Šilalės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą dėl 2015-ųjų spalio 31 d. įvykusios ava­rijos. Nelai­mės kal­ti­ninke tapo... karvė. Tiksliau - jos savininkas. Lemtingą vakarą, kai gyvulys išbėgo į kelią Vid­gi­rės kaimo teritorijoje, jį mirtinai partrenkė bei savo automobilį visiškai sumaitojo 19-metis D. P. Dėl į ke­lią išėjusios žalmargės sužalota ir kartu važiavusi ne­pilnametė vaikino sesuo.

Byloje nustatyta, kad 2015-ųjų spalio pabaigoje Vidgirės kaime, kelyje Reistrai - Jo­man­tai - Teneniai, D. P. vai­ruo­jama „Opel Vectra“ part­renkė į kelią išbėgusią karvę. Avarijos metu suniokotas ne tik automobilis, užmuštas gyvulys, bet ir sunkiai sužeista vairuotojo nepilnametė sesuo R. P.

Ieškovas prašė priteisti iš karvės savininko 1000 eurų už nepataisomai sugadintą vos prieš mėnesį įsigytą mašiną. Už patirtą fizinį skausmą bei emocinius išgyvenimus nukentėjusysis reikalavo 2000 Eur.

Kur kas daugiau iš atsakovo norėjo prisiteisti su broliu važiavusi mergina – 5000 Eur ieškinį ji grindė rimtais sužalojimais: buvo nustatyta, jog avarijos me­tu R. P. lūžo nosis,

žandikaulis, gausu įvairių sumušimų ir nubrozdinimų, ji patyrė galvos traumą, liko randai. Teismui tvirtinta, kad dėl patir­tų sužeidimų mergina pusę me­tų negalėjo sėsti į automobilį.

Karvės savininkas savo kaltės dėl esą vakare pabėgusio gyvulio nepripažino. K. J. tvirtino, jog avarija kilo dėl vairuotojo viršyto leistino greičio bei nepakankamo atidumo. Taip pat atsakovas nesutiko ir su keleivei padarytu sveikatos sutrikdymo mastu. Vy­ras gynėsi, įrodinėdamas, kad sužalojimus ji patyrė dėl to, jog galimai nesegėjo saugos diržo. Ūkininkas nepripažino savo kaltės ir dėl gyvulio nepriežiūros – aiškino, jog, likus maždaug pusantros valandos iki įvykio, buvo ganykloje ir matė, kad karvė yra pririšta.

Teismas, įvertinęs bylos me­­džiagą bei išklausęs dalyvaujančius asmenis, nustatė, jog dėl gyvūno savininko veiksmų, t. y. karvės nepriežiūros, vairuotojui ir jo keleivei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Todėl iš kaltininko nukentėjusiam vaikinui priteisė beveik 600 Eur dydžio žalos atlyginimą už sugadintą transporto priemonę bei 1000 Eur neturtinės žalos dėl patirto streso bei kitų išgy­venimų.

Remdamasis ekspertizės ak­tu, specialisto išvada bei ištyręs kitus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad nepilnametei keleivei padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo atliktos nosies, žandikaulio operaci­jos, ant veido liko randas. Įver­tinęs nukentėjusiosios pa­tir­tas traumas, teismas iš karvės savininko merginai pri­teisė 5000 Eur neturtinę ža­lą.

Atsakovas K. J. taip pat turės atlyginti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skun­­džiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šiemet šilališkiai sulaukė teigiamų permainų – dau­gia­bučius administruojanti UAB „Šilalės butų ūkis“ ta­po „Šilalės būstu“ ir klientams pristato kitokį požiūrį į pastatų priežiūrą. Bemaž 90-ies daugiabučių Šilalėje ir seniūnijose laukia profesionalesnė priežiūra bei patikimesnis klientų aptarnavimas. Apie permainas pasakoja UAB „Šilalės būstas“ direktorius Aleksas KVEDERIS.

– Šilalės daugiabučių gyventojams įmonė žada naujovių. Kokios jos bus?

– Pirmiausia noriu visus nuraminti, jog permainos nepaveiks finansiškai, nebus pasikeitimų ir dėl bendrų daugiabučio administravimo principų: įmonė kaip buvo, taip ir liks atsakinga už butų savininkų valią namo priežiūros klausimais. Esame pasiryžę telkti gyventojus, kad jie rūpintųsi bendrojo naudojimo patalpomis bei konstrukcijomis. Visa tai darysime, siūlydami šilališkiams naują pastatų priežiūros standartą: į iškilusius klausimus atsakyti galės paskirtas namo vadybininkas, į avarinius atvejus name visą parą reaguos avarinė tarnyba, gyventojai bet kuriuo paros metu galės skambinti į Klientų aptarnavimo centrą, o informaciją apie mokesčius ras virtualioje savitarnos svetainėje. Manau, itin svarbu yra tai, kad visiems name atliktiems eksploataciniams darbams suteiksime garantiją.

– Papasakoki­te plačiau apie reagavimą į avarinius iškvietimus ir tai, kaip gyventojai galės registruoti jiems aktualias problemas.

– Kaip jau minėjau, klientų patogumui visą parą veiks Klientų aptarnavimo cent­ras. Iškilus bėdai, bus galima į jį paskambinti, o atsiliepusi dispečerė užregistruos prob­lemą, ji bus įrašyta į sistemą, ir per 8 valandas privalėsime žmogui pateikti atsakymą. Paprastai tariant, mes negalėsime išsisukinėti nuo prob­lemos sprendimo. Tuo pačiu telefono numeriu privaloma skambinti ir name pastebėjus avarinį atvejį: pavyzdžiui, trūkusį vamzdyną, elektros instaliacijos gedimą ir pan. Į tokius atvejus reaguosime iš karto.

– Žmonės dažnai skundžiasi, jog namo administratorius neįsiklauso į jų poreikius, sunku bū­na susisiekti su darbuotojais, kurie rūpinasi na­mu. Kaip spręsite šiuos reikalus?

– Vienas iš mūsų įmonės siekių būtent ir yra glaudus bendravimas su klientais. Dėl to visas paslaugas jie gaus iš vienų rankų, o tai padaryti padės asmeninis vadybininkas. Šias pareigas patikėjome vadybininkei Daivai Vai­­čiu­lienei, kuri tu­­ri neįkainojamos dar­bo patirties. Laip­­ti­nė­se įrengsime rakinamas in­formacines lentas, kuriose bus gyventojų susirin­kimų sprendimų kopijos, informa­cija apie planuojamus ir atliktus darbus bei kt. Ten pat bus ir balsadėžė. Kadangi dalį sprendimų gyventojai gali priimti balsuodami raštu, jų balsavimo biuleteniai su parašais turės atsidurti būtent balsadėžėse, nuo kurių raktą turės tik namo vadybininkas. Noriu akcentuoti, jog šių lentų ir balsadėžių įrengimas gyventojams nekainuos. Be to, klientai visada gali užsukti ir į mūsų naująjį biurą, kuris įsikūrė Jono Basanavičiaus g. 4, pačiame Šilalės centre. Viliuosi, kad nuoširdus bendravimas taps mūsų vizitine kortele.

– Kaip įvertintumėte daugiabučių Šilalėje būklę? Ar jie yra stipriai apleisti?

– Sakyčiau, jog situacija ne-daug kuo skiriasi nuo tipi­nės, esančios mažesniuose Lie­tu­­vos miestuose. Namai yra se­nos statybos, todėl laikas na­tūraliai paveikė fasadus, neefektyviai veikia šildy­mo sistemos vamzdynai, stogai – šen bei ten lopyti. Tai yra didžiosios problemos, jau nekalbant apie susidėvėjusius bend­rojo naudojimo vamzdynus, nekeistus laiptinių langus, pavojų keliančią elektros instaliaciją. Tam, žinoma, reikia ne tik geros administratoriaus vadybos, telkiant gyventojus, bet ir finansų. Todėl kviesime efektyviai naudoti kaupiamąsias lėšas ir, kas labai svarbu, darbus atlikti galėsime išsimokėtinai. Kiek­vie­nas namas turės savo in­vesticinį planą – prioritetinių darbų sąrašą. Kas namui aktualiausia, nustatys kvalifikuoti inžinieriai.

– Šilalėje, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, stringa senų daugiabučių renovacija. Ne­paisant to, žmonės vis tiek nori gyventi šilčiau, o už šildymą mokėti mažiau. Ar UAB „Šilalės būstas“ rūpinsis daugiabučių energetiniu efektyvumu?

– Tai išties opi problema ir aš manau, jog, stringant valstybinei renovacijos prog­ra­mai, yra kitų būdų, kurie padėtų gyventojams taupyti ši­­lumą. Mūsų įmonė siūlys prisijungti prie taip vadinamos „5 žingsnių šilumos taupymo prog­ramos“. Diegsime ekspertų sukurtus bei praktiškai išbandytus energetinio efektyvumo sprendimus, kurie leidžia taupiai vartoti šilumą daugiabutyje. Juk nebū­tina iš karto renovuoti visą namą, kad jo gyventojai pajustų naudą. Energetinio efektyvumo darbus galima at­likti etapais: tarkime, pirmiausia sutvarkyti kiaurą sto­gą, apšiltinti galines sienas, pakeisti senus šilumos punk­tus, sumontuoti naujus langus bendrojo naudojimo patalpose. Viską teisingai pa­darius, įmanoma pasiekti tikrai puikių rezultatų. Tuo la­­biau, kad tokia praktika sėk­min­gai pasitvirtina ir kituose miestuose.

– Kai tokio tipo įmonėse vyksta permainos, nerimaujama ir dėl darbuotojų. Ar „Šilalės būste“ liks anksčiau „Butų ūkyje“ dirbę specialistai?

– Darbo vietas tikrai išsaugojome ir net sukūrėme naujų. Manau, jog bendrovės darbuotojai irgi pajus kitokią atmosferą: persikėlėme į gražias patalpas, jie turės geresnes darbo sąlygas, įrangą, darbo inventorių, prisiimame už juos visišką socialinę atsakomybę. Šilalėje šiuo metu administruojame apie 90 tūkst. kv. metrų pastatų, t.y. apie 90 daugiabučių. Natūralu, kad mums reikia patyrusių, namų prob­lemas jau žinančių ilgamečių darbuotojų. Todėl tikrai vertiname jų kompetenciją.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Albino GUDLENKIO nuotr.

Kelios nuomonės vienu delikačiu klausimu.

„Praėjo dar vieni mano, kaip mero, kadencijos metai. Nuveikta daug darbų, priimta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė projektų ir iniciatyvų, sudalyvauta sporto ir kultūros renginiuose. Ačiū už idėjas ir pasiūlymus, pasitikėjimą ir pagalbą, partnerystę ir bendradarbiavimą, ir už tai, kad esate kartu! Ir toliau ištikimai dirbsiu Šilalės kraštui!“

Jonas GUDAUSKAS,

pareiškimas paskelbtas „Facebook“ paskyroje

* * *

Kreipiuosi į „Aukštuomenės kroniką“, nes nesuprantu, kas atsitiko su mūsų mokykla. Anksčiau mokykla buvo kaip mokykla, ir vaikas į ją nenorėjo eiti, nes jis labai tingi daryti namų darbus. Tai vis kombinuodavo susirgti arba pramiegoti pamokas. O dabar kas rytą noriai atsikelia, nusiprausia, ap­sirengia, užkanda, čiumpa striukę ir lekia pro duris. Tiesa, kuprinę dažniausiai pamiršta. Sy­kį pašaukiau, kad pasiimtų, tai numojo ranka: ai, sa­ko, nereikia, pamokų šiandien nebus.

Kitą rytą - tas pats. Nebus, matai, pamokų, nes atvažiuoja meras. Trečią dieną pamokos irgi nevyks, nes jie patys važiuoja pas merą. Paskui pamokų nebus, nes jie su meru žais futbolą, o vieną pirmadienį pareiškė, jog pamokos nevyks visai mokyklai.

- Kodėl visai? - nustebau.

- Todėl, kad nebus visam rajonui. Eisim šokti!

Ar gali taip būti, jog eilinį pirmadienį nevyktų pamokos, o jie su meru ir kitais valdininkais bei politikais vis šoktų, žaistų ir fotografuotųsi? Ne sykį parodė nuotraukų, kur vaikai tikrai nusifotografavę su meru, bet vis tiek negaliu patikėti. Žiūriu televizorių, šiek tiek susigaudau politikoje, žinau, kad Švietimo ir mokslo ministerija nori ilginti mokslo metus. Tačiau dabar galvoju, kam juos ilginti, jeigu laisvų pamokų ir taip per akis, o vaikai užsiima niekais?

Neramu ir dėl kito dalyko. Anksčiau mūsų vaikas planavo stoti į kunigus, sakyti griežtus pamokslus ir mokyklos direktoriui neatleisti jokių nuodėmių. Dabar jau aiš­kina, jog užaugęs bus gerbiamas meras, namuose šneka visokius vėjus, lyg būtų tik­ras politikas. Sykį paklausiau, ką jie darė per pamokas, tai jis išpoškino, kad nuveikta daug darbų, priimta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė projektų ir iniciatyvų.

- Kokių  darbų? - paklausiau nustebusi. - Kokių iniciatyvų?

- Sudalyvauta sporto ir kultūros renginiuose, - atsakė jis man.

Iš kur tokia vaiko kalba? Kas jį išmokė? Ar tik nebus pasidaręs melagis, ir visos jo kalbos apie nuveiktus darbus, sprendimus bei projektus mokslo metu - tik akių dūmimas kokio politiko pavyzdžiu?

Būkit geri, išsiaiškinkit.

Dėdė meras didesnis už pirmokus. Kai jis pakelia ranką su futbolo kamuoliu, pirmokai niekaip nepasiekia. Jiems iki mero toli

Alė ŠAKIENĖ

* * *

Valio! Pamokų šiandien nebus. Šiandien eisime pas dėdę merą į jo kabinetą pasidaryti nuot­raukos, rytoj su juo per pamokas šoksime stadione. O paskui, žiūrėk, jau ir atostogos.

Mano mama kažko ne­pa­ten­kinta. Girdi, per pa­mo­kas reikia mokytis. Ne žaisti su dėde me­ru, ne šokti su juo ir ne fotkintis.

Man labiausiai patiko viena diena, kai pamokų nebuvo ne tik mūsų klasei, ne tik mūsų mokyklai, bet ir visoms kitoms mokykloms rajone, nes šoko visa Šilalė. O prieš tai mus mokyk­loje dar šokdino kelias dienas, nes reikėjo išmokti gražiai šokti.

Kai užaugsiu, aš irgi būsiu dėdė meras, nes man labai patinka šokti, linksmintis, žaisti futbolą ir fotografuotis.

Alius ŠAKIUKAS

„Čia vaikai su dėde meru ir dėde iš Seimo praleidžia pamokas Šilalės stadione. Jeigu išmoksiu šokti, aš irgi galėsiu būti Seimo nariu arba meru“, - sako Aliukas.

* * *

„Aukštuomenės kronika“ vie­na nesiima spręsti, reikia ar nereikia ilginti mokslo metus. Sakysime, kad reikia - supyks mokytojai ir mokiniai. Sakysime, jog nereikia - kuo per ilgas vaikų atostogas užsiims gerbiamas meras? Su kuo visą vasarą, kai vaikai atostogaus, jis spardys kamuolį? Ir kaip atrodys, kai mažiausiai porą mėnesių neatsinaujins mero nuotraukos su pradinukais? O ir iš viso: kas nuims įtampą iš tokios įtemptos mero darbotvarkės, jei mokiniams bus nutarta sutrumpinti mokslo metus. Gryna bėda tas mokslo metų klausimas: ir gerbiamo mero užimtumą didinti reikia, ir pedagogų bei mokinių negalima erzinti.

Paklauskime žmonių, ką jie mano.

Išėjome į gatvę ir pirmam sutiktam žmogui tarėme tokius žodžius:

- Gerbiamasis Šilalės krašto žmogau! Praėjo dar vieni mero kadencijos metai. Jis sako, kad nuveikta daug darbų, priimta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė projektų bei iniciatyvų, sudalyvauta sporto ir kultūros renginiuose. Ką galėtumėte apie tai pasakyti? Ilginti merui mokslo metus ar neilginti?

Pirmas sutiktas Šilalės krašto žmogus patraukė pečiais.

- Kas nuveikta? - paklausė dar sykį. - Kokių darbų?

- Nuveikta daug darbų, pri­imta svarbių sprendimų, įgyvendinta daugybė pro­-

jek­­tų ir iniciatyvų, sudaly­vau­ta sporto ir kultūros ren­giniuose. Ką apie tai pasakytumėt?

- Keiktis galima?

- Ne, jokiu būdu!

- Tada neturiu ką pasakyti.

- Ačiū, geros dienos!..

Alius ŠAKINIS

Jau daugiau kaip dešimtmetį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lie­tuvos agrarinių ir miškų mokslų cent­ro Agrocheminių tyrimų la­boratorijos specialistai atlieka mineralinio azoto tyrimus. Ši informacija ypač svarbi žemdirbiams, norint teisingai parinkti azoto trąšų normas. Naujausi tyrimai rodo, kad šį pavasarį mine­ralinio azoto dirvožemyje yra mažai, todėl būtina augalus tręšti papildomai.

Pasak centro direktoriaus, prof. habil. dr. Gedimino Stau­gaičio, siekiant nustatyti mineralinio azoto kiekius, mėginiai buvo imti iš 0-30, 30-60 ir 60-90 cm dirvožemio sluoksnių daugiau kaip 200 žemės ūkio naudmenų aikštelių. Tyrimai parodė, jog šį pavasarį visoje Lietuvoje mineralinio azoto dir­vožemyje yra mažai ir labai mažai. Di­džiausias jo kiekis 0-60 cm sluoksnyje svyravo nuo 25 iki 50 kg/ha, o Pietryčių Lietuvoje daug kur net nesiekė 30 kg/ha. Tiek mažai mineralinio azoto dirvožemyje nustatyta pirmą kartą per visą šių tyrimų laikotarpį nuo 2005 m. Kiek daugiau (50-60 kg/ha) užfiksuota Jurbarko rajo­no dirvožemiuose, o iki 65 kg/ha – Kėdainių, dalyje Kauno, Radviliškio, Šiaulių bei Akmenės rajonų dirvožemių.

Vertinant mineralinio azoto kiekį pagal auginamus augalus, daugiamečių žolių plotuose 0-60 cm sluoksnyje vidutiniškai jo buvo 27,4 kg/ha, po prieš tai auginto vasarojaus – 37,9 kg/ha, po žiemkenčių – 57,3 kg/ha, po kaupiamųjų augalų – 54,9 kg/ha, esamuose žiemkenčių bei rapsų plotuose – 57,3 kg/ha. Vertinant visas tirtas aikšteles pagal gylius, 0-30 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai buvo 28,7 kg/ha, 30-60 cm – 14,7 kg/ha, 60-90 cm – 14,3 kg/ha.

„Didelis kritulių kiekis praėjusių metų liepą bei rugpjūtį lėmė azoto stygių rudenį. Pavasarį jo dar labiau sumažėjo dėl lietingos bei šiltos žiemos – didžioji dalis nitratų buvo išplauta į gruntinius vandenis“, – situaciją apibūdino prof. G. Staugaitis.

Kokia šiais metais turėtų būti žemės ūkio augalų tręšimo azotu strategija? Mokslininkai konstatavo, kad derlinguose dirvožemiuose, kur intensyviai ūkininkaujama, mineralinio azoto šį pavasarį yra apie 25-35 kg/ha mažiau nei kitais metais, o lengvuose dirvožemiuose – 15-25 kg/ha mažiau. Tai reiškia, jog šitokį kiekį tuose plotuose reikės papildyti azoto trąšomis, pridedant prie visai vegetacijai skirtos azoto normos.

Kai kuriose šalies vietovėse žiemkenčiai ir žieminiai rapsai jau patręšti azoto trąšomis, tačiau tai padaryti reikės dar papildomai.

„Šie augalai peržiemojo gerai. Jei gamtos sąlygos bus palankios, prog­nozuojame di­desnį  derlių, o jam susiformuoti reikia daugiau azoto“, – sakė profesorius.

Nors šiemet mineralinės sie­ros dirvožemyje tyrimai nebuvo atlikti, tačiau įvertinant šio elemento svarbą, augalams įsisavinant azotą, mokslininkai rekomenduoja rapsus siera patręšti 20-40 kg/ha, o javus – 10-20 kg/ha normomis. Dirvožemyje sulfatai taip pat lengvai išplaunami kaip ir nit­ratai, todėl jų turėtų būti likę nedaug.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Platinantieji elektronines cigaretes skelbia, kad jos esančios puikus būdas mesti rūkyti. Tačiau jas pa­si­rin­kęs žmogus gauna nuodingų medžiagų dozę, taip pat ir nikotino, todėl dabar uždrausta jas rūkyti/turėti/parduoti nepilnamečiams asmenims. Vis dėlto jokie draudimai jaunimo nuo žalingų įpročių neatgraso.

Kovo pradžioje policijos pareigūnai patruliavo Pajūrio miestelyje ir pastebėjo kelis jaunus asmenis, rūkančius elektronines cigaretes. Patikrinus paaiškėjo, kad visi jie - nepilnamečiai.

„Pareigūnai apie 10.30 val. pamatė du nepilnamečius, rūkančius elektronines cigaretes, todėl surašė protokolus. Maždaug po valandos ant tiltelio užtiktas kitas būrelis jaunuolių (6-7), kurie taip pat rūkė cigaretes. Paaiškėjo, jog ir jie nepilnamečiai. Dar po kurio laiko Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos terito­rijoje paauglė irgi traukė elekt­roninę cigaretę. Visiems jaunuoliams buvo surašyti nusižengimų protokolai“, – informuoja Šilalės apylinkės teismo atstovė Monika Vyš­niaus­kienė.

Nepilnamečiai savo kaltę pripažino, todėl šį sykį jiems nuspręsta skirti tik įspėjimus. Bet įstatymas už tokį nusižengimą numato ir pinigines baudas nuo 20 iki 50 eurų.

Pajūrio Stanislovo Biržiš­kio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius sako, jog pastaruoju metu elektroninių cigarečių rūkymas tapo savotišku socialinio statuso demonstravimu, „kietumo“ įro­dymu. Jo nuomone, ši problema egzistuoja daugelyje mokyklų.

„Elektroninės cigaretės tarp paauglių yra labai populiarios. Vieni tėvai kažkaip reaguoja į informaciją apie tai, kad jų vaikas rūko. Tačiau yra ir tokių, kuriems apie tai pranešus, tik gūžteli pečiais, sakydami „o ką aš jam padarysiu“. Bet ką tada mes galime padaryti? Turime vaizdo stebėjimo kamerą, stebime rūkančiųjų pamėgtus taškus ir stengiamės, kad jie bent jau mokyklos teritorijoje šito nedarytų“, – sako gimnazijos vadovas.

Jis teigia žinąs, jog kai kurie moksleiviai rūko namuose, tėvams matant. Prieš tokius atvejus mokyklos bendruomenė esanti bejėgė. Todėl bene didžiausia atsakomybė tenka tėvams – visų pirma reikėtų gerai pagalvoti, kiek paaugliams duoti pinigų ir, žinoma, domėtis, kam jie juos išleidžia.

Seimas turėti/rūkyti elekt­ronines cigaretes nepilname­čiams asmenims uždraudė 2014-ųjų gruodį. Pagal Ta­bako kontrolės įstatymo pataisas, nepilnamečiams drau­­džiama ne tik rūkyti, bet ir turėti su savimi elektroninių cigarečių bei jų skysčių. Deja, nors įstatymai neleidžia šių gaminių pardavi­nėti asmenims, nesulaukusiems 18 metų, šie sugeba jų įsigyti.

Mokslininkai tvirtina, kad, naudojant elektronines cigaretes, kartu su skystu nikotinu į organizmą patenka įvairių kancerogeninių medžiagų (sukeliančių vėžinius susirgimus), todėl organizmas yra lygiai taip pat nuodijamas.

Morta MIKUTYTĖ

Laukuviškė, paskambinusi į redakciją, piktinosi ne­tvarkoma naujųjų Laukuvos kapinių automobilių stovė­jimo aikštele. Moteris stebėjosi, kad kitose rajono vie­tose teritorijos aplink kapines išgražintos kur kas spar­čiau.

„Esu iš Laukuvos, kur jau  seniai veikia naujosios kapi­nės. Viską aplink tobulina, gražina ir tvarko. Bet prie Laukuvos naujųjų kapinių automobilių aikštelė kokia buvo, tokia tebėra. Jau pasikeitė turbūt trys seniūnai, tačiau niekas nevyksta. Per lietų žvyras nuplaunamas ant kelio, o vasarą lankantiesiems kapus reikia eiti per dulkes. Štai Pajūralyje prie kapinių pakeitė šaligat­vio trinkeles, prie Šilalės naujųjų kapinių taip pat labai tvarkinga. Kada pas mus kas nors pasikeis?“ – liejo apmaudą moteris.

Į skaitytojos klausimą atsakė Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Rai­mun­das Vaitiekus. Jis teigė net nuvykęs apžiūrėti aikštelės.

„Reaguodami į jūsų klausimą, apžiūrėjome automobilių stovėjimo aikštelę prie naujųjų Laukuvos kapinių ir nustatėme, kad jos žvyro danga nėra blogos būklės, todėl šiuo metu būtų netikslinga naudoti rajono savivaldybės biudžeto lėšas automobilių aikštelės rekonstrukcijai. Sa­vivaldybės administracija, siekdama pagerinti estetinį kapinių aplinkos vaizdą, ieškos lėšų minėtam projektui įgyvendinti“, – atsakyme „Šilalės artojui“ teigė R. Vai­tie­kus.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Rietavo savivaldybėje, Girėnų girininkijoje esančiame Šilų miške, 2013 metų spalį atkurta partizanų žeminė sunaikinta. Tremtinių pastangos, jog šešių žuvusių laisvės kovotojų atminimas nebūtų pamirštas, nuėjo perniek – savanorių atstatyta ir ekskursijų lankyta že­minė sudeginta iki paskutinio rąsto. Dėl įvykio tyrimas pradėtas tik po savaitės, atlikus visas biurokratines prievoles. Jeigu, praėjus tiek laiko, specialistai nustatytų, jog gaisras kilo dėl kažkieno chuliganiškų veiksmų, pareigūnai gali pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

Šilų miško glūdumoje kadaise slapstėsi partizanai. De­ja, 1952-aisiais šeši iš jų žuvo. Dar 1996 m. jų atminimo vieta buvo atstatyta, tačiau, laikui bėgant, ji neprižiūrima sunyko. Bet Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus pastangomis 2013-aisiais ji atstatyta dar kartą. Kadangi vieta anksčiau priklausė Šilalės rajonui, o vėliau pateko į Rietavo savivaldybės teritoriją, atidarymo ir šventinimo ceremonijoje dalyvavo abiejų savivaldybių vadovai, tremtiniai ir kiti svečiai.

Nors vieta yra nuošali, tačiau buvo lankoma, o pasiryžusiųjų pagerbti žuvusiuosius negąsdino nei prastas kelias, nei lietaus nuplautos rodyklės. Deja, penktadienį „Šilalės artojo“ redakciją pasiekė LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės Teresės Ūksienės skambutis – žeminę sunaikino ugnis.

„Mums apie tai pranešė trečiadienį, o ketvirtadienį patys nuvykome pažiūrėti. Žeminė visiškai sudegusi, aplinkiniai medžiai aprūkę. Turbūt tik drėgnas oras padėjo išvengti didžiulio miško gaisro. Rietaviškiai įtaria, jog padegta tokioje nuošalioje vietoje galėjo būti savaitgalį. Tik kas dabar jau bepasakys, kaip buvo iš tiesų... Kas gali taip nekęsti praeities? Girininkas sakė, kad ten buvo kamera, bet ji yra kilnojama ir kaip tyčia tuo metu buvusi iškelta į kitą vietą. Savo lėšomis bei pas­tangomis buvome sutvarkę žeminę, šešių partizanų žūties vietą. Todėl toks jos sunaikinimas yra istorijos išniekinimas“, – apmaudo neslėpė T. Ūksienė.

LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas pasakojo, jog medienos žeminei įrengti paaukojo urėdija. Taip pat buvę minčių pasirūpinti, kad ji būtų įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tačiau tai esą nepavykę.

„Kreipėmės į Rietavo merą Antaną Černeckį, bet jis pasakė, kad reikia sušaukti savivaldybės tarybos posėdį. Dabar, kai objektas yra nebe Šilalės rajono teritorijoje, nelabai ką galime padaryti. Žadėjo įrengti rodykles, aiškiai matomas nuo autostrados. Bet kam jos dabar reikalingos...“ – apgailestavo tremtinys.

Apie įvykį informuota LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duo­baitė-Bumbulienė „Šilalės artoją“ patikino, jog stengsis surasti lėšų objekto atstatymui.

„Tokios vietos yra svarbios ir saugotinos. Todėl ieškosime paramos žeminei atstatyti, kad joje galėtų lankytis jaunimas, besidomintis istorine praeitimi“, – sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Galimu vandalų išpuoliu pik­tinosi ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

„Manau, jog tai blogų užmačių rezultatas – vieta ten labai nuošali. Deja, vandalizmo pas mus dar labai daug, ir toks kažkieno poelgis – bjaurus ir morališkai, ir fiziškai. Tai kultūrinio paveldo naikinimas, spjūvis žmonėms į veidą“, – teigė T. B. Burauskaitė.

Nepaisant visų pasipiktinimo bei pasibaisėjimo galimu vandalizmo išpuoliu, paaiškėjo keisti dalykai. Nors tremtiniai įsitikinę, kad policija turėtų pradėti tyrimą, Rietavo policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas teigė nieko apie gaisrą nežinantis. O pasiteiravus, ar bus pradėtas tyrimas, paaiškino, kad tam reikia turėti nukentėjusįjį ir užfiksuotą padarytą žalą.

Tuo tarpu girininkas Aud­rius Pinikis, kurio prižiūrimose valdose yra sudegintoji žeminė, patikino, jog miškui jokia žala nepadaryta: sudegė tik viena sausa pušis, o šalia buvusios dvi, tikimasi, išgyvens.

Gaisro priežasties nustatinėti neva nebuvo nusiteikę ir ugniagesiai. Anot girininko, kai jis dėl to kreipęsis į gaisrininkus, šie jam paaiškinę, jog iškvietimo į gaisrą nebuvo, vadinasi, ir tirti nesą ko. Žinoma, ką čia betirsi, kuomet gaisras drėgname miške ir taip užgeso...

Tik pirma­die­nį, „Šilalės artojui“ susisiekus su Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniuoju inspektoriumi Martynu Andrijausku, šis paaiškino, kad tyrimas bus pradėtas.

„Mes neatsisakėme tirti gais­ro priežasties, tik paaiš­ki­nome, jog reikalingas iškvie­timas. Šiandien gavome raštiškus iškvietimus iš policijos ir urėdijos, tad vyksime į gaisro vietą bei aiškinsimės aplinkybes. Jei bus nustatyta, kad tai buvo tyčinis padegimas, policija gali pradėti iki­teisminį tyrimą“, – kalbėjo M. And­rijauskas.

„Šilalės artojo“ korespondentams besidomint atstatytos žeminės gaisro istorija, pavyko pabendrauti su Rietavo savivaldybės Architektūros skyriaus vyresniąja specialiste Rimante Lenkšaite. Ji padėjo išsiaiškinti tai, ko nežinojo net labiausiai su žeminės atkūrimu susiję pašnekovai: vis dėlto ji yra įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tad juo labiau reikia visų vienybės bei susitelkimo, prikeliant žeminę ateities kartoms.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vaizdai po gaisro

Į redakciją paskambinęs Šilalės Maironio gatvės gy­ventojas piktinosi neva gendančiais šilumos reguliatoriais, kurie automatiškai turėtų atjungti šilumą. Vyras teiravosi, ar tikrai jie neveikia, jei net keturiuose skirtinguose namuose šildymas automatiškai neatsijungia.

„Gyvenu Maironio g. 21-ajame name. Prob­­lemos dėl šilumos reguliavimo prasidėjo jau pernai. Ža­dėjo viską sutvarkyti, bet šiemet ir vėl tas pats. Esant aukštesnei nei 13 laipsnių die­nos temperatūrai, regulia­toriai turi automatiškai išjungti namo šildymą. Tokiu būdu gyventojai galėtų sutaupyti. Bet tą savaitgalį, kai oras sušilo iki 17-22 laipsnių, šildymas vis tiek nebuvo išjungtas. Butuose tvyrojo toks karštis, kad teko atidaryti visus langus. Skambinau Šilalės šilumos tinklų meistrui, ir jis pasakė, jog taip atsitiko dėl reguliatoriaus gedimo. Tačiau apėjau dar keturis aplinkinius namus ir juose taip pat šildymas nebuvo atjungtas. Tai negi visur vienu metu tie reguliatoriai sugedo?“ – klausė šilališkis.

Tačiau UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius Algirdas Šniepis patikino, jog visi reguliatoriai turėtų veikti.

„Šilumos mazge įrengti reguliatoriai, esant aukštesnei temperatūrai, šildymą atjungia automatiškai, o orui atvėsus, vėl pajungia. Tačiau, žinoma, būna gedimų, reguliatoriai kartais užstringa. Pa­sitaiko, kad, tarkime, atšilus orui, atjungia šilumą, bet atšalus jos nebepaduoda. Vi­saip nu­tinka. Pri­ima­me gy­ven­tojų skun­dus – to­kia mūsų pareiga. Ma­no žiniomis, dabar visi reguliatoriai jau yra sutvarkyti“, - teigė Šilumos tink­lų vadovas.

Jis priminė, jog kai tris paras laikysis vidutinė 10 laipsnių temperatūra, rajono savivaldybės administracijos di­rektoriaus įsakymu šildymas bus nutrauktas. Tačiau surinkus 51 proc. namo gyventojų parašų, galima prašyti šildymo sezoną užbaigti anksčiau ir tokiu būdu šiek tiek sutaupyti.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kovo 21-osios numeryje rašėme apie skaitytojų laiškus bei skambučius redakcijai dėl išardytų gandralizdžių. ESO atstovai sako labai pasigendantys teisinio reglamentavimo, kaip jų tarnybai reikėtų elgtis, kad žmonės nepyktų dėl ne vietoje iškeltų lizdų.

Prieš porą savaičių rašėme, jog redakcijai laišką atsiuntusi Leviškių kaimo gyventoja domėjosi, ar vietoj išardyto gandralizdžio elektrikai įkels naują. Moters tvirtinimu, netoli jos namų buvo nugriautas stulpas, kuriame perėjo gand­rai. Todėl ji prašė padėti susisiekti su elektros tiekėjais ir teigė prašysianti jų, kad elektrikai pastatytų stulpą atgal, ir gandrai po žiemos galėtų grįžti į savo perimvietę.

ESO atstovas spaudai Mar­ty­nas Burba paaiškino, jog moters pageidavimas bus įvyk­dytas.

„Esame pasirengę Leviškių kaime pastatyti atramą su platforma. Tačiau tokiu atveju prašysime gyventojos pasirašyti įsipareigojimą dėl tolesnės šios atramos priežiūros. Artimiausiu metu su ja susisieks ESO specialistas ir paaiškins detaliau“, - sakė ESO komunikacijos specialistas.

Šįkart į redakciją kreipėsi Albinas Skalauskas, teigdamas, kad elektrikai išmetė gandrų lizdą iš stulpo, kur paukščiai perėdavo daugybę metų. Vyras net atsinešė parodyti seną savo gimtinės nuotrauką, kurioje puikiai matosi šalia namo stovintis stulpas su gandralizdžiu. Dabar lizdas guli išdraskytas ant žemės. Žmogus sakė suprantantis, jog lizdas trukdė saugiam elektros tiekimui, tačiau teiravosi, ar nebuvo jokios galimybės jį išsaugoti ar pakelti aukščiau.

ESO atstovo M. Burbos teigimu, ornitologų draugijos duomenimis, apie 60 proc. visų gandralizdžių Lietuvoje yra ant elekt­ros skirstymo tinklo atramų.

„Dėl to mes susiduriame su iššūkiu, užtikrinant gyventojams patikimą bei saugų elekt­ros energijos tiekimą, nes dėl ant linijų įrengtų gandralizdžių padidėja gedimų tikimybė, kyla pavojus ne tik patiems paukščiams, bet ir žmonėms“, – tikino M. Bur­ba.

Jo manymu, kiekvienas ant atramos esantis gandralizdis bet kuriuo metu gali tapti potencialiu elektros oro linijos gedimo šaltiniu. Šių paukščių lizdai yra sunkūs, susidaro didelės svorio perkrovos. Ypač esant smarkiam vėjui ar lyjant, kai gandralizdis įmirksta ir jo svoris padvigubėja. Tuomet milžiniškas lizdas tampa nestabilus.

„Per metus užfiksuojame apie 2000 gedimų būtent dėl ant elektros linijų atramų įrengtų gandralizdžių. Dėl to nuostolių patiria tiek bendrovė, tiek elektros energijos vartotojai. Pastaruoju metu bendrovė sulaukia klientų nepasitenkinimo, reiškiamų pretenzijų ne tik dėl elektros energijos kokybės, bet ir dėl patiriamų nuostolių, tiekimo saugumo. Gandralizdžius nuo elekt­ros atramų nukeliame, kai dėl jų atsiranda elektros tiekimo sutrikimų, jeigu atrama yra avarinės būklės, kai oro linija yra demontuojama ir keičiama į požeminę. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gandralizdžius nukeliame, sulaukę pačių gyventojų prašymų, kuriuose skundžiamasi ne tik elektros tiekimo nesklandumais, bet ir aplinkos teršimu. Siekiame užtikrinti maksimalią paukščių apsaugą, todėl kiekvienu atveju atsakingai įvertiname situaciją, savo veiksmus deriname su Aplinkos apsaugos agentūra“, – aiškino ESO poziciją M. Burba.

Tačiau jis pripažino ir tai, jog elektrikams trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, apibrėžiant atsakomybę, kaip elgtis, pavyzdžiui, kai darbuotojai randa jau iširusius ar grėsmę saugiam elekt­ros oro linijų eksploatavimui keliančius gandralizdžius.

ESO atstovo teigimu, šiuo metu bendrovė ant elektros atramų specialių platformų, skirtų paukščiams, nebestato. Esant poreikiui, įrengtas, bet nenaudojamas platformas specialistai perkelia ten, kur prašo vietos gyventojai.

Šiuo metu visoje Lietuvoje ant elektros atramų gand­rams yra įrengta apie 3 tūkst. specialių platformų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pasaulio mokslininkai bei garsiausi rajono veterinarijos gydytojai ėmė tyrinėti sunkiai pagydomą ir menkai nagrinėtą ligą, kurią jie pavadino navažerskinės sind­romu. Kadangi paprastai šis sindromas kamuoja tik aukštuomenei priklausančius individus - aukšto rango valdininkus bei politikus, yra manoma, jog liga galėjo kilti ir išplisti dėl pareigybinių aukštuminių darbų, mo­ralinio nepakankamumo bei susilpnėjusio imuniteto pi­nigų poveikiui. Gali būti, kad tai net imunodeficitas įvai­riems pinigams: tiek popieriniams banknotams, tiek skait­meninėms sumoms.

Kol kas nenustatyta, ar li­ga užkrečiama, ar paveldima kartu su pareigomis, bet jau aiškūs kai kurie jos požymiai bei susirgimo aplinkybės. Tarkime, žmogus eina aukštas pelningas pareigas, kur nors Vilniuje dirba kalbų sakytoju, puikiai valgo, geria ir tuštinasi, tačiau vos tik iškrenta iš aukštumų, pasidaro toks paliegęs, jog nebegali nueiti net į eilinius vietos politikų posėdžius. Vos tik ateina posėdžio diena, jis tampa toks nusilpęs, kad tikrai neįstengtų išklausyti nei gerbiamo mero, nei kitų koalicijos partnerių pačios trum­piausios kalbos.

Kai kurie medicinos specialistai ir veterinarijos gydytojai mano, jog tokį paūmėjimą gali sukelti tam tikrų banknotų alergija, kylanti nuo kompensacijų. Jeigu pinigai gaunami kaip išeitinė kompensacija, jie sukelia šitokį smegenų šoką, kad žmogus lieka nedarbingas visą kompensuojamą laiką. Yra manoma, kad, pasibaigus nustatytam laikui, navažerskinės sindromas turėtų praeiti savaime, be specialaus gydymo.

Aukštų pareigų ir baudžia­mųjų bylų išvargintas indivi­das gali trumpam nusijase­vinti iš darbo ir staiga pasidaryti sunkus ligonis. Paūmėjimas būna labai staigus ir netikėtas - dar vakar žmogus sakė žvalias kalbas, kėlė taurelę ir žiūrėjo į moteris, o šiandien jis - paslikas. Bet vos tik praeina alergiją kelianti kokio proceso dalis, jis vėl atsistoja ant kojų ir vėl sėkmingai eina labai atsakingas pareigas. Tačiau spe­cialis­tai mano, kad vis tik tai yra gana sunkus atvejis ir gali žmo­gų varginti tol, kol sueis se­naties terminas.

Būna, jog veiklus politikas – verslininkas taip įsisuka į visokiausių projektų verpetą, jog vieną dieną netikėtai užsinavardauskina ir taip pat nei iš šio, nei iš to pasidaro nebedarbingas. Niekas nežino, kiek turėtų užtrukti toks sveikatos sutrikimas, bet spėjama, kad neigiamą organizmo reakciją galėjo sukelti neatsargiai atliekami specialieji tyrimai.

Medicinos ekspertai ir straips­nio autoriai labai nenorėtų, jog gerbiami skaitytojai nava­žerskinės sindromą sutapatintų, pavyzdžiui, su buvusiu žemės ūkio viceministru Al­bi­nu Ežerskiu arba su vietos politiku Stasiu Navardausku, kuris šią savaitę dėl kažkokio negalavimo stojo „ant biuletenio“. Sindromo pavadinimas - tik atsitiktinis sutapimas. Tuo labiau, kad, pavyzdžiui, gerbiamas A. Ežerskis, nors jau kelintas mėnuo po to, kai neteko darbo ministerijoje, turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl negali ateiti į tarybos posėdžius, tikrai yra sveikas ir žvalus. Geriausiai šitai iliust­ruoja prieš keletą dienų Šilalės kultūros centre užfik­suota akimirka, kai buvęs viceministras susitiko su dabartiniu ministru. Įvykio liudytojai tvirtina, jog A. Ežerskis (nuotraukoje jis kairėje) ener­gingai gestiku­liavo rankomis ir kalbėjo rišlia, artikuliuota kalba.

Alius ŠAKINIS

AUTORIAUS nuotr.