turėjo savo versiją ir apie sausio 6-ąją užfiksuotus įvykius. Jis kategoriškai neigė sekęs buvusią žmoną Šilalėje, gynėsi, kad gra­sino jai. Galiausiai vyras teismui prisipažino vis dar mylintis buvusią sutuoktinę, niekada jos nemušęs ir neturintis priežasčių taip elgtis.

Teismas, klausydamas nukentėjusiosios liudijimo, išgirdo visai kitokį pasakojimą. Ji aiškino vyrą priėmusi į namus, nes vis dar vylėsi tęsti bendrą gyvenimą. Tačiau šis, pastebėjęs moterį žvilgtelint į telefoną, ėmė priekaištauti esą ji laukianti kito. Ir griebėsi alkoholio, kurio pats ir atsivežė. Be to, buvęs sutuoktinis nusprendė paskaityti jos telefone esančias žinutes. O galiausiai ėmė ant jos šaukti, trenkė į krūtinę, tampė už plaukų. Smūgiuodamas į veidą, grasino užmušiantis. Moteris aiškino ypač sunerimusi dėl savo gyvybės, kai Vytautas pakėlė šampano butelį. Tada ji išbėgo pagalbos prašyti pas kaimynus, kurie ir iškvietė policiją.

Sausio 6-ąją buvę sutuoktiniai turėjo atvykti į Policijos komisariatą pas tyrėją. Nors jiems buvo paskirtas skirtingas laikas, tačiau į komisariatą jiedu įėjo kartu. I. J. po apklausos teigė iškart išėjusi. Vėliau mačiusi, kaip iš pastato išėjo ir jos buvęs vyras. Kaip teismui pasakojo nukentėjusioji, jai einant pagrindine Šilalės gatve, Vytautas, pamatęs ją, išlipęs iš automobilio, pasivijęs ir sekęs iš paskos. Netgi pasiūlęs 50 eurų, taip pat siūlėsi ką nors nupirkti. Kai moteris tuo nesusidomėjo, vyras pareikalavęs atiduoti žiedą ir kitus daiktus. Pagrasinusi, kad iškvies policiją, I. J. išgirdo, jog bus papjauta. Išsigandusi nukentėjusioji įėjo į savivaldybės pastatą ir paskambino policijai.

Teisme buvo paviešinti ir I. J. kaimynų parodymai. Jie patvirtino, jog Kūčių vakarą moteris į jų duris pasibeldė basa, vienmarškinė ir labai išsigandusi. I. J. policijos laukė pas kaimynus, nes į savo namus bijojo grįžti. Kaimynams ji sakė, kad buvęs vyras atėmė iš jos telefoną, neleido niekur eiti iš namų. O pasprukusi, kai agresyviai nusiteikęs Vytautas nuėjo į tualetą.

Atvykę pareigūnai patikrino Vytauto J. blaivumą - jam buvo nustatytas 1,37 prom. girtumas.

Teismui kaip įrodymai buvo pateiktos ir trumposios žinutės, kurias vyras rašinėjo buvusiai žmonai. Jos - persmelktos pykčio ir grasinimų, todėl koordinacinis cent­ras „Gilė“ savo išvadose susidariusią situaciją įvardijo kaip keliančią grėsmę moters sveikatai bei gyvybei.

Teismas, išnagrinėjęs liudytojų parodymus bei visus pateiktus įrodymus, nusprendė, jog Vytautas J. kaltinimus neigia dėl to, kad tai yra jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau moters sužalojimus įrodo teismo medicinos eksperto pateikta išvada.

Galiausiai Šilalės rajono apy­linkės teismas pripažino Vytautą J. kaltu ir skyrė jam vienerių metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 2 metams. Bausmės atidėjimo laikotarpiu vyras neturės teisės išvykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Jam taip pat uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja.

Vytautas J. įpareigotas atlyginti beveik 160 Eur išlaidas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Nukentėjusioji prašė priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies - Vytautas savo buvusiai žmonai turės sumokėti 1000 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Morta MIKUTYTĖ

Dalyvaujantiesiems Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose ūkininkams primename prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su ganiavos laikotarpiu bei ganymo intensyvumu.

Dalyvaujantiesiems priemonės „Agrarinė aplinko­sau­­ga ir klimatas“ veiklo­se „Eksten­syvus pievų tvar­kymas, ganant gyvulius“, „Spe­cifinių pie­vų tvarkymas“, „Eks­tensy­vus šlapynių tvarkymas“, „Van­dens telkinių ap­sauga nuo taršos ir dirvos ero­zijos ariamoje že­mėje“, „Ri­zikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Nyks­tančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natū­ra­liose bei pusiau natūralio­se pievose“, „Nyks­­­tančios meldinių nendrinukių popu­liacijos buvei­nių saugojimas šlapynėse“ nustatytas gania­vos terminas nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.

* Vykdantys veiklą „Eks­ten­­syvus pievų tvarkymas, ganant gy­vulius“ pareiš­kė­jai įsi­parei­go­tuose laukuose gany­ti gyvulius privalo ne ma­žesniu kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG)/ha ir ne di­desniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti privalu iki spalio 30 d.

* Tvarkantys specifines pievas ūkininkai vidutiniškai ganiavos laikotarpiu turi ganyti ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote. Šienavimą pradėti jie gali ne anksčiau kaip liepos 15 d. Nušienautą žolę draudžiama smulkinti ir paskleisti, iki spalio 15 d. žolė privalo būti išvežta iš lauko. Taip pat iki šios datos būtina nušienauti nenuganytos žolės likučius.

* Dalyvaujant veikloje „Eks­tensyvus šlapynių tvarkymas“, ganiavos laikotarpiu ga­nyti galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha pagal veiklą deklaruotame lauko plote. Nenuganytos žolės likučiai turi būti nušienauti. Šienavimą galima pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d. Pašalinti nenušienautą žolę bei nenuganytos žolės likučius privalu iki kitų metų kovo 1 d.

* Ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Vandens telki­nių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje že­mėje“, laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti turi ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruoto ploto. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti būtina iki spalio 30 d.

* Jei ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ganykloje arba pieva paverstame lauke ganys gyvulius, ganyti jie privalės ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame lauke. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti reikia iki spalio 30 d.

* Vykdydami veiklą „Nyks­tančios meldinių nendrinu­kių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, pareiškėjai įsipareigoja eks­tensyviai ganyti tik nušienautose teritorijose ir ganyti nerišant gyvulių. Ganyti ganiavos laikotarpiu galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame plote. Ganiavą privalu baigti spalio 15 d.

* Tuo tarpu pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Nyks­tan­čios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, ganiavos laikotarpiu turi ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha dek­laruoto ploto. Ganyti galima visame pagal veiklą deklaruotame plote, ganymą baigti būtina iki spalio 15 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Klaipėdos apygardos teismas praėjusią savaitę pa­skelbė nuosprendį byloje dėl tragiškų 2016-ųjų spalio įvykių. Už šilališkio Stasio Lapinsko nužudymą 28-erių Tomas Saulius, teismo sprendimu, už grotų turės praleisti daugiau nei septynerius metus.

Kovo mėnesį „Šilalės arto­juje“ jau rašėme apie prasi­dėjusį bylos nagrinėjimą. Tra­gedija nutiko pernai, spalio 15-ąją, kai kaltinamasis T. Sau­lius atvyko pas bičiulį. Čia buvo dar pora pažįstamų. Vy­­rai išgėrė du 0,7 lit­ro talpos butelius degtinės. Kal­ti­namasis tvirtino, jog Stasys esą ėmė rėkti ant savo artimųjų, todėl jis įsikišo į kon­fliktą. Vyrai susigrūmė. Ne­tru­kus muštynės persikėlė į kiemą, kur T. Saulius toliau spardė ir trankė namų šeimininką. Žuvusiojo žmonai niekaip nepavyko vyrų išskirti.

Nukentėjusiąja byloje pripažinta Stasio žmona teismui pasakojo, jog minėtą dieną į jų namus buvo užsukę draugai. Kiek vėliau atvyko ir T. Saulius, jis pasigyrė nusipirkęs naują automobilį. Ta proga vyrai nusprendė dar išgerti.

Moteris teismui pripažino, kad tarp jos ir jos sutuoktinio kilo ginčas. Tačiau nors svečiui ji aiškino žinanti, kaip nuraminti įsiaudrinusį vyrą, šis esą nekreipė dėmesio ir toliau gilino konfliktą.

Nukentėjusioji teismui sa­kė gynusi vyrą nuo sugėro­vo, stengėsi juos išskirti. Be­ginant ir pačiai kliuvo ne vienas smūgis, liko mėlynės.

Pablogėjus savijautai, S. La­pinskas buvo išvežtas į ligoninę, bet medikai nebegalė­jo padėti. Sužalotasis po tri­­jų dienų ligoninėje mirė. Eks­pertai nustatė, kad aukai bu­vo kelis kartus smogta ranko­mis ir spirta į galvą.

Kal­­tinamojo advokatas sa­vo bai­giamojoje kalboje prašė teismo kaltinimus kvalifikuoti ne kaip tyčinį nužudymą, o kaip nužudymą labai susijaudinus. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad konfliktas tęsėsi ilgą laiką ir su pertraukomis, o tai rodo, jog nusikaltimas buvo įvykdytas nesant afekto būsenos.

Klaipėdos apygardos teismas pripažino T. Saulių kaltu dėl tyčinės žmogžudystės ir skyrė jam 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Kaltinamasis taip pat turės atlyginti nužudytojo žmonai neturtinę žalą, kuri siekia 25 tūkst. eurų. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš jo priteista per 1000 Eur, o Vals­tybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės sky­riui – virš 400 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 138 Eur – valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Morta MIKUTYTĖ

Į redakciją užsukęs Juozas Kačinskas iš Katyčių kai­mo piktinosi policijos pareigūnų surašytu protokolu, kurį esą gavo jis vienintelis iš visos eilės pažeidėjų. O problemų sukėlė laikinasis šviesoforas Šilų kaime.

Pagal surašytą protokolą J. Kačinskui skirta 30 eurų bau­da už važiavimą degant rau­donam šviesoforo signalui. Vyras aiškino ilgai laukęs užsidegančio žalio signalo ir, visai eilei pajudėjus, ėmė važiuoti ir jis. Tad nė nepastebėjo, kaip, jam prisiartinus prie šviesoforo, staiga užsidegė raudonas signalas, todėl važiavo toliau. Tada jį sustabdė pareigūnai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.

J. Kačinskas teigė suprantantis, už ką gavo baudą. Ta­čiau jam iškilo natūralus klau­simas: kodėl pareigūnai nebaudė važiavusiųjų jam iš paskos?

„Vairuoju daugiau nei 50 me­tų ir niekada nesu baustas. Esu tikrai labai atidus ir atsargus žmogus. Tačiau tą rytą stovėjau prie šviesofo­ro gal 10 minučių ilgiau­sioje eilėje, o paskui pareigūnai, slė­pęsi kažkur krūmuose, ma­ne sustabdė ir nubaudė. Ne­paste­bė­jau, ar užsidegė raudonas, ar ne. Bet man iš paskos riedėjo dar gerokai daugiau mašinų. Kodėl jų nestabdė? Juk jie irgi važiavo degant rau­donam šviesoforo signalui. Paklausiau šito pareigūnų, tačiau man atsakė, jog taip jie neva užtvertų visą kelią, todėl negali stabdyti visų. Kas čia per atranka, ką bausti, o ko ne? Tegu anuliuoja man surašytą protokolą, taip elgtis nesąžininga ir negalima“, – įsitikinęs J. Ka­čins­kas.

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Ši­­la­­lės po­licijos Re­aga­vimo skyriaus vy­riau­siasis ty­rėjas Gied­rius Vyštar­tas, atsakydamas į repliką, patikino, jog šis vyras nebuvo vienintelis nubaustųjų sąraše.

„Antradienį, apie 7 val., pareigūnams patruliuojant Ši­­lų k., prie remontuojamo kelio ruožo, kur automobilių eismas yra reguliuojamas šviesoforu, buvo pastebėti automobiliai, kurių vairuoto­jai važiavo pro šviesoforą, degant raudonam signalui. Tarp vairuotojų, kurie pažei­dė kelių eismo taisykles (KET), buvo ir J. Kačinskas. Pa­žy­mė­tina, kad be minėto piliečio, tuo pat metu administraci­nėn atsakomybėn patraukti ir dar keletas vairuotojų, kurie padarė tokio pat pobūdžio KET pažeidimus, jiems irgi surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Policijos pa­­rei­gū­nai, pastebėję pažeidi­mus bei vykdydami jiems teisės aktų nustatyta tvarka numatytas funkcijas, tarp ku­rių yra ir saugaus eismo prie­žiūra (KET pažeidimų nustatymas, tyrimas bei prevencija), atliko savo pareigas ir pagal turimas galimybes bei pajėgumus fiksavo daromus pa­žeidimus.

J. Kačinskas tuo metu nebuvo vienintelis ar išskirtinis asmuo, patrauktas administ­racinėn atsakomybėn. Primin­tina, jog Lietuvos Res­pub­­likos įstatymai, KET, Ad­mi­nistracinių nusižengi­mų ko­deksas galioja visiems piliečiams be išimties, šiuo at­veju - ir J. Kačinskui. Kiek­vienas vairuotojas privalo pats asmeniškai žinoti ir laikytis teisės aktų reikalavimų, o ne žiūrėti į kitus vairuotojus, kurie daro pažeidimus. Pareigūnai, vykdę tarnybines funkcijas, nebuvo kažkur pasislėpę, jog būtų specialiai mažiau matomi. Policijos pareigūnai šiuo konkrečiu atveju išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, remontuojamą kelio ruožą, ir pastebėjo akivaizdų KET pažeidimą, kurį ir užfiksavo.

Šiuo atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas pil. J. Kačinskui nebus anuliuotas, nes buvo nustatytas KET pažeidimas, dėl kurio vairuotojas patrauktas ad­ministracinėn atsakomybėn. Kiekvienas pilietis, taip pat ir J. Kačinskas, priimtus sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka gali apskųsti. Primintina, jog be savo teisių vairuotojai turi ir atitinkamas pareigas, kurių privalo laikytis. Policija ir toliau pagal turimas galimybes bei pajėgumus fiksuos KET pažeidimus, už kuriuos nedrausmingi vairuotojai bus traukiami administracinėn atsakomybėn. Vai­ruotojai, važiuojantys pro šviesoforą, degant draudžiamam signalui, mažų mažiausiai netaupo savo bei kitų vairuotojų laiko, tyčia sudarydami automobilių spūstis, be to, rizikuoja sukelti avarinę situaciją ar pakliūti į eismo įvykį dėl priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių“, – aiškino G. Vyštartas.

Už važiavimą degant raudonam švie­soforo signalui numatyta nuo 60 iki 90 Eur bauda. Taip pat gali būti skiriamas tei­sės vairuoti transporto prie­­monę atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Į redakciją užsukusi kvėdarniškė teigė esanti sunerimusi dėl pačiame Kvėdarnos centre sto­vinčio koplytstulpio likimo. Moters teigimu, seniūnas tu­rėtų pasirūpinti, jog šie medžio dirbiniai nesupūtų. Tačiau pats seniūnas baiminasi kitų gyventojų reakcijos: pasak jo, vieni nori, kad koplytstulpiai būtų nudažyti, tačiau kitiems neįtinka spalva, todėl tokių darbų jis iš viso vengia.

„Kone kiekvieną vasarą miestely­je organizuojami di­­džiausi festivaliai, vyksta Meliora­to­rių šventė, bet ap­linkai dėmesio niekas neskiria. Pavyzdžiui, koplyt­stulpiai – vienas iš jų yra Rūpintojėlis – stovi ir pūva. Net gėda prieš svečius. Negi seniūnas negalėtų nupirkti kokio „Pinotexo“, o viešuosius darbus atliekantys žmonės viską nudažytų. Argi tai būtų sudėtinga? Juk negražu. Galų gale, netvarkomos medžio skulptūros vieną dieną supus, beliks jas tik nuversti“, – nuogąstavo kvėdar­niškė.

Kvėdarnos seniūnas Aivaras Dobilas, išgirdęs apie prob­lemą, teigė tiks­liai nenumanan­tis, apie kuriuos objektus kalbama. Tačiau tuoj pat paaiškino dažymo darbų neskubėsiąs imtis.

„Būtų gerai, kad moteris man paskambintų ir pasakytų, kur tiksliai yra tie koplytstulpiai. Mano telefonas viešas ir visiems prieinamas. Reikia išsiaiškinti, kieno tai objektas ir kas jį statė. Kol to nežinau, nieko negaliu padaryti. Yra viena koplytėlė skvere, skirta tremtiniams. Bet ją jie patys ir prižiūri. Be to, ji yra kultūros paveldo objektas, kurio tvarkyti be specia­lių leidimų, kaip užsimanę, net negalime. Su medinėmis skulptūromis menki juokai. Nes vienam atrodys gražiai, kitas tuoj piktinsis, kad ne taip padaryta. Seniūnija prižiūri teritorijas, nupjauna žolę, sutvarko tvore­les aplink paminklus. Tačiau ne mūsų statytų paminklų neliesime“, – aiškino seniū­nas.

Jis dar kartą prašo „Šilalės artojo“ skaitytojos su juo susisiekti ir bendrai aptarti, kaip būtų galima sutvarkyti jos minimus koplytstulpius.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gegužės 10 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pa­keistos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra­mos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgy­vendinimo taisyklės, kuriomis patikslintos sankcijos už tęstinės veiklos reikalavimų nesilaikymą.

Paramos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ gavėjai, įvykdę prisiimtus įsipareigojimus, privalo vykdyti penkerių metų tęstinius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir kli­matas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ arba ankstesniojo programinio laikotarpio  priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

Tęsiantieji įsipareigojimus kasmet bendrojoje paraiškoje privalo deklaruoti prižiūrimus melioracijos griovius.

Jei paramos gavėjas, pradėdamas vykdyti tęstinę veiklą, nepateikė paraiškos pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ar ankstesniojo programinio laikotarpio priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, jam taikoma paramos pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ sugrąžinimo sankcija.

Kitas reikalavimas – tęstinė veikla turi būti vykdoma ne mažesniame kaip pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ įsipareigotame plote, išskaičiavus 1 m pločio apsaugines juostas iš abiejų lygiagrečiai einančio melioracijos griovio pusių (2014 m. pateikusiems paraiškas apsauginių juostų išskaičiuoti nereikia).

Nesilaikantiems minėto reikalavimo pa­ramos gavėjams, prade­dan­tiems vyk­dy­ti tęstinę veik­lą, taikomos sankcijos, kurių dydis priklauso nuo sumažinto įsipa­reigoto griovių ploto. Jei paramos gavė­jas  sumažino įsipareigotą griovių plotą ne daugiau kaip 10 proc., investicinė parama susigrąžinama už sumažinto ploto dalį. Jeigu įsipa­reigotas griovių plotas sumažintas daugiau kaip 10 proc., taikoma 10 proc. investicinės paramos susigrąžinimo sankcija.

Atsižvelgdami į taisyklių pa­keitimus, prašome paramos gavėjų, kurie, pradėję vyk­dyti tęstinę veiklą, griovių plotus sumažino dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kuo skubiau pateikti tai įrodančius dokumentus. Dokumentų laukiama Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose, kuriuose buvo pateiktos paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Internetu socialiniame tinkle su paaugle susipažinęs Šilalės rajono gyventojas ne tik apsigyveno jos tėvų namuose kaip pagalbinis darbininkas, bet ir įsirangė į nepilnametės lovą. Teismui vyras teisinosi, jog viskas esą vyko pačios mergaitės noru. Vis dėlto Šilalės rajono apy­linkės teismas nuteisė jį už lytinės aistros tenkinimą, pa­žeidžiant nepilnamečio asmens seksua­linio apsispren­dimo laisvę ir neliečiamumą.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu asmeniu pradėtas gretimo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų iniciatyva, jiems įtarus apie neleistinus santykius. Galiausiai byla pasiekė Šilalės rajono apylinkės teismą, kur kaltinamajam iškelta baudžiamoji byla.

Šilalės rajone gyvenantis pil­nametis A. J. internete susipažino su vos 14-os sulaukusia paaugle iš gretimo rajono. Įsisiūbavus bendravimui, kaltinamasis 2015-ųjų pavasarį įsidarbino pas mergai­tės tėvus pagalbiniu darbinin­ku.

Išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad dieną vyras su paauglės tėvu dirbdavo įvairius ūkio darbus, o naktimis įsirangydavo į jaunos merginos lo­vą, kur tenkindavo savo aist­ras.

Vyras nei pareigūnams, nei teismui kaltinimų neneigė. Tačiau atkakliai tvirtino, jog viskas vyko pačios nepilnametės sutikimu ir noru, jos pačios lovoje. Teismui jis paaiškino, kad vasarą įsidarbino pas merginos tėvą ir kartu su juo dirbdavo miške. Kaltinamojo teigimu, merginos tėvai jų santykiams neprieštaravo. Nors patys tėvai neigė žinoję, kas vyksta už dukters kambario sienų. Be to, tė­vas teismą netgi tikino, jog atseit darbininkas miegojęs virtuvėje. O paauglės motinos teigimu, darbininkas vos po mėnesio buvo išvytas, nes namuose jį užtiko neblaivų.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas pripažino A. J. kaltu dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete ir baudžiamuoju įsakymu skyrė jam metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Taip pat per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kaltinamasis turės neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Morta MIKUTYTĖ

Pakeitimas patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu 2017 05 12, Nr. 323. Esminiai taisyklių pakeitimai yra šie:

1. Patikslinta, kad pareiškėjas, deklaruodamas plotus, patenkančius į valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį (VŽ sluoksnis), nebeprivalės deklaravimo metu pateikti šių plotų valdymą įrodančių dokumentų. Tačiau, juos dek­laruodamas, pareiškėjas įsi­pareigos šių plotų valdymą ar naudojimą pateisinančius dokumentus pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bet kuriuo metu iki jos nustatyto termino. Kitų plotų valdymą įrodančių dokumentų teikimo tvarka išlieka nepakitusi.

2. Dėl žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos vykdymo) įrodymų taisyklių nuostatos patikslintos nurodant, kad:

w žemės dirbimas gali būti įrodomas per valdoje regist­ruotus šeimos narius (pavyzdžiui, jei tėvas yra valdos valdytojas ir deklaruoja plotus, o jo sūnus yra įregistruotas toje pačioje valdoje kaip valdos valdytojo šeimos narys ir turi savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų (ne mažiau 0,1 SG/ha),  jiems tarpusavyje nereikia sudaryti jokių papildomų dokumentų ar sutarčių dėl žemės dirbimo fakto įrodymo, nes sūnaus laikomi ūkiniai gyvūnai užsiskaito valdai);

w traktorius (ar kita nurodyta žemės ūkio technika) privalo būti registruotas ne vėliau kaip iki š. m. liepos 1 d. Tai reiškia, jog traktorius, įregistruotas po š. m. sausio 1 d. (net ir gegužės ar birželio mėn.), taip pat bus tinkamas žemės dirbimo faktui įrodyti (jokių papildomų dokumentų pareiškėjui teikti nereikia – viskas matysis regist­re). Taip pat svarbu, kad pareiškėjų įregistruota žemės ūkio technika, nuo įregistravimo momento, einamaisiais metais nebūtų išregistruojama, kitaip pareiškėjai rizikuos nebeatitikti šio kriterijaus žemės ūkio veiklos vykdymo faktui įrodyti.

Raginame pareiškėjus nelaukti paskutinės dienos dek­laruoti naudmenas. Šiuo me­tu, palyginus su praėjusiais metais, paraiškų surinkimas labai atsilieka. Primename, kad nespėjus pateikti paraiškos iki birželio 6 d., gresia sankcijos už vėlavimą. Deklaruojant paskutinėmis dienomis, tikėtinas itin didelis sistemos apkrovimas, tad pareiškėjus prašome deklaruoti naudmenas kuo skubiau.

Svarbu tai, jog pareiškėjas tikslinti paraišką (keisti dek­laruojamų augalų kodą) gali iki pat liepos 1 d. be jokių sankcijų už vėlavimą. Svarbiausia, kad ji būtų pateikta ir įbraižyti visi pareiškėjo dirbami bei valdomi žemės plotai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Atrodo, į Šilalės rajoną grįžta „komunistinio darbo“ tal­kos. Štai praėjusį antradienį susivienijo trijų savi­val­dy­bės bendrovių - Autobusų parko, Šilumos tinklų ir Šilalės vandenų - darbininkai, iš viso apie 20 žmonių, kurie visi vieningai, tarsi pagal vieną komandą, išvyko tvarkyti Paršežerio prieigų. O prieš mėnesį tą pačią pri­vačią poilsiavietę kuopė savivaldybės darbuotojai. Apie tai rašo ir savivaldybės tinklalapis: „tvarkytas Parš­eže­rio pažintinis pėsčiųjų takas, rinktos šiukšlės ežero pakrantėse“...

Antradienį savivaldybės bend­rovių darbuotojai vėl su nepaprastu darbo entuziazmu plušėjo prie Paršežerio, vėl tvarkė pėsčiųjų taką, senas lentas keisdami naujomis. Kartu su visais atsakingą vadovaujantį darbą tądien dirbo vicemeras Valdemaras Jasevičius ir Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, savo asmeniniu pavyzdžiu keldami nepaprastą dar­bo entuziazmą ir teikdami vil­tį, kad pagaliau grįžta laikai, kai niekas nieko nedirbo, bet visi viršijo planą. Juk tada, kai niekur nieko nebuvo, visi vis­ko turėjo.

Tačiau kai ku­rie darbo žmo­nės nesuprato šitos talkos išskirtinės reikšmės. Į Aukš­tuo­menės kro­niką ėmė skam­­binti atsilikę elementai ir klausė:

- Kiek gali būti to prakeikto Lenino gimtadienių ir kiek bus jo garbei talkų? Ir kodėl mes, Šilumos tinklų, Vandenų ar Autobusų parko darbininkai, turime tvarkyti privataus asmens išsinuomotą pakrantę? Jeigu gerbiamas Petrauskas valdo poilsiavietę, jeigu jis už įvažiavimą ima pinigus, tai gal pats ir tegul susitvarko, - po talkos burbėjo priešiški elementai. - Ar negana, kad balandžio 22-ąją, per patį Lenino gimtadienį, valdininkai jau gražino poilsiavietę?

Vikipedijos rašo, jog Leni­nas yra gimęs balandžio 22 d. Šiemet kaip tik su šita diena sutapo „Darom“, kurioje savivaldybės valdininkai surengė nemokamo darbo šventę privataus asmens išsinuomotoje Paršežerio poilsiavietėje. Darbo pergalės ir rąsto (lentų) nešiojimas užfiksuotos sa­vival­dy­bės tinklalapio nuot­rau­ko­se.

Kitas Lenino gimtadienis galėjo būti ir praėjusį antradienį, gegužės 16 d. Galimas daiktas, Leninas gali būti gimęs ir žiemos pradžioje, tarkime, gruodžio mėnesį. Juk Paršežerio valdytojas dar yra išsinuomojęs jo valdose savivaldybės įrengtą slidinėjimo trasą. Ir jeigu, neduok Dieve, ateinančią žiemą sniego bus per mažai, gali tekti organizuoti dar vieną talką: nuo laukų šluoti sniegą ir kepurėmis nešti jį į Aukštagirę.

Taigi svarbu ne formali diena, bet pati dvasia, kai dirbi visai ne dėl to, kad uždirbtumei. Svarbu, jog uždirbtų kiti!

Alius ŠAKINIS

Savivaldybės tinklalapio nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį į „Šilalės artojo“ redakciją pasi­pylė sunerimusių laikraščio skaitytojų skam­bučiai – žmonės tikino, jog prie tvenkinio, greta Va­sario 16-osios gatvės 13-ojo namo, kertamos gražios, sveikos liepos. Šilališkiai teiravosi, kodėl ir vėl mūsų miestas niokojamas ir kas lėmė, jog pastaruoju metu medžiai Šilalėje rėžiami be atvangos. Sklypo savininkės – bendrovės „Optita“ – vadovas Dainius Bergelis į tai atsakė, kad visus leidimus kirsti statyboms trukdančias liepas jis turi.

Sulaukę prašymų informuoti, dėl ko ant tvenkinio kranto, visai netoli vaikų žaidimų aikštelės, su šaknimis raunami medžiai, išskubėjome prie jo. Miesto tvenkinio pakrantėje burzgė sunkioji technika, o darbininkai jau baigė sukrauti medžius į priekabą. Čia buvo ir savivaldybės tarybos narys, verslininkas D. Ber­gelis. Paaiškėjo, kad sklypas, kuriame pjaunamos liepos, dabar priklauso jam. Jis užtik­rino, jog turi tam visus reikalingus leidimus.

„Šis nedidelis 6 arų sklypas yra privatus. Iki šiol jį valdė bene 3 savininkai, šiuo metu jis priklauso UAB „Optita“, kuriai aš vadovauju. Šioje vietoje yra suplanuota statyti komercinės paskirties pastatą. Jau turime ir statybos leidimą. Pagal pro­jektą, medžiai trukdo būsimiems darbams, nes kaip tik jų vietoje turės būti pastatas. Man sakė, jog atskiro leidimo medžiams kirsti nereikia, tačiau dėl viso pikto jį išsiėmiau, kad nekiltų papildomų problemų“, – teigė D. Ber­gelis.

Jis patikino, jog teritorija ne­liksianti plika – vietoje nupjautų medžių atsirasią naujų.

„Esu jų daug pasodinęs. Tad ir čia, kai baigsime statybas, medžius atsodinsime. Ir net daugiau nei buvo“, – garantavo verslininkas.

UAB „Optita“ vadovas pridūrė, jog jį stebina, kad esą daugelis žmonių pamatė tik kertamas liepas, bet kažkodėl niekas nepasidžiaugė, jog nugriautas ir anksčiau stovėjęs statinys, tarnavęs kaip viešasis tualetas...

Tiesa, ir medžių išnaikini­mą šioje vietoje šilališkiai vertina nevienareikšmiškai. Di­džioji dau­guma skambinu­sių­jų į redakciją to­kiu sprendimu pik­tinosi, tačiau, pa­vyzdžiui, aplink tvarkomą sklypą vaikš­tinėjęs, pasak jo paties, jau ilgiau nei 90 metų gy­ve­­nantis Stasys Iva­­nauskas teigė nieko blogo ne­įžiūrįs, nors kadaise pats sodinęs kai kurias iš nukirstų liepų.

„Netoli gyvenu, tai atėjau pažiūrėti, ką čia dirba. Anokia bėda, kad iškirto medžius. Vie­ta graži, aplink dar auga kaštonų. Ir naujas pastatas turi būti gražus tokioje vietoje“, – dėstė savo nuomonę šilališkis.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.