Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.

Svarbiausia nesupainioti

Kasmet, atvėsus orams, padaugėja peršalusių žmonių. Nors daugeliui atrodo, kad peršalimas susijęs būtent su orų permainomis, vėjuotais ir drėgnais orais, iš tiesų tiek peršalimą, tiek gripą sukelia ne oro pokyčiai, bet virusai. Visi jie yra skirtingi, todėl skirtingai veikia ir žmogaus organizmą sukeldami įvairias ligas.

Pasak VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus dr. Kęstučio Žagmino, svarbu  įtarti, kokį virusą „pasigavote“, nes skiriasi gripo bei peršalimo ligų gydymas. Gripo gydymui galima skirti antivirusinių vaistų, kurie veikia gripo virusą. Tuo tarpu vaistų, kurie veiktų peršalimo infekcijas sukėlusius virusus, nėra. Peršalimo ligų gydymas yra simptominis, ir antibiotikai virusų sukeltų infekcijų gydymui visiškai netinka. Todėl siekiama palengvinti peršalimo ligos simptomus: malšinti karščiavimą, skausmą, kosulį ir kt.

„Tai, ką įprastai vadiname peršalimu, iš tiesų yra skirtingų virusų sukeliamos infekcijos, pasireiškiančios panašiais simptomais, ir joms būdingas ryškus sezoniškumas. Ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms plisti yra palankiausias metas nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario. Tuo tarpu susirgimų gripu pikas – sausio–kovo mėnesiai. Tad šių skirtingų ligų sezonams persidengiant, jas supainioti tikrai nesunku“, – aiškina profesorius.

Jeigu staiga į viršų šauna termometro stulpelis, ima „laužyti kaulus“, skaudėti raumenis, galvą, gerklę, vargina silpnumas, kosulys, ypač sausas – greičiausiai  tai gripas. Tačiau jei liga prasideda palaipsniui, nuo slogos, gerklės skausmo, kosulio, o temperatūra neaukšta – veikiausiai pasigavote vieną iš daugiau nei dviejų šimtų ūmią viršutinių kvėpavimo takų infekciją sukeliančių virusų atmainų.

„Net ir negydant, peršalimo ligos simptomai paprastai išnyksta per 3–7 dienas, išskyrus komplikuotus atvejus. Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šalčio krėtimas, aukšta temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos, akių obuolių skausmai. Tai tęsiasi maždaug 5–7 dienas ar net ilgiau, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Abiejų ligų atvejais labai svarbu vengti kontakto su sveikais žmonėmis, neiti į darbą ar mokymosi įstaigas, laikytis rankų higienos, kosulio etiketo taisyklių“, – sako prof. K. Žagminas.

Gripo komplikacijos dažnesnės ir sunkesnės

Specialisto teigimu, peršalimo ligos yra nemalonios, alina organizmą, tačiau į komplikacijas pereina gana retai, nebent vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu gripas pavojingu laikomas kur kas platesnei žmonių grupei ir būtent dėl galimų komplikacijų.

„Nors daugeliui gali atrodyti, kad gripu persergama be sunkesnių pasekmių, iš tikrųjų jis yra klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija. Gripui būdingos sunkesnės komplikacijos – plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, bronchitas, miokarditas. Yra atvejų, kai po gripo infekcijos, išsivysčius miokarditui, teko persodinti širdį. Gripo virusas gali pažeisti nervų sistemą  ir sukelti encefalitą, meningitą bei kt. Jis ypač pavojingas nėščioms moterims ir vaisiui – kyla persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat gripas nulemia ir lėtinių ligų, dažniausiai širdies bei plaučių, paūmėjimus, sudaro sąlygas susidaryti kraujo krešuliui, kuris, patekęs į smegenis, sukelia insultą, o į širdį – infarktą“, – įsitikinęs profesorius.

K. Žagmino teigimu, ne veltui gripo epidemijų metu visada yra stebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas.

„Tai lemia ne tik gripas ir pneumonijos, bet ir širdies bei kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą sukelia gripo infekcija. Svarbu žinoti, kad gripo komplikacijos gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau sunkiausios ir dažniausiai jos išsivysto pagyvenusiems bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis“, – aiškina gydytojas.

Persirgus gripu susiformuoja imunitetas. Jis yra ilgalaikis, tačiau specifinis, t.y. tik tai viruso atmainai, kuri buvo sukėlusi infekciją. Gripo virusas itin linkęs mutuoti. Kiekvienais metais susiduriame su pakitusiu virusu, todėl anksčiau įgytas imunitetas neapsaugo nuo viruso naujos atmainos infekcijos. Nuo gripo nepasiskiepiję žmonės šia liga sirgti gali kad ir kasmet.

Kaip apsisaugoti ir gydytis?

„Infekcinių ligų profilaktikai svarbu stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, sportuoti, pakankamai ilsėtis, vengti streso, gripo sezono laikotarpyje kiek įmanoma vengti žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiaisiais, susirgus likti namuose, kosint ir čiaudint prisidengti burną, laikytis rankų higienos, gerai vėdinti patalpas“, - pagrindinius principus vardija gydytojas.

Tuo tarpu specifinės profilaktikos priemonės yra tik gripo infekcijai. Efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai.

„Daugiau kaip 80 šalių stebimi cirkuliuojantys gripo virusai. Pasaulio sveikatos organizacija keletą kartų per metus atlieka pasaulyje cirkuliuojančių gripo virusų įvertinimą. Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B) atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Pasiskiepijus nuo gripo, apsauginis imunitetas išsivysto po dviejų savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Tai antroji priežastis, kodėl reikia kasmet spalio–gruodžio mėnesiais skiepytis nuo gripo“, – sako K. Žagminas.

Sunku nuspėti gripo viruso cirkuliacijos suaktyvėjimą. Todėl skiepytis siūloma kuo anksčiau.

„O jei liga jau užklupo, patartina stebėti organizmo reakciją ir kreiptis į šeimos gydytoją bei atminti, kad šių ligų antibiotikai neveikia“, – pataria prof. K. Žagminas.

Džeraldas KAUNECKAS

Spalio 1 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje ūkininkui už nelegalaus darbo organizavimą skirta solidi bauda.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.77

Seime dirbantis konservatorius Kęs­tutis Masiulis smagiai pasišaipydamas nuolat kritikuoja sa­vi­valdybių merus, užsimojusius kiekviename miestelyje pastatyti po baseiną ir sporto salę, pamirštant, kad jau nebeliko žmonių, kuriems jų reikės. Tačiau ši tendencija tęsiasi – nors rajonų centrai praranda gyventojus, išlaikančius savivaldybes, jų vadovų ambicijos ir už­mojai nemažėja.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.77

Apie tai, kad šį mėnesį teks priimti būrį svečių, Ši­lalės Simono Gaudėšiaus gim­nazija žinojo jau daugiau nei prieš metus. Projekto „Pažadinkime baroką“ ko­or­di­natorė anglų kalbos mokytoja Vitalija Ge­dei­kie­nė sako, jog mūsų gimnazija tarptautiniame projek­te atstovavo visai Lietuvai. 

„Erasmus+“ projekto metu ke­turių užsienio šalių atstovai keliauja vieni pas kitus. Pastaroji išvyka į Šilalę yra tre­­čioji. Projektą planuojama užbaigti kitais metais Čekijoje, šalyje, kuri yra projekto vadovas. Netoli Prahos esančiame Nerotavice ketinama susipažinti su baroko žaislais, statiniais bei istorija. Vokietijoje, Leipcige, jau pristatytos dar gyvos baroko tradicijos, kurios siejasi su kompozitoriumi J. S. Bachu, gyvenusiu ir kūrusiu šiame mieste, šios epochos dvarų mada. Italijoje, techni­kumo mokykloje Sicilijoje, pro­jekto dalyviai, naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, kūrė ne tik baroko architektūros viziją, bet ir to laik­mečio kostiumą, gilinosi į ano meto virtuvės subtilybes. Šilalėje projekto dalyviai kūrė to laikotarpio šukuosenas, spe­cialioje degimo krosnyje gamino šio stiliaus koklių plyteles, grožėjosi mokytojos Aušros Danisevičienės pastatytu šokio spektakliu „Metų laikai“.

„Projekto partneriai neslepia, kad yra sužavėti mūsų mokykla ir tuo, kokiomis technologijomis naudojasi mūsų vaikai. Lankydamiesi Leip­cige, buvome nustebę, jog ten klasėse nėra jokių technologijų. Beje, mūsų mokiniai sulaukia labai daug pagyrų ir dėl puikios anglų kalbos bei gebėjimo vertėjauti“, – pasakojo projekto Lietuvoje koordinatorė V. Ge­deikienė. 

Anglų kalbos mokytoja įsitikinusi, kad dalyvavimas projekte praturtino ne tik mokinių, bet ir jų tėvų bei mokytojų žinias. Mat vizitui visi rengiasi iš anksto.

„Pavyzdžiui, ruošdamiesi į Italiją, turė­jo­me atrinkti baroko laikų patiekalą, kurį anuo­met valgė Lietuvoje. Ban­dėme, ragavome kartu su tė­vais ir nuta­rėme, kad ga­min­sime „Kap­lū­ną“. Dar teko pasidomėti baroko bausmėmis. Jeigu ne šis projektas, ko gero, iki šiol nebūčiau aplankiusi Pakruojo dva­ro, kur, pasirodo, yra kanki­ni­mo muziejus“, – dalijosi projekto akimirkomis V. Gedei­kie­nė.

Šilalėje projekto dalyviai iš Če­kijos, Italijos, Vokietijos mo­­­kė­si kurti baroko laikų šu­kuo­senas. O į pagalbą pasi­tel­­kė antrines žaliavas. Tačiau kai kurios šukuose­nos išbandytos ir su tikrais plau­­kais. Kūno kultūros mokytojos ir kirpėjos Indrės Še­ti­kienės kėdėje atsidūrusi Da­rija Sabutytė prisipažino norėjusi tapti modeliu ir nebijojusi, kad mokytojai gali nepasisekti. 

Atvykę į kitą šalį, projekto dalyviai apsistoja savo part­nerių namuose. Anot italų delegacijos vadovės Irene Cali­gio­re, tai yra „pats geriausias dalykas, nes susirandame naujų draugų. Vaikai labai laimingi, jiems patinka keliauti, palyginti namus, maistą“. 

Beje, italė sakė, kad jai labai patiko lietuviški patiekalai.

„Pas­te­bėjau, kad pas jus daug patiekalų gaminama iš bulvių. Be to, žavi ir jūsų gamta, čia tiek daug žalu­mos, labai ramu“, – kalbėjo I. Ca­­li­gio­re.

Ir pajuokavo, kad oras mūsų krašte dabar – kaip Italijoje žiemą. Tačiau, anot Irene, vėsą atperka labai draugiški mokytojai, puiki prog­­rama. 

Kolegei pritarė ir Vokietijos atstovas Alexander Keeb.

„Didelio skirtumo tarp šilališkių mokinių ir vokiečių nepastebėjau, tik jūsiškiai labai gerai kalba angliškai, mielai bendrauja. Lie­tuvoje lankausi pirmą kartą ir esu nustebintas, kad viskas čia nauja, infrastruktūra labai gera. Esame iš Leipcigo, bu­vusios Rytų Vokietijos, tad mums yra tekę susidurti su tais pačiais sunkumais kaip ir jums. Smagu, jog per tuos 20–30 metų mūsų šalys taip sparčiai išsivystė. Nors Vokietijoje ir Lietuvoje banguoja ta pati Baltijos jūra, pas jus daug švariau, gražiau, o aplinka tiek Klaipėdoje, tiek Nidoje labai įspūdinga“, – gyrė Lietuvą Alexander.

Projekto „Pažadinkime ba­ro­­­ką“ vadovė čekė Zi­ta Smol­kova sakė, kad Nero­tavi­cas į Ši­lalę labai panašus – mieste gyvena vos 6 tūkstančiai žmo­nių.

„Lietuva mums įdomi šalis. Niekas pas jus nebuvo nė karto lankęsi, todėl, kai gavome paraišką, supratome, jog tai puiki proga iš arčiau susipažinti. Tuo labiau, kad mūsų šalių istorijos labai panašios, o štai barokas kaip Šiaurės šalių atstovės – kitoks. Ir nenusivylėme, pasirinkę lietuvius part­neriais – Šilalėje mus sutiko labai šiltai“, – kalbėjo Z. Smol­­kova.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

30 Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokinių ir 4 mokytojai dalyvavo „Nordplus junior“ projekto „Across the Baltic Sea“ susitikime Danijos Magleby Fri-og Efterskole mokykloje.

Efterskole – tai mokyklos, į kurias, ruošdamiesi mokytis vidurinėse, profesinė­se mokyk­lose, atvyksta devy­nias klases baigę mokiniai. Jo­se daugiau dėmesio skiriama mokymosi spragų likvidavi­mui, savęs pažinimui, savaran­kiško gyvenimo įgūdžiams – vaikai patys plauna indus, grin­dis, langus, sanitarinius mazgus. Nors mokslas kainuoja apie 8 tūkst. eurų per metus, gyvenimo sąlygos labai paprastos, o už taisyklių pažeidimus mokiniai šalinami iš mokyklos be gailesčio.

Mokyklos veiklos pritaikytos prie aplinkos sąlygų, todėl nenuostabu, kad Stryno salo­je (gyvena 200 gyventojų, mo­kosi 12 mokinių) mokoma to, su kuo gyvenime susidu­ria­ma kasdien (mūsų prašymu, buriavimui šeimininkai skyrė ir irklavimui baidarėmis numatytą laiką). Danai pasiruošę viskam, ir blogų orų jiems nebūna – jokių sunkumų nesudaro vėjas, lietus, nakvynė palapinėje rugsėjo–spalio mėnesiais.

Lietuvoje siaučiant vėjams ir lietui, mes galėjome džiaugtis geru oru bei veiklomis lauke. Tai ir vandens gyvūnijos tyrinėjimas, ir maisto ruošimas senoviniais būdais (blynų kepimas pradedant grūdų pasirinkimu, jų išvalymu, suma­limu; obuolių sulčių spaudimas rankiniu būdu), ir padažo gaminimas iš pačių susirinktų daržovių bei žolelių. Šios mokymo veiklos vykdomos valstybės finansuojamame ekologiškame ūkyje (mokiniams jos yra nemokamos).

Tiesa, vieną die­ną nuo iš ko­jų verčiančio vėjo teko „slėptis“ Na­turamos muziejuje. Da­nų mokytojai supažindino su šalies miškų, laukų, vandens gyvūnija. Tą dieną muziejuje parodą ne tik atidarė, bet ir su mumis susitiko žymus danų dizaineris Jim Lyngvilds, o Amazonės gyvūnijos tyrinėtojas į susitikimą atsinešė ne tik įvairių vabzdžių, bet ir smauglį.

Savaitės išvyka į Daniją kai kam tapo tikru iššūkiu – tai ir pirmas kartas, kai savaitei teko palikti namus, o angliškai kalbėti reikėjo ne su mokytoja ir klasės draugais; tai ir visai kitoks gyvenimo būdas, tradicijos bei papročiai.

Stasys BAUBKUS, 

projekto koordinatorius

AUTORIAUS nuotr.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos direktorius Arūnas Aleksandravičius, mokytojos Lineta Dargienė, Aušra Paulikaitė bei Irena Navikienė dalyvavo „Erasmus+“ projekto „Essential Life Skills“ mokymuose Italijoje. Projekto tema – gyvenimo įgūdžių pamokų integravimas į mokymo programą.

Šįkart į projekto veiklas vy­ko tik mokytojai, jiems buvo numatytas paskaitų ciklas. Ko­legos iš Afragolos miesto (Neapolis) dalijosi patirti­mi apie sveiką gyvenseną, namų ekonomiką bei aktyvaus gyvenimo būdo skatini­mą. Išklausėme paskaitas apie Vidurže­mio jūros regiono die­tą, diskuta­vome apie konkurencingą dar­bo rinką ir sėmėmės žinių, kaip mokyti vaikus atrasti sa­vo kar­jeros kelią. Su­taupyti pi­ni­­gų mokėmės, kur­dami mo­bi­liąją programėlę biudžeto aps­kaičiavimui. Pro­jekto ko­or­di­­na­to­riai su­sitikimuose ap­ta­rė projekto rezultatus, organizacinius klausimus. Turėjome galimybę pasižvalgyti po apylinkes, aplankėme Pompėjos miestą, Amalfio pakrantę. Kolegos papasakojo apie Neapolio istoriją, paklaidžiojome senovinėmis šio miesto gatvėmis. Surengtas susitikimas su Afragolos miesto meru, švietimo departamento vadove, aptarti klausimai, susiję su įvai­rių šalių švietimo problemomis.

Lineta DARGIENĖ

„Erasmus+“ projekto koordinatorė Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje

AUTORĖS nuotr.

Nuo lapkričio 5 d. „Swedbank“ pradeda taikyti nau­jovę – banko padalinyje bus aptarnaujami tik iš anks­to telefonu užsiregistravę klientai. Taip siekiama iš­vengti eilių ir kiekvienam atvykusiam suteikti daugiau asmeninio dėmesio. 

Apie pasikeitimus pasakoja „Swedbank“ Šilalėje padalinio vadovė Jolita Kairienė.

– Kodėl priėmė­te sprendimą ban­­ko padalinyje ap­tar­nau­­­ti tik iš anks­to už­sire­gistravusius klien­tus?

– Šį darbo modelį taikome ne viename padalinyje ir matome, kad jis labai pasiteisino. Šilalėje jau kurį laiką taip dirbame pusę darbo dienos. Pastebėjome, jog mūsų darbuotojai daug efektyviau ap­tar­nau­ja klien­tus, kai sa­lėje nėra gyvos eilės. Be to, iš anksto žinodami, kokiu tikslu žmo­gus atvyksta į susi­tikimą, darbuoto­jai turi daugiau laiko pasiruoš­ti konkrečiai konsultacijai ir suteikti klientui daugiau naudos. 

– Kaip užsiregistruoti konsultacijai?

– Klientus kviečiame paskambinti į „Swedbank“ konsultacijų centrą:

- numeriu +370 5268444 arba trumpuoju numeriu 1884, paspausti 3 privatiems klien­tams;

- numeriu +370 52684422 arba trumpuoju numeriu 1633, paspausti 1 verslo klien­tams ir susitarti dėl patogiausio susitikimo laiko. 

Užsiregistruoti į susitikimą privatiems klientams taip pat galima mūsų interneto banke. Konsultacijai paprastai rekomenduojame regist­ruotis prieš 1–2 darbo dienas. Jei yra laisvų vietų, žmones priimame ir tą pačią dieną. Klientų taip pat prašome pranešti, jei jų planai pasikeitė ir jie nebegalės atvykti.

– Ką pasiūlysite klientams, kurie atvyks į padalinį neužsiregistravę arba nega­lės laukti? 

– Kiekvieną atvejį vertinsime individualiai. Jei matysime, jog klausimo negalima išspręsti savarankiškai naudojantis savitarnos įrenginiais, mielai aptarnausime ir padėsime. Tačiau žmonių prašome jiems rūpimais klausimais pirmiausia susisiekti su banko konsultacijų centru. Patirtis rodo, kad daug klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, norintiems gauti banko mokėjimo kortelę nereikia eiti į padalinį – ją galima užsisakyti interneto banke, o mes ją atsiųsime paštu. Taip bus sutaupyta laiko ir pinigų. Kitus klausimus irgi galima išspręsti klien­tams patogiose vietose, pavyzdžiui, mokesčių įmokas priims mūsų partneriai – didieji prekybos tinklai ir juose esantys „Perlo“ terminalai. 

– Ar manote, kad žmonės pasiruošę tokiam pasikeitimui?

– Prieš priimdami sprendi­mus, visuomet labai atidžiai peržiūrime aplinkybes bei įver­tiname vietos bend­ruo­me­­nės pasiruošimą. Jau ku­rį laiką Šilalės padalinio klientus kvietėme į konsultacijas, kurių me-

­­tu mūsų darbuotojai juos mo­kė naudotis „Swedbank“ elekt­ro­niniais sprendimais: in­terneto banku, išmaniąja „Swed­­bank“ prog­ramėle, prisijungimo bū­du „Smart ID“. Ma­to­me, kad elekt­roninės  ban­ko paslaugos sparčiai po­pu­­lia­rėja, klientai vis daugiau klau­simų sprendžia savarankiškai, todėl savo resursus kreipiame būtent šių sprendimų tobulinimui ir esame šalia, jog pamokytume žmones jais naudotis. Išmokę daugelį bankinių operacijų atlikti savarankiškai, žmonės iš tikrųjų jaučiasi laisvesni, taupantys savo laiką bei lėšas. 

Taip pat norime priminti, kad banko padaliniuose klien­tų mielai laukiame ir esame pasiruošę padėti, kai iškyla sudėtingesnių ar labiau specializuotų klausimų – kai reikia kompetentingo patarimo ar ieškoma geriausių sprendimų būsto įsigijimo, taupymo, investavimo, kaupimo pensijai bei kitais finansų valdymo klausimais. 

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Loretos KAIRYTĖS nuotr.

Zofija ir Petras Ruikai iš Pajūralio ūkininkauti pradėjo iširus kolūkiams, gavę 3 hektarus žemės. Po truputį iš aplinkinių kaimų nusipirko dar 44 bei nuomojasi apie 24 hektarus. Šiuo metu ūkyje melžiamos 54 karvės, 20 telyčių laikoma bandai atnaujinti ir papildyti. Šiemet Ruikai konkurse „Metų ūkis 2018“ pelnė trečiąją vietą.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.77

Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet reikia advokato paslaugų, kasmet suteikiama vis daugiau gyventojų – pernai buvo priimti 19627 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šiemet Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba per devynis mėnesius jau gavo 14 832 prašymus. Kaip veikia ši sistema ir kas labiausiai lemia šių paslaugų kokybę, kalbamės su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore dr. Anželika Banevičiene.

– Kaip veikia visa Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema?

– Teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda iš dviejų dalių. Pirminė teisinė pagalba teikiama kiekvienoje savivaldybėje, ir kiekvienas toje savivaldybėje gyvenantis asmuo gali gauti vieną valandą nemokamų konsultacijų kiekvienu jam rūpimu klausimu. Kada žmogui savo problemas tenka spręsti teisme, tuomet jam suteikiama antrinė teisinė pagalba – asmuo kreipiasi į mūsų tarnybą ir jam paskiriamas advokatas konkrečioje byloje. Žinoma, visą šį procesą reglamentuoja įstatymai: kas gali gauti teisinę pagalbą, kaip ji teikiama, kokie dokumentai reikalingi bei pan. Tačiau esmė ta, kad antrinė teisinė pagalba – tai advokato pagalba konkrečiam asmeniui konkrečioje byloje. Tai reiškia, jog žmogui, kuriam reikia savo teises ginti ar siekti teisingumo teismuose, tarnyba paskiria advokatą, šis padeda parengti dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat gali būti atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme.

– Kas paskiria advokatą ir kokiais kriterijais vadovaujamasi?

– Gavę prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą ir įvertinę, kad pagal įstatymus asmuo ją gali gauti, advokatą konkrečiai bylai paskiriame mes. Pirmiausia atsižvelgiama į besikreipiančiojo gyvenamąją vietą, kad kuo arčiau ir patogiau žmogui būtų susitikti su advokatu, kad ir advokatui nereikėtų važiuoti per visą Lietuvą į teismo posėdį bei pan. Žodžiu, vadovaujamasi racionalumu ir logika, juk advokatai dirba visoje Lietuvoje.

– Vadinasi, tik nuo tarnybos darbuotojų priklauso, kas gins kokį asmenį ar jo interesus?

– Ne visai taip. Žmogus gali pats pasirinkti advokatą. Mūsų tarnyba yra sudariusi sutartis su 564 advokatais visoje Lietuvoje, jie nuolat arba prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Jų sąrašai skelbiami viešai, iš šio sąrašo žmogus gali pasirinkti, žinoma, atsižvelgdamas į savo ir advokato galimybes bei patogumą. Be to, kiekvienas gali pasirinkti advokatą ne tik iš mūsų turimo sąrašo, bet pasikviesti bet kokį sau priimtiną, tik svarbu turėti jo sutikimą dirbti toje ar kitoje byloje. Tada tarnyba sudaro su nurodytuoju advokatu sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo. Jeigu žmogus nepareiškia pageidavimų, mes parenkame advokatą nešališkai.

– Kaip konkrečiai funkcionuoja ši sistema?

– Antrinė teisinė pagalba Lietuvoje teikiama nuo 1995 metų. Jos teikimą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kurios steigėjas yra Teisingumo ministerija. Teisinė pagalba teikiama, siekiant sudaryti sąlygas lygiai vienodai siekti teisingumo ir tiems žmonėms, kurie gauna nedideles pajamas ir neturi turto – bylinėjimosi bei advokato paslaugų išlaidas tokiais atvejais padengia valstybė. Taip pat yra numatyta daug atvejų, kada antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turimas pajamas ir turtą. Tad mums deleguotos labai atsakingos funkcijos – privalome organizuoti, užtikrinti ir kontroliuoti valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimą. Per du dešimtmečius mūsų šalyje sukurtas ir taikomas vienas moderniausių bei geriausių Europoje pripažįstamas antrinės teisinės pagalbos paslaugos teikimo modelis. Sistema veikia puikai – žmogus, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, mums pateikia labai nedaug dokumentų, kuriuos irgi padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistai savivaldybėse. Visus kitus reikalingus duomenis bei dokumentus suranda mūsų tarnybos darbuotojai, kurie pagal surinktą informaciją sprendžia, ar šalies įstatymai leidžia suteikti asmeniui kompensuojamą teisinę pagalbą, ar ne. Mūsų veikla yra griežtai reglamentuota – turime atsakyti žmogui dėl teisinės pagalbos teikimo per penkias darbo dienas. Tuomet pateikiame atsakymą, ar bus teikiama teisinė pagalba, ar ne. Jeigu atsisakoma ją teikti, aiškiai argumentuojama – kodėl. Jei priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, asmuo gauna teigiamą atsakymą ir jam paskirto advokato kontaktus, su kuriuo turi susisiekti. Nuo tada prasideda advokato bendravimas su žmogumi, kuriam reikalinga teisinė pagalba.

– Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra atsakinga už proceso organizavimą. Kiek esate atsakingi dėl teikiamos teisinės pagalbos kokybės?

– Esmė ta, kad mes organizuojame šį procesą – priimame sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, paskiriame advokatą, skaičiuojame jų užmokestį, su juo atsiskaitome. Žodžiu, atliekame visas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias procedūras, kad veiksmas vyktų kiek įmanoma sklandžiau ir operatyviau. Turime pripažinti, jog dėl advokatų teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo dar iškyla nemažai problemų. Advokatai yra nepriklausomi, o teisės aktuose numatyta, kad už advokatų veiklą, jų darbo kokybę yra atsakinga Lietuvos advokatūra. Todėl, jeigu žmogus mūsų tarnybai nusiskundžia dėl nekokybiškos paslaugos, skundą persiunčiame Lietuvos advokatūrai arba patariame žmonėms kreiptis į ją tiesiogiai. Atsakymo operatyviai sulaukti neįmanoma, o teismo procesai jau vyksta. Tad jeigu žmogus skundžiasi advokato darbu ir pateikia argumentus, operatyviai pakeičiame advokatą. Ir nors teoriškai mes atsakingi už kokybiškų paslaugų suteikimą nepriklausomai nei nuo teismų, nei nuo Lietuvos advokatūros, tačiau praktiškai advokatų darbo kokybės Lietuvoje kol kas niekas nevertna ir netikrina, todėl mūsų tarnyba, valstybės vardu pirkdama advokatų paslaugas, neturi svertų tų paslaugų kokybei užtikrinti. Atliekame tik techninius skaičiavimus, galime daugiau ar mažiau kontroliuoti būtent su kokybe visiškai nesusijusius skaičius – ar pagrįstos kuro išlaidos, kiek laiko advokatas sugaišta teismo posėdžiuose, ar neprirašė per daug papildomų darbo valandų bei pan. Kol kas nėra sistemos, kad kiekvienas atliktas advokato darbas, jo suteiktos paslaugos būtų vertinamos. 

– Kokie keliai keisti situaciją, kad visiems būtų daugiau aiškumo?

– Norėčiau pabrėžti, jog ne visada asmuo, kuriam teikiama pagalba, yra objektyvus vertindamas advokato darbą. Turime suprasti, kad žmogus, kuris bylinėjasi teisme, yra nusiteikęs ten tik laimėti, todėl dažnai būna, kad advokatui išsakomi priekaištai nėra pagrįsti. Sunku dažnai ir nustatyti, kur yra advokato veiklos profesinis pažeidimas, o kur tiesiog asmens, gaunančio teisinę pagalbą, nepasitenkinimas teismo sprendimu, nesugebėjimas objektyviai vertinti situacijos. Labai dažnai yra pervertinamos advokato galios, neva jis viską gali. Dažnai susiduriame su socialiai pažeidžiamais žmonėmis, todėl bendravimas advokatams su jais išties nėra lengvas. Todėl ir mums, ir advokatams būtų daug paprasčiau, jeigu būtų sukurti instrumentai paslaugų kokybei pamatuoti. Kartu su Lietuvos advokatūra dalyvaujame Europos Komisijos finansuojamame projekte „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“. Tikimės, jog mums pasiseks sukurti tuos darbo kokybę matuojančius instrumentus ir jais sėkmingai naudotis.

Apibendrinamai galima būtų pasakyti, kad advokatų darbas vertinamas palankiai, nes iš tūkstančių bylų gauname ne tiek ir daug skundų. Tačiau čia statistika nelabai ką reiškia – žmogus susiduria su vienu advokatu ir būtent iš jo tikisi kokybiškų paslaugų, jam nelabai rūpi, kas vyksta kitose bylose ar visoje sistemoje. Todėl kiekviena advokato klaida ir jo aplaidumas labai skaudžiai atsiliepia visų advokatų darbui, smarkiai menkina teisinės pagalbos teikimo sistemą. Matyt, kada nors Lietuva sukurs ir advokatų darbo kokybės vertinimo instrumentus – štai vienose šalyse yra tam sukurtos specialios advokatų darbą vertinančios agentūros, kitose nuolat atliekamas advokatų darbo kokybės auditas, dar kitose dirba net specialūs advokatų darbo vertinimo inspektoriai bei pan. Pas mus viskas kol kas paliekama paties advokato profesionalumui, jo sąžiningumui ir nusiteikimui dirbti. Teisinei pagalbai teikti valstybė skiria nemažus pinigus, todėl natūralu, kad turėtų būti siekiama objektyviai žinoti ir įvertinti, kokios kokybės paslaugos už tuos pinigus yra nuperkamos. 

Brigita ŠALKAUSKIENĖ

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus specialistė